Šių metų gegužę užbaigus Krymo tilto statybas, Rusija į Azovo jūrą buvo perkėlė karinio jūrų laivyno laivus. Oficialiai taip esą bandoma užtikrinti tilto apsaugą. Tačiau netrukus FST priklausantys laivai ėmė areštuoti Ukrainos prekybos laivus ir taip kenkti Mariupolio uostui bei ekonomikai.
Uždrausti Azovo jūroje plaukioti Rusijos laivams Ukraina negali, nes iki šiol galioja šalių dar 2003 m. pasirašytas susitarimas bendrai naudotis jūra.
JAV specialusis atstovas Ukrainai Kurtas Volkeris „Amerikos balsui“ tikino, kad padėtis Azovo jūroje šiuo metu yra labai pavojinga.
„Padėtis labai pavojinga. Rusija savaip interpretuoja teisę naudotis jūra. Po Krymo okupacijos jie mano, kad tie vandenys priklauso jai. Be to, jiems esą reikia saugoti naująjį tiltą.
Tuo metu likęs pasaulis dalį šių vandenų laiko Ukrainos, dalį – tarptautiniais vandenimis. Todėl nerimaujama dėl Rusijos karinio laivyno buvimo ten ir agresijos didėjimo“, – kalbėjo K.Volkeris.
Tiesa, jis abejoja, jog Rusija ruošiasi pulti Ukrainą nuo jūros, tačiau esą reikia pasiruošti ir tokiam scenarijui.
Rusijos pareigūnai prekybinius laivus ėmė stabdyti dar šių metų balandį ir nuo tada daugiau nei 150 laivų iš skirtingų šalių buvo sulaikyti pakeliui į Ukrainos uostus.
Tačiau Ukrainos valdžia tikino nieko negalinti padaryti. Rusija esą turi teisę sustabdyti ir apžiūrėti laivus pagal 2003 m. pasirašytą dviejų šalių sutartį dėl Azovo jūros ir Kerčės sąsiaurio. Ukrainos politikai jau ne kartą kalbėjo, kad sutartį reikėtų nutraukti, tačiau abejojama, kad į tai atsižvelgs Rusija.
Be to, savaitės pradžioje Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotoja Jelena Zerkal pareiškė, kad sutarties nutraukimas gali duoti Kremliui pagrindą paskelbti apie teritorinį ginčą.
„Manau, kad padėtis labai rimta. Ukraina jau prarado Krymą ir dabar rizikuoja visiškai prarasti Azovo jūros kontrolę. Kalbu ne apie karinį, o komercinį praradimą. Jeigu Ukraina negalės prekiauti plienu iš Mariupolio, tai taps tikru žemės drebėjimu visai Donbaso regiono ekonomikos sistemai. O tai labai rimta“, – analizės ir tyrimų centro ekspertas sakė ukrainiečių leidiniui „Apostrof“.
Pasak G.Howardo, apie tai, jog Rusija imsis ekonominės blokados, buvo aišku jai pradėjus statyti Kerčės tiltą. Todėl jam esą keista, kad Ukrainos valdžia nesiėmė jokių veiksmų.
„Rusija po truputį tiesia sau sausumos koridorių. Kartu ji nori uždaryti Kerčės sąsiaurį, sustabdyti prekybą Azovo jūroje. Ukrainai gali tekti kariauti. Tačiau nei gynybos ministras, nei kariškiai ir net šalies prezidentas to nesupranta. Ukrainai reikalinga jūros strategija – kaip panaudoti ją prieš Rusiją“, – tikino G.Howardas.
Pasak jo, jei Mariupolis negalės veikti kaip uostas, Ukraina praras svarbiausią Donbaso ekonomikos sistemos dalį.
„Ukraina prarado Krymą, Kerčės sąsiaurį, praras Azovo jūrą. Kas toliau? Dalis Juodosios jūros. Po Azovo jūros Rusija nesunkiai galės blokuoti Odesą. Ką tada darys Ukraina? Ką darys, kai rusai ir toliau stabdys jos laivus? Tiesiog grasins Maskvai, kad jos kariai bombarduos FST laivus Azovo jūroje? Taigi tai reikštų trečiąjį pasaulinį karą...“, – svarstė ekspertas.
Jis tikino, kad Rusija yra gudri ir nenori iš karto įsitraukti į tiesioginį karinį konfliktą Azovo jūroje.
„Manote, kad jie dabar ruošiasi puolimui? Ne, jų strategija kita – jie nori uždusinti Ukrainą. Jie nori uždusinti Ukrainos prekybą Azovo jūroje. Ukrainos kariškiai turi suprasti, jeigu Rusija įgys pranašumą Azovo jūroje, jiems bus paprasčiau surengti karinę operaciją bet kokioje Azovo jūros pakrantės dalyje. Jie galės pasiųsti „spacnazą“ į bet kurį tašką.
Tai labai didelis minusas Ukrainos strategijai Donbase. Rusų kariai galės bet kurią akimirką galės ateiti Ukrainos kariams iš už nugaros“, – teigė G.Howardas.
Pasak jo, Ukrainos valdžia ir visuomenė turi būti pasiruošę karui, mobilizacijai.
