Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (Intermediate-Range Nuclear Forces Treaty, INF) 1987 metais pasirašė JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ir Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas.
Tai buvo pirmasis ir vienintelis susitarimas dėl branduolinių ginklų kontrolės, kuris uždraudė naudotis ištisa ginklų klase – vidutinio nuotolio nuo žemės paleidžiamas balistines ir sparnuotąsias raketas.
Apie D.Trumpo planuojamą pasitraukimą iš Šaltojo karo laikais sudarytos sutarties su Rusija pasisakė ir Michailas Gorbačiovas. Sutartį sudaręs paskutinis SSRS lyderis sekmadienį sprendimą pavadino neišmintingu.
„Jokiu būdu negalima griauti senų susitarimų dėl nusiginklavimo, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė M. Gorbačiovas. – Argi sunku suprasti, kad atsisakyti šių susitarimų rodo išminties trūkumą?“
„Atsisakyti INF – klaida“, – pabrėžė jis.
Dėl šios sutarties Šaltojo karo galiūnės atsikratė daugiau nei 2,6 tūkst. raketų, galinčių nuskristi nuo 500 iki 5500 kilometrų – tokie ginklai buvo laikomi keliančiais didžiulį pavojų visai Europai, nes branduolinę ataką leistų pradėti be jokio įspėjimo.
Kad Maskva pažeidžia šią sutartį, JAV žvalgyba nustatė dar prieš kelerius metus, kai raketa „Novator 9M729“ buvo dar tik išbandoma.
Baracko Obamos administracija nesėkmingai Kremliaus prašė sustabdyti šią programą diplomatiniu keliu.
O D.Trumpo Baltieji rūmai į raketos, NATO žinomos kaip SSC-8, gamybą atsakė tiesiogiai – pradėdami finansavimą atsakomojo ginklo kūrimui.
Tokie bandymai yra leidžiami sutarties ir ją pažeidžia tik tada, kai naujas ginklas yra bandomas arba paruošiamas naudoti.
Rusija ilgai neigė, kad pažeidė INF. Kremlius tikino, kad pačios JAV yra sutarties pažeidėjos, nes dalis amerikietiškų raketų gynybos sistemų pačios gali pulti. JAV atmetė šiuos kaltinimus.
Maskva jau spėjo atsakyti ir į D.Trumpo pareiškimą. Sekmadienį Rusijos užsienio reikalų viceministras pareiškė, kad tai yra pavojingas žingsnis.
„Esu tikras, kad tarptautinė bendruomenė to tikrai nesupras ir rimtai pasmerks“, – kalbėjo Sergejus Riabkovas.
Nuvylė partnerius Europoje
Regis, agresyvus atsakymas į sutarčių sulaužymą, branduolinių ginklų programos inicijavimas ir priminimas pasauliui apie JAV karinę galią yra D.Trumpo būdas atbaidyti kitas valstybes nuo nuosavų arsenalų pildymo.
Tačiau ginklų kontrolės ekspertai baiminasi, kad D.Trumpo sprendimas pasitraukti iš ilgametės sutarties gali turėti ir nenuspėjamų pasekmių.
Jameso Martino nusiginklavimo studijų centro Monterėjuje, Kalifornijoje, analitikas Jeffrey Lewisas teigė, kad Vašingtonas iš šio skambaus pareiškimo nieko neišlošė.
„Tai klaida. Rusija pažeidė sutartį, tačiau mes būsime apkaltinti, kad ją, galima sakyti, suplėšėme į skutelius? Kam daryti Vladimirui Putinui tokią paslaugą?“ – svarstė branduolinių ginklų ekspertas.
J.Lewisas mano, kad JAV nesiruošia dislokuoti naujų raketų, kurias draustų INF, tačiau Rusija tikrai tai darys – dar spartins „Novator 9M729“ ir kitų branduolines galvutes nešti galinčių raketų kūrimą.
Didžiausia rizika iškils būtent JAV sąjungininkams Europoje – tuo pačiu ir Baltijos šalims, teigė analitinio centro „Arms Control Association“ nusiginklavimo ir grėsmės sumažinimo politikos skyriaus vadovas Kingstonas Reifas.
„Pasitraukimas panaikins visus apribojimus Rusijos neteisėtos raketos gamybai, taip sukeldamas pavojų visiems mūsų sąjungininkams, kurie patenka į raketų pataikymo zoną. Tik JAV lieka kalta dėl sutarties panaikinimo, o tarp mūsų ir mūsų sąjungininkų atsivers dar didesnė skirtis“, – teigė analitikas.
Rusija ras būdų pasinaudoti
Ginklų galimybės destabilizuoti buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios prieš tris dešimtmečius ir buvo pasirašyta sutartis.
Rusiška balistinė raketa SS-20 ir amerikietiška „Pershing II“ galėjo būti nuvežta į atokią teritoriją mobilia paleidimo sistema, paleista ir savo taikinius pasiekti per mažiau nei šešias minutes.
Trumpas raketos skrydžio laikas pasaulio lyderiams nepaliko daug laiko net pasislėpti – ką jau kalbėti apie tinkamo atsako strategijos kūrimą.
Šie faktai nepasikeitė. Europiečiai savo žemyne tokių ginklų nenorės.
Parodydamas nerimą dėl kalbų apie galimą pasitraukimą šiemet NATO išplatino pranešimą, kuriuo paskelbė INF svarbiausiu transatlantinio saugumo ir konflikto grėsmės sumažinimo garantu.
„Nemanau, kad JAV mėgins prašyti kurios nors šalies, kad INF sistemas galėtų dislokuoti jos teritorijoje. Tai būtų labai prasta pradžia, – svarstė Ženevoje įsikūręs Rusijos branduolinių ginklų tyrimo projekto vadovas Pavelas Podvigas. – Rusija teigs, kad JAV nuo pat pradžių ketino pasitraukti iš sutarties ir vien dėl to apkaltino Maskvą jos nesilaikymu. Nieko gero iš to nebus.“
B.Obamos administracijos Nacionalinėje saugumo taryboje dirbęs branduolinių ginklų ekspertas Jonas B.Wolfsthalas teigė, kad pasitraukimas iš sutarties „apnuodija branduolinio stabilumo šaltinį“ ir turės neigiamų pasekmių bet kokiam JAV ir Rusijos bandymui pasirašyti panašią sutartį ateityje.
Šaltojo karo metais tarp JAV ir Sovietų Sąjungos buvo pasirašyta nemažai sutarčių, kuriomis siekta išvengti netyčinių apsiskaičiavimų ir išlaikyti komunikacijos kanalus, net ir tada, kai Vašingtonas ir Maskva buvo priešai.
Dalis šių susitarimų laikui bėgant buvo pamiršti, tačiau paskutinis kartas, kai JAV viešai pasitraukė iš branduolinių ginklų kontrolės sutarties buvo 2002 metais, kai Vašingtonas paliko Balistinių raketų uždraudimo sutartį ir tęsė šio ginklo kūrimą.
Šio sprendimo pasekmės buvo aiškiai matomos kovą, kai Rusijos prezidentas V.Putinas pranešė apie naujos kartos branduolinį ginklą, kuriuo rusai tikėtųsi nepastebėti prasmukti pro sudėtingą Amerikos gynybos įspėjimų tinklą.
Iš Rusijos Federacinės Tarybos į visą šalį tiesiogiai transliuotoje kalboje šalies vadovas nurodė, kad šis arsenalo papildymas yra tiesioginis atsakas į JAV valdžios sprendimą pasitraukti iš Balistinių raketų uždraudimo sutarties.
Jau atsakė grasinimais
S. Riabkovas sekmadienį paneigė D. Trumpo kaltinimus ir savo ruožtu kaltino Vašingtoną.
„Mes ne tik kad nepažeidėme (sutarties), mes jos griežčiausiai laikomės, – tvirtino jis. – Ir mes demonstravome kantrybę, daug metų vis nurodydami pačių JAV (daromus) skandalingus šios sutarties pažeidimus.“
JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas (Džonas Boltonas) sekmadienį turi atvykti į Maskvą.
„Tikimės, kad per susitikimus rytoj ir poryt iš jo išgirsime realesnių ir aiškesnių (komentarų), ko ketina imtis amerikiečiai“, – sakė S. Riabkovas.
Anksčiau šaltinis Užsienio reikalų ministerijoje rusų naujienų agentūroms sakė, kad JAV sprendimas yra susijęs su Vašingtono „svajone apie vienpolį pasaulį“. Šį argumentą paminėjo ir S. Riabkovas.
„Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties egzistavimas tikriausiai kelia problemų nustatant visiško JAV dominavimo ir viršenybės karinėje sferoje liniją“, – sakė jis.
Ši sutartis yra „reikšminga tarptautiniam saugumui branduolinių ginklų srityje, strateginio stabilumo palaikymui“, pabrėžė jis.
Rusija pasmerkė tai, ką pavadino JAV bandymais gauti nuolaidų „šantažo metodu“, pridūrė jis.
Jeigu JAV ir toliau veiks „negrabiai ir šiurkščiai“, ir vienašališkai atsisakys tarptautinių susitarimų, Rusija „neturės kito pasirinkimo, tik – imtis atsakomųjų priemonių, įskaitant (priemones), susijusias su karinėmis technologijomis“, naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė S. Riabkovas.
„Bet mes nenorėtume pasiekti šio etapo“, – pridūrė jis.
Norėjo susilpninti ir Kiniją
Beje, galimos pasekmės apims ne tik Europą. D.Trumpas nurodė, kad ir Kinija turi sutikti su prašymu nekurti raketų. Tai – netikėtas žingsnis, ypač žinant, kad Pekinas niekada nebuvo INF narys.
„Turėsime vystyti šiuos ginklus – nebent jeigu Rusija ir Kinija mums pačios pasakys: „Būkime protingi ir visi to nedarykime. Tačiau jeigu Rusija tai daro ir Kinija tai daro, o mes laikomės sutarties, tai nepriimtina“, – kalbėjo JAV prezidentas.
Tiesa, jeigu JAV nuspręstų pradėti branduolinę ataką prieš Kiniją, ji turi būdų ir taip tai padaryti. Be to, INF neuždraudė kai kuriems ilgamečiams sąjungininkams, kaip Japonija ar Pietų Korėja, kurti atžemines raketas, kurios patenka į INF draudžiamą intervalą.
Buvęs JAV Ramiojo vandenyno flotilės vadas, laivyno admirolas Harry Harrisas kovą JAV Senato ginkluotųjų pajėgų komitetui aiškino, kad Kinija išpeša naudos iš to, kad Amerika laikosi branduolinių ginklų sutarties.
„Mes pralaimime Kinijai, nes ji turi balistinių raketų, kurios kelia grėsmę mūsų bazėms ir laivams vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje“, – aiškino laivyno admirolas.
Dabar iš tarnybos pasitraukęs ir JAV ambasadoriaus Pietų Korėjoje pareigas einantis H.Harrisas teigė, kad kad Amerika turėtų ieškoti kitokių būdų sumažinti šią grėsmę: „Kad padidintume savo operacinį lankstumą, galime daryti viską nuo pačio ekstremaliausio – pasitraukti iš sutarties – iki pačio mažiausiai ekstremalaus – nedaryti nieko.“
