Atitinkamas prezidento įsakas paskelbtas Ukrainos prezidentūros oficialioje interneto svetainėje. Prie dekreto pridedamas SNBO sprendimas be jo 12-osios dalies, kuri yra įslaptinta.
Ukrainos prezidento karinė taryba dar sekmadienį įpareigojo Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybą (SNBO) apsvarstyti galimybę paskelbti šalyje karo padėtį po incidento Kerčės sąsiauryje, kai Rusijos pajėgos taranavo, apšaudė ir užėmė tris ukrainiečių karinių jūrų pajėgų laivus.
Pasibaigus Ukrainos prezidento Petro Poročenkos pasitarimui su kariuomenės vadais dėl sekmadienį įvykusio incidento, SNBO sekretorius Oleksandras Turčynovas nurodė, kad „Rusijos kariškių įvykdytas Ukrainos karinių jūrų pajėgų užpuolimas yra ne kas kita kaip karinės agresijos aktas“.
Dabar savo žodį tarti turi Aukščiausioji Rada, kuri rinksis pirmadienį 16 val. Kijevo (ir Lietuvos) laiku. Tačiau jau ryte pasklido kalbos, kad karo padėtis bus paskelbta, esą Rada pritars jos paskelbimui. Tam reikia 226 parlamentarų balsų „už“.
Neturi išeities
Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas, anksčiau pats kovojęs Rytų Ukrainoje prieš separatistus ir juos remiančius rusus, Tarasas Pastuchas Ukrainos žurnalistams tikino, kad šalies parlamentas dabar pastatytas į sudėtingą padėtį.
„Manau, kad jei Rada nepritars siūlymui skelbti karo padėtį, sulauksime padėties eskalacijos, dėl ko galiausiai būsime priversti grįžti prie šio balsavimo ir tada palaikyti prezidento siūlymą. Manau, kad pasirinkimo čia tiesiog nėra“, – kalbėjo T.Pastuchas.
Prašė pasiruošti
Karo padėtis skelbiama, jei šalis yra užpuolama arba iškilo jos užpuolimo grėsmė. Ji gali būti skelbiama visoje šalyje arba tik dalyje jos teritorijos.
„Gaila, bet mes neatmetame galimybės, kad bus vykdomos kitos operacijos, tame tarpe ir sausumos, prieš Ukrainos vientisumą ir nepriklausomybę“, – apie būtinybę paskelbti karo padėtį kalbėjo Ukrainos prezidentas P.Porošenka.
Jei Aukščiausioji Rada pritars siūlymui paskelbti karo padėtį, apie tai turės oficialiai pranešti žiniasklaida. Po jos paskelbimo, karopadėtis įsigalioja nedelsiant.
„Šis sprendimas nenumato visuotinės mobilizacijos, tačiau bus atlikti reikalingi darbai su kariuomenės rezervu. Kreipiuosi į jus, gerbiami veteranai, būkite pasiruošę“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.
P.Porošenka tikino, kad jau dabar šimtai veteranų, kovojusių Rytų Ukrainoje, sako pakuojantys daiktus ir esantys pasiruošę, jei prasidėtų kariniai veiksmai.
Tai nesunku pastebėti ir socialiniuose tinkluose, kur vieni juokais, o kiti netgi labai rimtai pasakoja besiruošiantys galimiems neramumams.
Įvedus karo padėtį, gali būti smarkiai apribotos piliečių teisės. Valdžia turi teisę apriboti žmonių atvykimą į šalį bei išvykimą iš jos, taip pat tikrinti visų sieną kertančių žmonių automobilius, daiktus.
Ukrainos valstybinės sienų kontrolės tarnybos vadovas Petro Cigikalas pranešė, kad sienų kontrolė bus sustiprinta, tačiau esą Ukrainos piliečiams baimintis nėra ko – jokių apsunkinimų jie nepatirs. Tačiau čia pat pasiūlė apsunkinti kai kuriems rusų piliečiams patekimą į Ukrainos teritoriją.
Įvedus karo padėtį, tuo pačiu gali būti įvesta komendanto valanda. Valdžia taip pat gali uždrausti rengti mitingus ir įvesti žiniasklaidos kontrolę. Tiesa, P.Porošenka tikino, kad tokių veiksmų nebus imtasi.
Kritika prezidentui
Paskelbus karo padėtį, draudžiama rengti rinkimus ar keisti Konstituciją. P.Porošenkos kritikai kaip mat suskubo jį apkaltinti, kad karo padėtį bando įvesti norėdamas gelbėti savo kailį. Mat karo padėties metu rengti rinkimus nebūtų įmanoma ir juos tektų atidėti.
Kada jie būtų surengti, turės teisę nuspręsti Aukščiausioji Rada, tačiau jie vyktų tik atšaukus karo padėtį. Iki tol esamas valstybės vadovas ir toliau eina savo pareigas. Tai esą labai palanku P.Porošenkai, kurio reitingai šiuo metu nesiekia aukštumų.
Kritika P.Porošenkai žeriama ir už tai, kad penktus metus vykstantis karinis konfliktas Rytų Ukrainoje – Donbase – buvo svari priežastis skelbti karo padėtį, tačiau iki šiol prezidentas to nedarė.
Ukrainiečių karo ekspertas Igoris Kozijus tikino, kad karo padėtį šalyje reikėjo įvesti jau tada. Dabar gi, artėjant prezidento rinkimams, kurie turi būti surengti kitų metų pavasarį, karo padėties įvedimas gali būti įvertintas dviprasmiškai.
Karo padėties paskelbimo dėl rinkimų kortą pasinaudojo ir Kremlius. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas tikino, kad tai yra tiesiogiai susiję dalykai. Tiesa, vargu, ar kas galėjo tikėtis kitokios Maskvos reakcijos.
„Jūs žinote, kad inicijuotas karo padėties paskelbimo procesas. Ten vyksta gana įdomūs dalykai. Manau, nebus liūdna stebėti kaip iš valdžia, ukrainiečių, bando išsisukti iš padėties, kurią šalies piliečiai vertina vis labiau neigiamai“, – kalbėjo S.Lavrovas.
Sušaukė skubų susitikimą
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pirmadienį rengia skubų posėdį aptarti incidentą, per kurį Rusija apšaudė ir sulaikė tris ukrainiečių karinių jūrų pajėgų laivus, mėginusius perplaukti Kerčės sąsiaurį šalia Maskvos aneksuoto Krymo.
Apie skubiai šaukiamą Saugumo Tarybos posėdį pranešė JAV ambasadorė prie JT Nikki Haley.
„Rytoj 11 val. šaukiamas skubus Saugumo Tarybos posėdis“, – sekmadienį parašė diplomatė socialiniame tinkle „Twitter“.
Sušaukti posėdį paprašė tiek Ukraina, tiek Rusija, naujienų agentūrai AFP nurodė diplomatiniai šaltiniai.
Be to, Ukrainos nacionalinis bankas šaukia skubų didžiųjų šalies komercinių bankų vadovų pasitarimą dėl galimo karo padėties šalyje įvedimo, pranešė agentūra „Interfax“.
Šią informaciją patvirtino ir centrinio banko spaudos tarnyba.
Įvykių versijos skiriasi
Ukraina sekmadienį pranešė, kad Rusija Kerčės sąsiauryje prie Maskvos aneksuoto Krymo krantų apšaudė ir užgrobė tris jos karinių jūrų pajėgų laivus.
Kerčės sąsiauris yra siauras vandens kelias, jungiantis Juodąją jūrą su Azovo jūra. Pastaroji yra naudojama tiek Ukrainos, tiek Rusijos.
Du mažieji šarvuotieji kateriai, „Berdiansk“ ir „Nykopol“, bei vilkikas „Jany Kapu“ plaukė per sąsiaurį pakeliui iš Odesos į Mariupolio uostą.
Kariškiai nurodė, kad Rusijos pakrančių apsaugos laivas „Don“ pirmiausiai taranavo vilkiką, vykdydamas „atvirai agresyvius veiksmus“, tuomet apšaudė vieną iš katerių.
Ukraina informavo, kad per incidentą nukentėjo šeši jos kariai. Pirmadienį jų likimas dar nebuvo aiškus. Ukrainiečių laivams nebuvo leista sugrįžti į savo uostą. Sulaikytos ir laivų įgulos.
Rusijos pateikiama įvykių versija yra kitokia. Tiesa, oficialios pozicijos ilgai nepateikė nei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nei Užsienio reikalų ministerija. Cituojami buvpo tik Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) pareiškimai.
Juose nurodoma, kad trys Ukrainos karo laivai sekmadienį vakare bandė nelegaliai manevruoti Rusijos teritoriniuose vandenyse, todėl Rusijos laivams teko panaudoti ginkluotę.
„Sekmadienį ryte Rusijos valstybės sieną pažeidę Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivai „Berdiansk“, „Nikopol“ ir „Jana Kapu“ 19 val. vietos laiku dar kartą bandė neteisėtus manevrus Rusijos teritoriniuose vandenyse. Į teisėtus juos lydėjusių pasienio ir Juodosios jūros laivyno laivų reikalavimus nedelsiant sustoti jie nereagavo, atliko pavojingus manevrus“, – teigiama FST pranešime.
Jame pažymima, jog per incidentą Kerčės sąsiauryje šalia Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio, „siekiant priversti Ukrainos karo laivus sustoti, buvo panaudota ginkluotė“.
Pirmadienį pakomentuoti padėtį nusprendė Rusijos užsienio reikalų ministras S.Lavrovas. Jis dėl visko kaltino Kijevą ir pareiškė, kad Ukraina ėmėsi provokacijų.
„Kalbant apie vakarykštį incidentą, tai vienareikšmiškai buvo provokacija. Visa, kas buvo būtina apie tai pasakyti, jau išdėstyta Rusijos FST (Federalinės saugumo tarnybos) Pasienio tarnybos, Rusijos URM pareiškimuose, taip pat mūsų oficialios atstovės komentaruose“, – sakė S. Lavrovas pirmadienį atsakydamas į žurnalistų klausimus.
Anot jo, Ukraina „pažeidė esmines tarptautinės teisės – ne tik jūrų, bet ir bendrosios tarptautinės teisės – normas , įskaitant Jungtinių Tautų Chartiją, 1982 metų Jūrų teisės konvenciją ir kitus tarptautinės teisės instrumentus, įpareigojančius visas valstybes gerbti kitų valstybių suverenitetą“.
Jis pridūrė, kad pažeidimas buvo padarytas gana pavojingais metodais – „manevravimas siaurame sąsiauryje, žinoma, galėjo sukelti ir sukėlė pavojų normaliai laivybai šioje akvatorijoje“.
Tačiau Ukraina teigia įprasta tvarka informavusi Rusiją apie savo karinių jūrų pajėgų laivų planus perplaukti Kerčės sąsiaurį.
