Ukrainos Aukščiausioji Rada pasisakė už karo padėties įvedimą

Ukrainos Aukščiausioji Rada nubalsavo už karo padėties įvedimą. Prieš tai Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pateikė savo plano siūlymą, kuriam iš pradžių pritarė Aukščiausios Rados komitetas.

 P.Porošenka pasirašė dokumentą dėl karo padėties įvedimo. <br> Sputnik/Scanpix nuotr.
 P.Porošenka pasirašė dokumentą dėl karo padėties įvedimo. <br> Sputnik/Scanpix nuotr.
 Kraštutinių dešiniųjų idėjas palaikantis jaunimas pirmadienį rinkosi prie Aukščiausiosios Rados. <br> AFP/Scanpix nuotr.
 Kraštutinių dešiniųjų idėjas palaikantis jaunimas pirmadienį rinkosi prie Aukščiausiosios Rados. <br> AFP/Scanpix nuotr.
Ukrainiečių laivams neleidžiama sugrįžti į savo uostą. <br> Reuters/Scanpix nuotr.
Ukrainiečių laivams neleidžiama sugrįžti į savo uostą. <br> Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Nov 26, 2018, 4:12 PM, atnaujinta Nov 26, 2018, 9:38 PM

Tačiau pačios Aukščiausiosios Rados sprendimo teko laukti ilgai. 16 val. prasidėjęs posėdis buvo nutrūkęs, pratęstas po daugiau nei 2,5 val. pertraukos.

Dokumentą, siūlantį įvesti šalyje karo padėtį iki kitų metų sausio 25 dienos, Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį perdavė Aukščiausiai Radai. Jis siūlė karo padėtį įvesti 30-čiai dienų, o ne 60-čiai, kaip buvo kalbėta anksčiau. 

Vyko chaotiškas posėdis

Posėdis Aukščiausiojo Radoje prasidėjo chaotiškai. Politikai ilgai negalėjo susitarti dėl jo vedimo tvarkos. Vienu metu jis buvo nutrūkęs kelioms valandoms.

Aukščiausiosios Rados pirmininkas Andrijus Parubijus turėjo raminti įsiaudrinusius deputatus ir ragino pradėti darbą.

Balsavimui iš pradžių užsiregistravo 338 Aukščiausios Rados nariai. Siekiant, kad karo padėtis būtų paskelbta, tam turėjo pritarti 226 parlamentarai. Įvykus balsavimui paaiškėjo, kad karo padėties įvėdimui pritarė 276 Rados nariai.

Ukrainos prezidentas savo socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje dar neįvykus balsavimui pareiškė, kad karo padėtis šalyje bus įvesta lapkričio 28 d. 9 valandą ryto. 

Pats P.Porošenka nuo pradžių sakė, kad tai nereiškia karo paskelbimo.

Ukraina nesiruošia su niekuo kariauti“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas. Jis pabrėžė neatmetantis galimybės, kad bus bandoma vykdyti kokias nors provokacijas, diversijas ar kitokias operacijas prieš Ukrainos vientisumą ir nepriklausomybę.

Rengia karinę operaciją?

Rusija pasiruošusi pradėti didelę sausumos pajėgų operaciją prieš Ukrainą, pirmadienį pareiškė ukrainiečių prezidentas Petro Porošenka.

„Žvalgybos duomenys liudija apie rimtą iš sausumos kylančią grėsmę Ukrainai. Laikau rankose įslaptintą dokumentą – mūsų žvalgybos institucijų suvestinę. Čia keliuose puslapiuose išsamiai aprašytos viso priešininko pajėgos, dislokuotos šimtų, ar net dešimčių, kilometrų atstumu nuo mūsų sienos“, – per televiziją sakytoje kalboje pabrėžė P. Porošenka.

„Jos pasiruošusios be kurią akimirką nedelsdamos įsiveržti į Ukrainą“, – pareiškė jis.

Prezidentas pridūrė, kad jo minėtos pajėgos turi lėktuvų, sraigtasparnių, tankų, raketų sistemų ir šarvuočių.

Karo padėtis įvedama visoje šalyje, o ne atskirose jos teritorijose. Taip pat svarstoma valstybės resursų mobilizacija kariuomenės reikmėms.

Tačiau paskelbus karo padėtį neplanuojama taikyti visų galimų apribojimų, tokius kaip žiniasklaidos veiklos suvaržymai.

P.Porošenka, kreipdamasis į visuomenę, paneigė jam metamus priekaištus, esą karo padėtį jis siekia įvesti, kad būtų atidėti Ukrainos prezidento rinkimai.

Ukrainos lyderis tikino, kad  rinkimai įvyks kitų metų pavasarį, kaip ir numatyta. Jei situacija nepaaštrės, karo padėtis galiojimas bus pasibaigęs iki gruodžio 31-osios, kuomet prasidės oficiali Ukrainos prezidento rinkimų kampanija.

Ukrainos prezidento karinė taryba dar sekmadienį įpareigojo Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybą (SNBO) apsvarstyti galimybę paskelbti šalyje karo padėtį po incidento Kerčės sąsiauryje, kai Rusijos pajėgos taranavo, apšaudė ir užėmė tris ukrainiečių karinių jūrų pajėgų laivus.

Apšaudė ukrainiečius

Ukraina sekmadienį pranešė, kad Rusija Kerčės sąsiauryje prie Maskvos aneksuoto Krymo krantų apšaudė ir užgrobė tris jos karinių jūrų pajėgų laivus.

Kerčės sąsiauris yra siauras vandens kelias, jungiantis Juodąją jūrą su Azovo jūra. Pastaroji yra naudojama tiek Ukrainos, tiek Rusijos.

Du mažieji šarvuotieji kateriai, „Berdiansk“ ir „Nykopol“, bei vilkikas „Jany Kapu“ plaukė per sąsiaurį pakeliui iš Odesos į Mariupolio uostą.

Kariškiai nurodė, kad Rusijos pakrančių apsaugos laivas „Don“ pirmiausiai taranavo vilkiką, vykdydamas „atvirai agresyvius veiksmus“, tuomet apšaudė vieną iš katerių.

Ukraina informavo, kad per incidentą nukentėjo šeši jos kariai. Pirmadienį jų likimas dar nebuvo aiškus. Ukrainiečių laivams nebuvo leista sugrįžti į savo uostą. Sulaikytos ir laivų įgulos.

Rusijos pateikiama įvykių versija yra kitokia. Tiesa, oficialios pozicijos ilgai nepateikė nei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nei Užsienio reikalų ministerija. Cituojami buvpo tik Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) pareiškimai.

Juose nurodoma, kad trys Ukrainos karo laivai sekmadienį vakare bandė nelegaliai manevruoti Rusijos teritoriniuose vandenyse, todėl Rusijos laivams teko panaudoti ginkluotę.

Maskvos žmogaus teisių kontrolierė Tatjana Moskalkova pirmadienį pranešė, kad iš viso 24 Ukrainos kariai yra sulaikyti Kerčės sąsiauryje, su jais esą atliekami procedūriniai veiksmai. Tačiau daugiau detalių nepateikiama. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.