Rusijos pakrantės tarnybų šūviai, paleisti į Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus, į pasaulio akiratį grąžino konfliktą, kuris tyliai ruseno kitų įvykių šešėlyje.
„Mes vertiname tai kaip agresiją prieš mūsų valstybę ir labai rimtą grėsmę. Gaila, bet Rusijai nėra jokių raudonų linijų“, – vakar sakė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.
„Tarptautinė bendruomenė turi pateikti tvirtą atsakymą į tokį nepriimtiną ir provokuojantį elgesį“, – pirmadienį sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Per vakar šalies prezidento sukviestą ypatingą parlamento posėdį Aukščiausiosios Rados komitetas pritarė karo padėties įvedimui. Bet visų parlamentarų diskusijos ir balsavimas truko iki vėlaus vakaro.
P.Porošenkos plane numatyta, kad karinė parengtis galiotų 30 dienų – nuo lapkričio 28 d. iki gruodžio 28 d.
Prezidentas nenori sutrukdyti prezidento rinkimų kampanijai, kuri turėjo prasidėti gruodžio 30-ąją. Karinės padėties įvedimo kritikus jis ramino, kad naujojo šalies vadovo rinkimai įvyks kaip planuota – kovą.
Tokia situacija sukėlė didelę įtampą visuomenėje – jau vakar prie Rusijos ambasados Kijeve rinkosi protestuotojai.
Įtampa augo kurį laiką
Kerčės sąsiauris, jungiantis Azovo ir Juodąją jūras, 2003 metais buvo paskelbtas kaip bendro naudojimo teritorija.
Tačiau nuo tada, kai 2014 metais aneksavo Krymo pusiasalį, Rusija pradėjo vis drąsiau manevruoti šioje jūrinėje perėjoje, garsiau reikšti pretenzijas į vandenis greta pusiasalio teritorijos, o Kerčės sąsiauris politikos apžvalgininkų imtas vadinti pavojinga degtukų dėžute.
Ir sekmadienį Kremlius tvirtino, kad Ukrainos karinis laivynas, nereaguodamas į perspėjimus, įplaukė į Rusijos teritorinius vandenis.
„Neaišku, kodėl tai įvyko būtent dabar. Labiausiai tikėtinas scenarijus – jog Rusija tikslingai siaurino ir varžė susisiekimą per Kerčės sąsiaurį iki tokio momento, kad galėtų aiškiai parodyti Ukrainai, kad Azovo ir Juodojoje jūrose be Rusijos žinios arba apskritai ji naudotis savo laivynu negali“, – „Lietuvos rytui“ sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas.
Pasak jo, šiuo atveju Rusija turėjo labai aiškų motyvą: panaikinti Ukrainos laivyno galimybes vykdyti bet kokią veiklą Juodojoje bei Azovo jūrose.
„Jeigu tikslas iš tiesų toks, vadinasi, agresijos protrūkis yra iš anksto suplanuotas įvykis, per kurį siekta imtis konkrečių agresyvių priemonių ir padaryti nemenką žalą Ukrainos laivynui“, – teigė T.Janeliūnas.
Teoriją pasigavo Rusija
Keli Ukrainos parlamentarai, tarp jų ir Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė Oksana Syroid, teigė, kad P.Porošenka naudojasi situacija ir įveda karinę padėtį ieškodamas sau naudos, nes apklausose atsilieka nuo konkurentės Julijos Tymošenko.
Šią teoriją greitai pasigavo ir Kremlius – tvirtino, kad ir pati provokacija surengta Kijevo.
„Neabejojame, kad Ukrainos laivyno provokacija surengta su palaiminimu ar netgi nurodymu iš paties viršaus“, – po ilgos tylos prabilo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
„Manome, kad labai pavojinga spręsti rinkimų klausimus mojuojant karo vėliava“, – antrino Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.
Pasak profesoriaus T.Janeliūno, galima nagrinėti tokią teoriją, tačiau vargu ar taip elgtis apsimokėtų Ukrainai.
„Ukrainoje sprendžiami ir vidaus politikos uždaviniai. Visa ši konfliktinė situacija, be abejo, turi įtakos vidaus politikai. Kad politikai gali naudotis ta įtempta situacija – neatmestinas variantas, – mano profesorius T.Janeliūnas. – Vis dėlto vertinant tokį scenarijų verta žiūrėti, kokia iš to nauda. Ar iš tikrųjų verta rizikuoti savo karių gyvybe?
Tokio konflikto metu sunkiai galima apsieiti be aukų, o jeigu jis eskaluotųsi į tiesioginį karinį susidūrimą, tai apskritai gali padaryti didelę žalą. Manau, Ukrainos politikai suvokia tokios situacijos pasekmes ir vargu ar jie beatodairiškai rizikuotų.“
Patvirtino karinę padėtį
„Ukraina nesiruošia su niekuo kariauti“, – vakar aiškino Ukrainos prezidentas P.Porošenka ir pabrėžė, kad karinė padėtis leistų geriau pasiruošti galimoms provokacijoms.
Anot T.Janeliūno, karinė padėtis – gana radikali priemonė, nes keičiasi tipinis valstybės funkcionavimo mechanizmas.
„Pirmiausia karinė padėtis leidžia aktyvuoti karinį rezervą ir pasirengti konkretiems kariniams veiksmams, jeigu tam yra reikalas. Didesni įgaliojimai suteikiami Gynybos ministerijai ir Karinio štabo vadovybei bei pačiam prezidentui, kaip kariuomenės vadui, – vardijo VU TSPMI profesorius. – Bus tam tikri apribojimai veikti kitoms politinėms institucijoms, žiniasklaidai, visuomeninėms organizacijoms.
Pavyzdžiui, gali būti uždrausta rengti masinius susibūrimus, renginius.
Tai kelia įtampą visuomenei, valstybinėms institucijoms, politikams ir žiniasklaidai. Reikia veikti pagal kitokias taisykles.“
Kodėl karinė padėtis nebuvo įvesta 2014–2015 metais, kai Rytų Ukrainoje vyko atvira kova?
„Pirmiausia čia yra konkreti ataka iš Rusijos, kaip valstybės, pusės. Nebereikia kalbėti apie kokias nors antiteroristines operacijas, – aiškino T.Janeliūnas. – Antra, baiminamasi, kad tai yra tik pirmas didesnės eskalacijos etapas, kad planuojama destabilizuoti Ukrainą prieš rinkimus, pasinaudoti tokiu laikotarpiu, kai politikai būtų užsiėmę vidine kova ir gana greitai nesureaguotų į eskalaciją pasienyje ar frontuose. Tad tam, kad nebūtų sudaryta sąlygų didesnei eskalacijai, reikia įvesti karinę padėtį.“
Kaip klostėsi įvykiai Kerčės pusiasalyje?
Sekmadienio rytą iš Odesos išplaukė trys ukrainiečių laivai. Jie turėjo pasiekti Mariupolį, kuris yra Azovo jūros pakrantėje. Į Azovo jūrą iš Odesos jie gali patekti per Kerčės sąsiaurį. Čia neseniai Rusija atidarė tiltą, kuris sujungia šalį su 2014 metais Maskvos okupuotu Krymo pusiasaliu.
Pagal 2003 metų susitarimą tarp Ukrainos ir Rusijos bei tarptautinę jūrų teisę, šiuo sąsiauriu turi būti užtikrintas laisvas judėjimas abiejų valstybių laivams. Vis dėlto Rusija pastaruoju metu prie Kerčės sąsiaurio elgėsi taip, lyg tai būtų tik Maskvos teritoriniai vandenys.
Pasakojimai, kas įvyko dviem Ukrainos šarvuotiems kateriams „Berdiansk“ ir „Nykopol“ bei vilkikui „Jany Kapu“ priartėjus prie sąsiaurio, skiriasi. Ukrainiečiai skelbia, kad Rusijos pajėgos taranavo, apšaudė ir užėmė tris ukrainiečių karinių jūrų pajėgų laivus, nors jie apsisuko.
Tuo metu Maskvos pareigūnai aiškino, kad ukrainiečiai bandė nelegaliai manevruoti Rusijos teritoriniuose vandenyse, nepaisė perspėjimų, tad Rusijos laivams teko panaudoti ginkluotę. Bet Ukrainos jūrininkai tikina įprasta tvarka informavę Rusiją apie savo karinių jūrų pajėgų laivų planus perplaukti Kerčės sąsiaurį.
Rusija vakar paskelbė, kad incidento metu nukentėjo trys ukrainiečių laivuose buvę jūreiviai. O Ukraina tvirtino, kad sužeistųjų yra 6, du iš jų – sunkiai. Trys laivai buvo perimti Rusijos pakrančių apsaugos pareigūnų ir pirmadienį Ukrainos jūrininkai vis dar buvo suimti.
