Leidinys svarsto, ar pasaulio lyderiai atskubės Lenkijai į pagalbą, o gal tik išreikš gilų susirūpinimą, kaip tai įprastai daroma Ukrainos atžvilgiu.
„Įsivaizduokime, kad konflikto dalyvė yra ne Ukraina, o Lenkija, o incidentas vyksta ne Azovo jūroje, o Baltijos jūroje. Perkelkime įvykius Donecko ir Luhansko srityse į Varmijos-Mozūrų ir Palenkė sritis, konkrečiai – į Sulakų koridorių. Šis siauras koridorius jungia Lenkiją ir Lietuvą ir tuo pačiu yra tarp Kaliningrado ir Kremliaus sąjungininkės Baltarusijos“, – rašo Michalas Gostkewiczius iš „Wirtualna Polska“.
Pasak autoriaus, net NATO strategai pripažįsta, kad apginti šį regioną yra sunkiausia. Be to, jie taip pat pripažįsta, kad Lenkijos karinis jūrų laivynas nėra pajėgus atremti Baltijsko laivyno smūgių. Todėl esą jei Lenkijos-Rusijos pasienyje atsiras „žalieji žmogeliukai“, Lenkija atsidurs ne geresnėje padėtyje nei Ukraina.
„Popieriuje viska atrodo gražiai. Mes jau seniai esame ES ir NATO narė, vis stiprėja ekonominiai ir politiniai ryšiai su Vakarais. Aišku, mūsų karinis potencialas neleidžia vienai pasipriešinti Rusijai, tačiau Lenkijoje rotacijos principu yra amerikiečių kariai. Be to, mus gina NATO penktasis straipsnis. Pagal jį vienos iš Aljanso narių užpuolimas reiškia visų narių užpuolimą ir neliks be atsako“, – rašo M.Gostkewiczius.
Nuo NATO susikūrimo penktasis straipsnis buvo panaudotas tik kartą – po rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių Niujorke.
„Rusijos ir Ukrainos konfliktui paaštrėjus, JAV prezidentas Donaldas Trumpas vietoje to, kad pademonstruotų savo solidarumą su Europa, tik priminė, kad jai pačiai reikia skirti daugiau lėšų savo gynybai.
Dabar gi prisiminkime, kokių žingsnių ėmėsi Europa Rusijos atžvilgiu nuo 2014 m. Europa įvedė sankcijas ir sudarė sąrašą žmonių, kuriems draudžiama įvažiuoti į ES.
Amerika davė Ukrainai ginklų, bet ne kareivių. Šalis nėra NATO narė ir Kijevui už tai teko skaudžiai sumokėti.
Varšuvos Rytų tyrimų centras stengiasi gesinti emocijas ir teigti, kad Kerčės sąsiauryje įvykęs incidentas nereiškia pirmo žingsnio agresijos link, nes politinė naujo konflikto kaina Rusijai bus pernelyg didelė, o nauda pernelyg abejotina.
„Artimiausiu metu Maskva vargu, ar pasiryš dideliam Ukrainos puolimui, todėl kad ukrainiečiai susitelks prieš jos agresiją“, – tikino Varšuvos Rytų tyrimų centras.
„Visa tai, be abejo, tiesa. Kremlius nenori veltis į atvirą konfliktą, nes teritorinis laimėjimas bus nedidelis, o štai santykiai su Europa, kurios pinigų reikia Maskvai, bus dar prastesni. O jeigu atidaryti naują nedidelį frontą? Kodėl gi ne!
Vladimiras Putinas suskaldytų Lenkijos politikus ir stebėtų, kaip šalyje įsivyrauja politinis chaosas. Ir viskas, ko gero, pasibaigtų išgąsčiu, chaotišku Europos diplomatų veikimu, taikiomis derybomis ir kokiais nors kariniais, ekonominiais bei politiniais nuolaidžiavimais Maskvai.
Po to įsivyraus „nerami taika“. „Žalieji žmogeliukai“ karts nuo karto duos atsaką „lenkų provokacijoms“, o Baltijsko karinės jūrų pajėgos „gindamos savo teritorinius vandenis“ puldinės lenkų patrulių laivelius.
Taip seks nuolaidžiavimas po nuolaidžiavimo, incidentas po incidento, manevras po manevro. Taip Kremlius žingsnis po žingsnio susigrąžina savo įtaką Rytų Europoje“, – mano straipsnio autorius.
