„Rusijos veiksmai smarkiai pakerta Amerikos, taip pat mūsų sąjungininkų ir partnerių nacionalinį saugumą. Jungtinėms Valstijoms nėra prasmės toliau laikytis sutarties, varžančios mūsų gebėjimą atsakyti į Rusijos pažeidimus“, – paskelbė JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo.
Maskva trečiadienį atmetė JAV kaltinimus, kad Rusija pažeidžia Šaltojo karo laikų branduolinių ginklų kontrolės sutartį, iš kurios Vašingtonas žada pasitraukti.
„Vėl kartojami nepagrįsti kaltinimai“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
Ji tikino, kad JAV nepateikė jokių įrodymų, kad Rusija kokiu nors būdu pažeidžia ar tinkamai nevykdo šio susitarimo nuostatų.
JAV ir NATO jau kelerius metus sako, kad Rusijos raketų sistema 9M729, dar žinoma kaip SSC-8, pažeidžia INF sutartį, draudžiančią Amerikai ir Rusijai turėti nuo žemės paleidžiamų raketų, galinčių nuskrieti 500–5 500 kilometrų.
Rimta grėsmė
NATO supranta, kad tokie pareiškimai yra rimti, todėl prieš keletą dienų Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas išsiuntė laiškus visoms šalims partnerėms.
Jis ragino šalis pasirinkti vieningą poziciją ir išplatinti oficialų pareiškimą. Aljansas dabar turi būti kaip niekad vieningas.
Dar prieš tai JAV pareiškė turintys slaptos informacijos, įrodančios, kad Rusija pažeidžią susitarimą. Vokiečių „Spiegel“ teigia, kad Vašingtonas šalims partnerėms parodė palydovinį įrašą, kuriame matyti raketų sistemos 9M729 skrydžio trajektorija.
Be to, JAV įvardino ir kompanijas, dalyvaujančias kuriant ir gaminant raketas. Tokia informacija esą įrodo, kad Rusija pažeidė branduolinių ginklų kontrolės susitarimą.
Vokietijos Federalinė Žvalgybos tarnyba patikrino gautus duomenis, po ko šalies valdžia nusprendė, kad jie yra pakankamai patikimi. Galiausiai ji pasakė, kad yra pasiruošusi pasmerkti Rusijos veiksmus bendrame pareiškime, kuris bus suderintas NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikime.
J.Stoltenbergas taip pat teigė, kad NATO negali toliau elgtis taip it nieko nevyktų, nes Aljansas susiduria su rimta grėsme.
Baimė dėl debatų apie ginklavimąsi
Lyderiai tiek Berlyne, tiek ir kitose Europos sostinėse elgiasi ramiai, kai kalba pasisuka apie galimas pasekmės ar juolab apie grėsmes, kylančias iš NATO narės.
Jos baiminasi „domino efekto“, kuris galiausiai atves prie naujų diskusijų apie ginklavimąsi. Todėl, greičiausiai, ministrai kruopščiai apgalvos kiekvieną žodį , kurį NATO ketina išplatinti dėl branduolinių ginklų kontrolės sutarties.
Jeigu NATO ne tik užfiksuos sutarties nesilaikymą, bet ir grasins atsakyti, tuomet laukia ne kas kitas, o Šaltojo karo atgrasymo strategija. NATO gali nuspręsti dislokuoti savo vidutinio nuotolio raketas.
Tai duos pradžią naujoms ginklavimosi varžyboms Europoje, o būtent jų išvengimui buvo 1987 m. pasirašytas susitarimas tarp JAV ir Rusijos.
Gali būti nutrauktas
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Massas tikino, kad niekas nenori naujų ginklavimosi varžybų, juolab branduolinio ginklavimosi varžybų.
„Derybų metu pavyko pasiekti, kad susitarimas šiandien dar nenutrauktas“, – teigė H.Massas.
Šiuo metu JAV davė Rusijai 60 dienų užtikrinti sutarties sąlygų laikymąsi. Kas bus, jei ji to nepadarys, neaišku. JAV kol kas nepaskelbė, kokių tiksliai veiksmų imtųsi, jei Rusija nepaklausys.
M.Pompeo, paklaustas, ar JAV dislokuos naujas savo branduolines raketas raketas Europoje, JAV valstybės sekretorius atsakė, kad „reikalinga nauja saugumo architektūra, kuri veiks“.
Kyla klausimas ir dėl to, ar JAV yra suinteresuota, kad susitarimas dėl branduolinių ginklų kontrolės nebūtų nutrauktas. Juolab, kad padėtis yra kitokia, nei prieš tris dešimtmečius, kai buvo pasirašyta sutartis.
Dabar Azijos šalys, o visų pirma Kinija, turi vidutinio nuotolio raketas, kurios pajėgios nuskristi iki JAV karinių bazių Pietų Korėjoje ar Japonijoje.
Ne veltui M.Pompeo Briuselyje taip pat pareiškė, kad „Azijos šalys gali netrukdomos kurti raketas“.
J.Stoltenbergas po susitikimo Briuselyje sakė, kad yra „nemaža tikimybė“, kad sutartis dėl branduolinių ginklų kontrolės bus nutraukta.
Panašiai išsireiškė ir H.Massas. Jis sakė norįs, kad Rusija išnaudos savo paskutinę galimybę pakeisti kursą, tačiau tai esą bus nelengva.
Atsakys tuo pačiu
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad jei Jungtinės Valstijos po pasitraukimo iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF) apsiginkluos trumpojo ir vidutinio nuotolio raketomis, Rusija pasielgs taip pat.
Tuo pat metu jis pavadino iš principo suprantamais argumentus, kad tik JAV ir Rusija negamina tokio pobūdžio ginklų.
„Tai tiesa, iš tiesų. Daugelis kitų valstybių – tikriausiai tokių yra apie dešimt – gamina tokius ginklus, o Rusija ir JAV pačios dvišaliu pagrindu save suvaržė. Dabar mūsų partneriai amerikiečiai turbūt mano, kad padėtis taip pasikeitė ir kad JAV reikia turėti tokių ginklų. Koks bus mūsų atsakymas? Paprastas – tokiu atveju mes irgi tai darysime“, – kalbėjo prezidentas.
Jis priminė, kad 2002 metais JAV vienašališkai pasitraukė iš Priešraketinės gynybos sistemų apribojimo sutarties, kuri buvo vienas iš kertinių tarptautinio saugumo akmenų.
„Visgi jie nepasidrovėjo ramių ramiausiai iš jos pasitraukti, beje, be jokių konkrečių argumentų – tiesiog pasitraukė ir tiek. Dabar vėl tai vyksta, tačiau galvojama, kam būtų galima suversti kaltę dėl šio, mano požiūriu, neapgalvoto žingsnio“, – sakė V.Putinas.
