Tačiau paskutinių metų britų kariuomenės iniciatyvos rodo, kad tai nėra tolima svajonė, o karinės bazės Azijoje įkūrimas būtų logiška pastarųjų metų kariuomenės veiksmų tąsa, rašo CNN.
Savo mintimis apie Jungtinės Karalystės kariuomenę po „Brexit“ pasidalino britų gynybos sekretorius Gavinas Williamsonas.
„Tai yra svarbiausia akimirka po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Tai yra mūsų šansas dar kartą tapti globaliu žaidėju ir ginkluotosios pajėgos čia vaidina svarbų vaidmenį“, – teigė G.Williamsonas.
Gynybos sekretorius interviu metu minėjo Tolimuosius Rytus, tačiau kiti šaltiniai mini konkrečiai Singapūrą arba Brunėjų.
Šios šalys yra istoriškai svarbios Jungtinei Karalystei. Abiejose yra maži britų kariniai daliniai. Tai yra pirmos praėjusio amžiaus pusės palikimas. Singapūras anuomet buvo britų kolonija, o Brunėjus protektoratas.
Abi šios šalys yra prie Pietų Kinijos jūros, kur Pekinas turi didelių ambicijų.
Nepagrįsti Kinijos planai
Kinijos vyriausybė teigia, kad ši jūra yra jų teritorija nuo senovės laikų. Jie šiuo metu siekia įtvirtinti savo kontrolę beveik visoje jūroje, kurios tolimiausias kraštas yra už daugiau nei tūkstančio kilometrų nuo piečiausios šalies provincijos.
Tačiau dauguma valstybių mano, kad tokie Kinijos planai yra nepagrįsti.
G.Williamsonas praėjusią vasarą paskelbė, kad Jungtinė Karalystė palaiko taisyklėmis pagrįstą sistemą ir ten dėl to siunčia savo karinius laivus. Šis veiksmas buvo nukreiptas prieš Šiaurės Korėjos keliamas grėsmes.
Bet po savaitės įvyko Kim Jong-uno ir Donaldo Trumpo susitikimas, kuris gerokai sumažino tvyrojusią įtampą.
Tada laivas „HMS Albion“ po dviejų mėnesių pasirodė Pietų Kinijos jūroje ir praplaukė pro Paraselio salas. Tai sukėlė Kinijos pasipiktinimą. Pekinas tai pavadino „provokaciniais veiksmais“.
Vašingtonas būtų pamalonintas
Toks karinių laivų judėjimas yra reguliariai vykdomas JAV karinio jūrų laivyno, o Vašingtonas ragina prie jų prisijungti ir sąjungininkus.
Taigi, naujieną apie naują ar atnaujintą britų karinę bazę Singapūre, kur JAV taip pat turi karinių pastatų, būtų su džiugesiu pasitikta pagrindinio Jungtinės Karalystės sąjungininko už Atlanto vandenyno.
„Vašingtonas būtų pamalonintas“, – kalbėjo Šanchajaus universiteto laivybos ekspertas Ni Lexiong.
Teiktų visokeriopą naudą
Karinė bazė Singapūre būtų strategiškai naudinga ir ekonomiškai.
Tai padėtų britams plėsti prekybą regione. Jungtinė Karalystė nuo 2013 iki 2017 metų buvo šešta pagal apimtis ginklų eksportuotoja.
Karinė bazė Azijoje galėtų veikti kaip kai kurių karinės technikos vienetų parodomoji vieta, kur potencialūs pirkėjai galėtų apžiūrėti prekes.
Didelės karinės technikos pardavimo sutartys padėtų Jungtinės karalystės ekonomikai po „Brexit“.
Nors 2017 metais ginklų prekyba sudaro tik 2,6 proc. viso eksporto, tai sukūrė daug dar vietų. Jungtinės Karalystės gynybos ministerija teigia, kad 2015 ir 2016 metais viena iš 200 darbo vietų buvo susijusi su gynybos sektoriumi.
Didelę dalį karinės technikos perka Saudo Arabija, Kuveitas, Indonezija, Omanas, Indija, Brazilija ir JAV. Dauguma šių valstybių yra Azijoje.
Praėjusių metų birželį Jungtinė Karalystė pasirašė 26 milijardų JAV dolerių vertės sutartį su Australija, kuri įsigijo devynias su povandeniniais laivais kovoti galinčias fregatas.
„Financial Times“ tuo metu paskelbė, kad tai yra didžiausias jūrinės karinės technikos įsigijimo kontraktas per dešimtmetį, o tai galėtų ir kitas šalis paskatinti įsigyti britų fregatų.
Tokiu laivų buvimas britų bazėje Azijoje padėtų dar labiau padidinti pardavimus. O vienas didžiausių Jungtinės Karalystės konkurentų fregatų eksporte yra Kinija.
Skelbiama, kad jau yra gaminamos fregatos, kurias iš kinų įsigijo Pakistanas.
Britų ekspansija Omane
Omane, į kurį keliauja didelė dalis eksportuojamos technikos Jungtinė Karalystė spalio mėnesį surengė vienas didžiausių per du dešimtmečius karinių pratybų.
Jungtinė Karalystė 2017 metais taip pat įgijo nuolatinę teisę sultonato Dukmos uoste laikyti savo povandeninius laivus ar lėktuvnešius.
„Iš Dukmos uosto „HMS Queen Elizabeth“ ir toliau galės daryti įtaką aplinkiniame regione, palaikyti sąjungininkus ir teikti humanitarinę pagalbą.
2017 tuometinis Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas paskelbė, kad iki 2020 metų „HMS Queen Elizabeth“ ir dar statomas „HMS Prince of Wales“ bus nusiųsti į Pietų Kinijos jūrą.
Ne Omane, o netoliese Singapūre ar Brunėjuje esanti karinė bazė būtų žymiai naudingesnė siekiant aprūpinti galingiausius britų laivyno laivus.
Įspėjo „nesirinkti pusių“
Jeigu Jungtinė Karalystė toliau vystys planus prie Pietų Kinijos jūros įkurti karinę bazę, ji sulauks didelio Kinijos spaudimo.
Po laivų praplaukimo pro Paraselio salas, Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi britų diplomatijos vadovą Jeremy Huntą įspėjo „nesirinkti pusių“.
J.Huntas patikino savo kolegą, kad britai to nedaro.
Tačiau spalio mėnesį interviu „Financial Times“ metu britų laivyno admirolas seras Philipas Jonesas pasiūlė pagalbą savo sąjungininkams Azijoje ir tvirtina, kad Jungtinė Karalystė priešinsis kinų vykdomiems įstatymų pažeidinėjimams.
„Jeigu ruošiesi tai interpretuoti skirtingai nei kitos šalys, tai sulauksi pasipriešinimo“, – kalbėjo admirolas.
