Užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas iškėlė prielaidą, kad JAV atsisakymas derėtis dėl galimybių pratęsi naujausią Strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo sutartį (START) atskleidžia Vašingtono ketinimus leisti jai nutrūkti, kai 2021 metais sukaks šio susitarimo galiojimo terminas. Jis perspėjo, kad lieka vis mažiau laiko išgelbėti sutartį, 2010 metais pasirašytą tuomečio JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) ir Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo.
S. Riabkovas pabrėžė, kad JAV nepademonstravo „pasiruošimo ar noro“ pradėti turiningas derybas dėl sutarties, leidžiančios abiem šalims turėti ne daugiau kaip 1 550 panaudoti parengtų branduolinių kovinių galvučių ir po 700 dislokuotų raketų ir bombonešių.
„Tokio pobūdžio atsainus ir šiek tiek atitolęs požiūris į itin rimtus dalykus verčia manyti, bent jau mane, kad mūsų kolegos amerikiečiai ruošia dirvą, jog apskritai nebūtų sprendžiama nei sutarties pertvarkymo, nei jos pratęsimo problema. (Siekiama) tiesiog leisti sutarčiai pasibaigti, kad ji 2021 metų vasario 5-ąją tyliai liautųsi galiojusi“, – S. Riabkovas sakė per spaudos konferenciją.
Jis pridūrė, kad Jungtinės Valstijos informavo pertvarkiusios 56 iš povandeninių laivų paleidžiamas tarpžemynines balistines raketas „Trident“ ir 41 strateginį bombonešį B-52H, kad jie galėtų nešti tik įprastinę ginkluotę, tačiau ignoravo Maskvos prašymus pateikti garantijų, jog šioms raketoms ir lėktuvams nebebus galima grąžinti branduolinio statuso.
„Blogiausiu atveju jie gali nešti 1 286 branduolines kovines galvutes“, – nurodė S. Riabkovas. Tai reikštų, kad dislokuotų JAV kovinių galvučių skaičius gali būti greitai padidintas ir beveik dvigubai viršyti leidžiamą pagal START sutartį.
Viceministras sakė, kad „beveik nebeliko laiko“ aptarti šiuos ir kitus klausimus, kad sutartį būtų galima pratęsti dar penkeriems metams, kaip buvo numatyta ją pasirašant.
S. Riabkovas pridūrė, kad Rusija yra pasiruošusi derėtis dėl susitarimo, galinčio pakeisti 1987 metų Vidurinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartį.
„Žinoma, (JAV prezidento Donaldo) Trumpo (Donaldo Trampo) pareiškime įžvelgėme užuominą apie galimybę sudaryti naują sutartį, kuri galėtų būti pasirašyta „gražiame kambaryje“. Ir šis susitarimas turėtų įtraukti kaip dalyves kitas šalis. Su susidomėjimu lauksime, kad šie pasiūlymai būtų sukonkretinti – raštu arba kitaip išdėstytais tokio pobūdžio derybų darbotvarkės elementais, koncepcinių schemų pavidalu“, – kalbėjo viceministras.
Jungtinės Valstijos šeštadienį oficialiai įšaldė įsipareigojimus pagal INF sutartį, draudžiančią abiem šalims turėti nuo žemės paleidžiamų sparnuotųjų ir balistinių raketų, kurių veikimo nuotolis – nuo 500 iki 5,5 tūkst. kilometrų. Vašingtonas aiškina priėmęs šį sprendimą, nes Rusija jau daug metų pažeidinėja susitarimą, nors Maskva tokius kaltinimus neigia.
Jeigu abiem šalims per ateinančius šešis mėnesius nepavyktų pasiekti susitarimo, leidžiančio toliau laikytis INF sutarties, ji būtų oficialiai nutraukta. Rusija savo ruožtu irgi sustabdė savo įsipareigojimus pagal INF sutartį.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praeitą savaitgalį paliepė kariškiams imtis kurti naujus ginklus, iki šiol draustus INF sutartimi, bet pabrėžė, kad jie nebūtų dislokuoti Rusijos europinėje dalyje arba bet kuriame kitame regione, jeigu to nepadarys JAV.
