D. Trumpo ir Kim Jong-uno susitikimo atgarsiai: „JAV padėtis yra nepavydėtina“

Vakar baigėsi Hanojuje surengtas JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno susitikimas. Abu jie iš Vietnamo išvažiavo anksčiau, nei planuota, ir nepasiekę jokio susitarimo.

Dvi dienas trukęs Kim Jong-uno (kairėje) ir D.Trumpo aukščiausio lygio susitikimas Vietname baigėsi be rezultatų.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Dvi dienas trukęs Kim Jong-uno (kairėje) ir D.Trumpo aukščiausio lygio susitikimas Vietname baigėsi be rezultatų.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Žmonės Hanojaus gatvėse mojuodami vėliavėlėmis laukė pravažiuojančių JAV ir Šiaurės Korėjos lyderių. Tai buvo antras jų susitikimas per 8 mėnesius.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Žmonės Hanojaus gatvėse mojuodami vėliavėlėmis laukė pravažiuojančių JAV ir Šiaurės Korėjos lyderių. Tai buvo antras jų susitikimas per 8 mėnesius.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Mar 1, 2019, 11:34 AM

„Viskas dėl sankcijų, – netikėtai paankstintoje spaudos konferencijoje sakė D.Trumpas. – Jie norėjo, kad mes atšauktume visas sankcijas, o mes negalėjome to padaryti.“

Susitikimo darbotvarkėje buvo numatyta, kad po dvi dienas trukusių pokalbių lyderiai turi pasirašyti bendrą pareiškimą ir kartu pietauti, bet šie planai atšaukti.

„Kartais reikia išeiti ir tai buvo vienas iš tų kartų“, – paaiškino JAV lyderis ir pridūrė, kad jis turėjo „paruoštą pasirašyti“ susitarimą, bet Kim Jong-unas nesutiko su svarbiausiomis jam iškeltomis sąlygomis dėl Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo.

Prieš aštuonis mėnesius Singapūre vykusiame D.Trumpo ir Kim Jong-uno susitikime buvo pasirašytas aptakus įsipareigojimas dėl Šiaurės Korėjos „visiškos denuklearizacijos“, tad tikėtasi, jog Hanojuje bus numatyti konkretesni šio proceso žingsniai.

„Aš verčiau padarysiu tai teisingai negu greitai. Mes turime galimybę padaryti kai ką labai ypatingo“, – sakė D.Trumpas ir pabrėžė, kad „nėra kur skubėti“.

Žurnalistų paklaustas, ar yra pasiruošęs visiškai Šiaurės Korėjos denuklearizacijai, Kim Jong-unas atsakė: „Jeigu nenorėčiau to padaryti, dabar manęs čia nebūtų.“

Bet akivaizdu, kad lyderiams susitarti nepavyko. Kaip aiškino D.Trumpas, mainais už visišką sankcijų panaikinimą Kim Jong-unas sutiktų uždaryti pagrindinį šalies branduolinį kompleksą – Njongbjono branduolinių mokslinių tyrimų centrą.

Tačiau Šiaurės Korėjos lyderiui liktų raketos, branduolinės galvutės ir ginklų sistemos, vardijo susitikime taip pat dalyvavęs JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo. Be to, įtariama, jog šalyje yra ir slaptų branduolinių objektų.

„Šiandien tiesiog negalėjome to užbaigti“, – lakoniškai apibendrino M.Pompeo.

„Mes visuomet pabrėžėme, kad Šiaurės Korėja turi neįtikėtiną potencialą“, – sakė D.Trumpas.

Patikinęs, kad ir „toliau liks labai draugiškas“ su Šiaurės Korėja, ir pažadėjęs ateityje dar susitikti su Kim Jong-unu, JAV prezidentas sėdo į savo lėktuvą ir išskrido „atgal į tą nuostabią vietą, vadinamą Vašingtonu“.

Blogiausia – Pietų Korėjos padėtis

Eglė Murauskaitė

Merilando universiteto vyresnioji tyrėja, tarptautinio saugumo ir nekonvencinių grėsmių ekspertė

„D.Trumpo ir Kim Jong-uno diplomatija - tai iš esmės reguliarūs JAV grasinimai ir nuosekli Šiaurės Korėjos branduolinės ginkluotės plėtra, kartkartėmis pertraukiama formalių deklaracijų.

Bet Hanojaus susitikime, kitaip nei įprasta, nesulaukta net ir to – susitikimas baigėsi prasčiau ir anksčiau, nei tikėtasi.

JAV kalba apie visišką Korėjos pusiasalio denuklearizaciją kaip siekiamybę, tačiau skirtingos pusės deda į šį teiginį skirtingas prasmes.

JAV tikisi, kad tai reikštų visišką Šiaurės Korėjos branduolinės programos atsisakymą, turimų branduolinių ginklų ir jiems tinkamų medžiagų išgabenimą ar sunaikinimą ir išsamias tarptautines inspekcijas. Mainais už tai Šiaurės Korėja lauktų garantijos, kad JAV nepuls jos branduoliniais ar kitais ginklais, taip pat – kad JAV išvestų savo pajėgas iš Pietų Korėjos, kuriai istoriškai teikia branduolinio atgrasymo garantijas.

Toks žingsnis būtų didžiulis strateginis ir žvalgybinis praradimas JAV, taip pat didžiulis saugumo garanto praradimas Pietų Korėjai. Nors, kaip minima Bobo Woodwardo knygoje „Ugnis ir įniršis“ („Fire anf Fury: Inside the Trump White House“), D.Trumpas ne kartą buvo priartėjęs prie pastarojo sprendimo, motyvuodamas, kad JAV karius Pietų Korėjoje laikyti yra brangu.

Taigi Tolimuosiuose Rytuose JAV padėtis nepavydėtina, o Kinija ir Rusija toliau plečia įtaką. Kol D.Trumpas derėjosi su Kim Jong-unu 2018-aisiais, Rusija pateikė Šiaurės Korėjai paralelinį pasiūlymą pastatyti branduolinį reaktorių mainais už denuklearizaciją.

JAV nepavykus pasiekti pažangos su Šiaurės Korėja, regiono stabilumas tampa dar vienu potencialiu derybiniu svertu Kinijai jos prekybinėje konfrontacijoje su JAV.

Didžiausią politinį pralaimėjimą dėl įstrigusio branduolinio nusiginklavimo patiria Pietų Korėjos lyderis Moon Jae-inas – nuosekliai investuodamas savo politinį kapitalą į santykių su Šiaurės Korėja gerinimą jis ne tik nesulaukė politinės grąžos vidaus ar tarptautiniame eteryje, bet ir nuolat patiria spaudimą iš JAV.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.