NATO atstovai teigė, kad šis vakar vykęs ir šiandien tebevykstantis renginys Londone nėra viršūnių susitikimas, nes neatitinka tokio renginio masto.
Bet čia susirinko visų 29 Aljanso valstybių lyderiai, o ant jų derybų stalo yra ne vienas nesutarimus keliantis klausimas.
Tiesa, Aljanso atstovai iš anksto pranešė, kad jokio bendro komunikato apie ateities planus po susitikimo nebus.
Kam toks santūrumas? Daugelis NATO šalininkų tai laiko sėkmingiausiu kariniu Aljansu pasaulio istorijoje, tačiau dabartinės problemos ir kalbos apie „smegenų mirtį“ verčia sunerimti visas puses.
Plėtra Aljanso nesustiprino
NATO įkurta 1949-aisiais kaip kolektyvinės gynybos Aljansas, kuris partnerius Šiaurės Amerikoje ir Europoje suvienijo prieš bendrą priešą – Sovietų Sąjungą.
Karinis blokas ramiai stebėjo komunizmo griūtį ir sovietų žlugimą nepaleidęs šūvių.
Pirmą kartą Aljansui teko kovoti Balkanų karo metais praėjusio amžiaus pabaigoje. Vėliau Aljanso narės įsitraukė į karinius veiksmus kituose žemynuose ir pradėjo kovą su terorizmu.
Paraleliai vyko Aljanso plėtra. Greitai prie NATO prisijungs Šiaurės Makedonija – ji taps jau 30-ąja nare.
Karinis aljansas atliko diplomatinę misiją, kuri padėjo stabilizuoti demokratiją Europoje ir suteikė pasitikėjimo Europos žemyne atsikūrusioms ar susikūrusioms valstybėms, kurios tapo sunkiai įveikiamo saugumo tinklo dalimi. Tačiau ekspertai tvirtina, kad tai Aljanso toli gražu nesustiprino.
„NATO tikrai yra galingiausias karinis Aljansas pasaulyje, bet su beveik 30 narių jis yra perpus silpnesnis, negu buvo su perpus mažiau narių“, – BBC tvirtino gynybos analitikas Michaelas Clarke’as.
Tačiau Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas plėtrą į Rytus vadina „istorine sėkme“, kuri padėjo skleisti demokratiją ir teisinės valstybės viršenybės principą.
Rusija naudojasi silpnybėmis
Bet tai NATO atvedė prie pat Rusijos sienų.
Anksčiau Sovietų Sąjungai ar Varšuvos sutarties organizacijai priklausiusios Baltijos šalys ir Lenkija dabar sukasi NATO orbitoje, o tai nepatinka Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui, kuris kovoja visais įmanomais frontais.
Rusija didina savo įtaką Sirijoje, Europoje yra kaltinama kibernetinėmis atakomis ir mėginimais paveikti rinkimus, vykdo atakas prieš Kremliui neparankius asmenis – 2006 m. Londone buvo nunuodytas buvęs KGB ir FST agentas Aleksandras Litvinenka, o 2018-aisiais pasikėsinta į buvusio dvigubo agento Sergejaus Skripalio gyvybę.
Anot M.Clarke’o, Rusija pastaruoju metu naudojasi Vakarų silpnybėmis, kad siektų naudos sau, todėl pasipriešinimo šiai valstybei klausimas NATO darbotvarkėje dominuos ateinančius dešimtmečius.
Su tuo yra susijusios ir Aljansą gaubiančios problemos. Praėjusią savaitę Ankara atsisakė patvirtinti Aljanso gynybos planus Baltijos valstybėms ir Lenkijai, kol Turkija nesulauks politinio NATO palaikymo Šiaurės Sirijoje kovojant su kurdų Liaudies savigynos būriais (YPG).
Kieno smegenys mirė?
Tokius Turkijos veiksmus paskatino Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris šio mėnesio pradžioje interviu „The Economist“ pareiškė, kad Aljansą yra ištikusi „smegenų mirtis“, nes sąjungininkai nesugeba tarpusavyje koordinuoti informacijos.
E.Macronas kritikavo su partneriais nesuderintus JAV veiksmus spalį pasitraukti iš Šiaurės Sirijos.
Praėjusį penktadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad E.Macronas yra vienintelis, kurio smegenys yra mirusios.
JAV gynybos sekretorius Markas Esperas prieš NATO susitikimą tvirtino, kad turkai privalo suprasti, jog Aljanso vienybė yra svarbesnė ir reikia koncentruotis į klausimus, kuriuose visi, o ne viena šalis mato grėsmę.
Tačiau R.T.Erdoganas nežada nusileisti, jeigu YPG Aljanso narės nepripažins teroristine organizacija.
Atsilieka nuo tikslų
Kalbant apie visam Aljansui aktualius klausimus, Londone lyderiai daug laiko skirs diskusijoms apie Aljanso ateitį ir geresnį veiklos koordinavimą.
Savo planus dėl NATO ateities yra pateikę ir prancūzai, ir vokiečiai, tačiau išankstinis pranešimas apie bendro komunikato nebuvimą tik įrodo, kad vienos nuomonės Londone nesitikima surasti, o visus tenkinančio bendro vardiklio paieškos užsitęs.
Ant derybų stalo atviras išlieka ir gynybai skiriamo finansavimo klausimas.
JAV lyderis Donaldas Trumpas džiaugiasi, kad jo valdymo metais gynybai bent 2 proc. BVP skiriančių NATO šalių skaičius daugiau nei padvigubėjo.
Tačiau, NATO skaičiavimais, 2 proc. gynybos finansavimo ribą yra peržengusios tik devynios valstybės, todėl daugiau nei du trečdaliai Aljanso dar atsilieka nuo tikslų.
Bet kokiu atveju šventinės nuotaikos Londone yra slogios ir tik ateitis parodys, ar Aljanso smegenys nėra mirusios ir ši sąjunga išlaikys vienybės testą.
Nesutarimai NATO grėsmingi Lietuvai
Pasak „Lietuvos ryto“ kalbintų užsienio politikos specialistų, vienybės trūkumas NATO viduje daro įtaką ir valstybių narių, kartu ir Lietuvos, politinei laikysenai bei saugumui.
„NATO yra saugumo politikos Lietuvoje pagrindinis ramstis. Jei NATO vyksta tam tikri nesutarimai, tas pagrindinis ramstis yra klibinamas, – situaciją komentavo politologė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė. – NATO svarbus ir dėl transatlantinių santykių, kurie dabar yra probleminė sritis. Žiūrint į Turkijos laikyseną galima sakyti, kad gal tai yra derybiniai dalykai. Vis dėlto bendrai Turkijos, kaip NATO partnerės, buvimo Aljanse klausimas pastaraisiais metais kelia abejonių – Turkija nevisiškai laikosi gerosios partnerystės praktikos.“
Pasak VU TSPMI vadovės M.Šešelgytės, nesutarimų tarp NATO šalių blokas apima keletą aspektų: tai Sirijos, Irano klausimai, prekybos klausimai, muitai, Europos Sąjungos bandymai neįsileisti JAV į tam tikras sritis, Europos Sąjungos gynybos pramonės stiprinimas ir kiti tarptautinės politikos momentai.
Kad nesutarimai ir įtampa NATO viduje veikia ir Lietuvą, pripažino ir politologas Kęstutis Girnius. Jis taip pat patikino, kad įtampą tarp Aljanso narių bei nesutarimus tarp JAV ir Europos galimai stiprina situacija pačiame Senajame žemyne: „Angela Merkel jau metus traukiasi, todėl Vokietijoje kurį laiką daugiau dėmesio bus skiriama vidaus politikai. Per kitus rinkimus šioje šalyje, tikėtina, labai gerai pasirodys žalieji, kurie yra skeptiškai nusiteikę ginkluočių ir karinių sąjungų atžvilgiu. Galima prognozuoti, kad Vokietijos įtaka ES šiek tiek mažės, o didės Prancūzijos įtaka.“
„Kaip matome, Emmanuelis Macronas yra labai energingas, turi labai daug idėjų, bet jos daugeliui kitų šalių yra nepriimtinos. Be to, Italija, Ispanija išgyvena vyriausybės krizes, todėl jos negalės daug ko paveikti. Europos politinė padėtis yra sudėtinga, didžiosios valstybės neturi rimtų vadovų ir turi daugiau dėmesio skirti vidaus reikalams, o NATO vis dėlto yra užsienio politikos reikalas“, – teigė K.Girnius.
Paklausta, kaip į netolygumus NATO viduje turėtų reaguoti Lietuva ir kurios pozicijos – labiau amerikietiškos ar europietiškos – turėtų laikytis Lietuva, M.Šešelgytė akcentavo, kad šioje vietoje būtina galvoti apie transatlantinę vienybę: „Lietuva labai dažnai būna JAV pusėje, nors deklaruojame kitaip. Lietuvos pagrindinis tikslas – būti ne kažkieno pusėje, bet visomis įmanomomis priemonėmis stengtis, kad visi būtų vienoje pusėje. Esame maža valstybė ir mūsų saugumas priklauso nuo transatlantinės vienybės: nei JAV, nei ES pusė mūsų saugumo nesugebės užtikrinti taip, kaip šių pusių buvimas kartu.“
