Įtampa kilo jau kurį laiką, o vakar sprogo kartu su amerikiečių bepiločių skraidyklių paleista raketa. Ji užmušė Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei artimą bendražygį 62-ejų Q.Soleimani. Per ataką taip pat žuvo Irako šiitų sukarintosios grupuotės lyderis Abu Mahdi al-Muhandisas.
JAV prezidentas D.Trumpas įsakė nukauti patį galingiausią Irano generolą Q.Soleimani po šios savaitės incidento, kai proiranietiški protestuotojai užpuolė Amerikos ambasados kompleksą Irako sostinėje Bagdade.
„Generolas Q.Soleimani aktyviai rengė planus atakuoti Amerikos diplomatus ir karius Irake bei visame regione, būtų nukentėję dešimtys, o gal ir šimtai amerikiečių“, – vakar staigios atakos priežastis aiškino Pentagonas.
Šis JAV žingsnis gali atversti naują kruvino karo skyrių Vidurinių Rytų regione, kuriame situacija ir taip buvo sudėtinga. Mat nužudytasis generolas iraniečiams buvo charizmatiškas kariškis, mėgiamas šalies veikėjas, apsukrus sąmokslininkas.
Pirmyn pavojaus keliu
Per savo ilgą karininko karjerą Q.Suleimani regioną nuguldė mirusiųjų kūnais. Dabar jis tapo viena karo aukų.
Sukarintų pajėgų vado mirtis užvertė vieną kraupų, nužmogėjusio karo vado veikimo skyrių nesustojančioje Vidurinių Rytų karo mėsmalėje, bet greičiausiai atvers kitą. Galbūt net baisesnį.
Niekas vakar nesiėmė prognozuoti, kas vyks toliau. Nebuvo aišku ir tai, kokie dviejų konfliktuojančių pusių planai.
Ar D.Trumpo nurodymas nukauti lyderį – didesnės operacijos pradžia? Ką darys Teheranas, kuris akivaizdžiai buvo nustebintas ir įsiutęs – svaidėsi keršto grasinimais.
Kariniai veiksmai Irake vyksta pagal principą akis už akį: neseniai per irakiečių raketų smūgį žuvo amerikiečių kontraktininkas ir netrukus į Irano remiamas sukarintų grupių bazes pasipylė Amerikos raketų kruša.
Tuomet Bagdade buvo užpulta JAV ambasada. Nors niekas nebuvo sužeistas, D.Trumpas nurodė nebedelsti – durklu smogti į pačią Irano galios širdį ir nukauti Q.Soleimani.
Tartum karo paskelbimas
Atsakomųjų Irano veiksmų amerikiečiai turėtų sulaukti bet kada, nepaisant to, jog JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo vakar pareiškė, kad Jungtinės Valstijos yra „įsipareigojusios deeskalacijai“.
Prezidentas D.Trumpas viliasi, jog vienu dramatišku žingsniu jis į kampą įspeitė Iraną ir parodė savo šalininkams regione – Izraeliui ir Saudo Arabijai, kad JAV atgrasymo strategija vis dar turi neatšipusius dantis.
Tačiau neįsivaizduojama, kad Iranas, nors ir patyręs galingą smūgį, nusileis. Atsakas bus – nebūtinai iš karto. O potencialiausias pirmasis taikinys – 5 tūkst. JAV karių, kurie dislokuoti Irake.
Be to, Q.Soleimani kariškiai rūpindavosi, kad Irake nebūtų papildomų neramumų tarp ten esančių religinių sukarintų grupių. Dabar kautynės gali įsižiebti iš naujo.
Pasak buvusio Baltųjų rūmų koordinatoriaus Vidurinių Rytų ir Persijos įlankos regione Philipo Gordono, kariškių vado nužudymas beveik prilygo karo paskelbimui.
Irano ambasadorius prie Jungtinių Tautų pareiškė, kad JAV įvykdytas vieno iškiliausių iraniečių generolų nužudymas Irake prilygsta „karo aktui“, vėlai penktadienį pranešė amerikiečių žiniasklaida.
Penktadienį vakare duodamas interviu televizijai CNN Irano ambasadorius Majidas Takhtas Ravanchi pareiškė: „Iš tikrųjų tai buvo karo aktas, įvykdytas Jungtinių Valstijų prieš Irano žmones.“
„Praeitą naktį jie [JAV] pradėjo ginkluotą karą, teroro aktu nužudydamos vieną svarbiausių mūsų generolų. Taigi, kokių dar Irano veiksmų būtų galima tikėtis? Negalime tiesiog toliau tylėti. Turime veikti ir veiksime“, – pabrėžė diplomatas.
„Negalime tiesiog užsimerkti po to, kas įvyko praeitą naktį. Neabejotinai bus kerštas, aršus kerštas, – pridūrė M. T. Ravanchi. – Atsakas į karinį veiksmą yra karinis veiksmas. Kieno, kada ir kur? – tai parodys ateitis.“
Laikė sumaniu generolu
Q.Soleimani daugybę metų buvo atsakingas už Irano karinės galybės užsienyje stiprinimą. Jis kartu su sukarintomis grupėmis Libane, Sirijoje, Irake ir kitur rengė atakas ar rėmė Teherano šalininkus tose šalyse.
Vašingtonui jis buvo pavojingas ir nenuspėjamas žmogus, kurio rankos suteptos daugybės amerikiečių krauju.
Vis dėlto Irane jis buvo populiarus, nes simbolizavo nacionalinį pasipriešinimą jau keturis dešimtmečius JAV vykdomam spaudimui ir sankcijoms.
Po jo mirties Irane ir Irake kilo demonstracijos prieš Ameriką, degintos vėliavos.
Kitos šalys nesidžiaugė
Dėl JAV smūgio daugybė valstybių buvo sutrikusios. Rusijos užsienio reikalų ministerija išplatino pranešimą, kuriame negailėjo kritikos amerikiečiams ir netgi gynė Q.Soleimani.
„Tokie trumparegiški JAV veiksmai veda į situacijos eskalavimą Vidurinių Rytų regione ir turės rimtų neigiamų pasekmių visai tarptautinio saugumo sistemai, – rašoma ministerijos pranešime. – Q.Soleimani tiesioginis vadovavimas, ginkluotas pasipriešinimas „Islamo valstybės“ ir „Al Qaeda“ grupuotėms buvo surengtas daug anksčiau, nei buvo suburta vadinamoji JAV vadovaujama koalicija. Šio žmogaus kova su terorizmu Sirijoje nepaneigiama.“
Prancūzijos Europos reikalų ministrė Amelie de Montchalin taip pat neslėpė nerimo: „Pabudome pavojingesniame pasaulyje. Per tokias operacijas vyksta eskalacija, bet labiau norime stabilumo. Mūsų vaidmuo – ne palaikyti kurią nors šalį, o kalbėtis su visais.“
O Vokietijoje kanclerės Angelos Merkel biuras išplatino pranešimą, kuriuo pabrėžė deeskalacijos svarbą, bet sprendimo nukauti generolą nesmerkė: „Amerikos reakciją lėmė visa serija karinių provokacijų, dėl kurių kaltas Iranas. Su didžiuliu susirūpinimu stebime Irano veiksmus regione ir nepalaikome pavojingo konflikto kurstymo.“
Ištikimai Amerikos prezidentą D.Trumpą palaikė Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu: „Prezidentas D.Trumpas nusipelnė pagarbos dėl staigių, galingų ir ryžtingų veiksmų. Izraelis palaiko Ameriką jai kovojant už taiką, saugumą ir imantis savigynos.
JAV turėjo teisę gintis – Q.Soleimani yra atsakingas už JAV piliečių ir daugybės kitų nekaltų žmonių žūtį. Jis planavo ir daugiau tokių atakų.“
„Jei visa tai pavirs karu, niekam nebus naudinga, – kalbėjo Afganistano ir Irako karo veteranas amerikietis Danielis Davisas. – Katastrofą regėsime visi.“
Nusivylė pasaulio reakcija
JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo penktadienį pareiškė, kad Vašingtono sąjungininkių Europoje reakcija į amerikiečių Irake įvykdytą įtakingą Irano pajėgų vado generolo Qasemo Soleimani nužudymą nebuvo tokia „paslaugi“, kaip jis tikėjosi.
M. Pompeo ragino pasaulio pareigūnus aptarti šią ataką, sulaukusią JAV prezidento Donaldo Trumpo sąjungininkų respublikonų ir Amerikos artimo sąjungininko Izraelio liaupsių, bet dauguma kitų šalių buvo reiškiami aštrūs perspėjimai dėl regione galinčios padidėti įtampos.
„Pastarąsias pusantros, dvi dienas praleidau kalbėdamasis su partneriais regione, pasakodamas jiems, ką mes darome, kodėl tai darome, prašydamas jų palaikymo. Jie visi buvo fantastiški“, – televizijai „Fox News“ sakė M. Pompeo.
„Vėliau pokalbiai su mūsų partneriais kitose vietose nebuvo tokie geri. Tiesą sakant, europiečiai nebuvo tokie paslaugūs kaip būčiau norėjęs“, – pridūrė jis.
JAV pareigūnai pranešė, kad Q. Soleimani, anksčiau įtrauktas į JAV sankcijų sąrašus, buvo nukautas iš bepilotės skraidyklės paleista raketa, smogusia jo automobiliui šalia Bagdado tarptautinio oro uosto.
Po šios operacijos Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis paragino visus susijusius veikėjus „šiuo itin svarbiu momentu laikytis kuo didžiausio santūrumo ir elgtis atsakingai“.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas irgi paragino elgtis santūriai, o Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas pareiškė, kad svarbiausia būtų deeskaluoti padėtį.
„Britai, prancūzai, vokiečiai – visi turi suprasti, kad tai, ką padarėme, ką padarė amerikiečiai, taip pat išgelbėjo gyvybių Europoje“, – tvirtino M. Pompeo.
„Tai buvo geras dalykas visam pasauliui. Raginame visus pasaulyje palaikyti, ką stengiasi daryti Jungtinės Valstijos – užtikrinti, kad Irano Islamo Respublika paprasčiausiai elgtųsi kaip normali valstybė“, – pridūrė jis.
Anksčiau penktadienį M. Pompeo sakė, kad Q. Soleimani planavo artimiausiu metu imtis veiksmų, kėlusių grėsmę Amerikos piliečiams, todėl ir buvo nužudytas.
