Ir nors jie turi stiprų ginklų arsenalą ir gali atakuoti JAV karius Sirijoje, Iranas gali sudvejoti ar verta veltis į kerštą, kuris vėliau gali sukelti milžinišką konfliktą.
Penktadienį įvykdyta ataka, kuomet buvo nukautas generolas Q. Soleimani, Iranui davė žinią apie JAV vadovo Donaldo Trumpo planus įvesti sau priimtiną tvarką šiame regione.
„Iš Irano pusės bus tikrai aktyvių veiksmų, tik neaišku kur, kada ir kaip jie įvyks“, – sakė Libano dienraščio „An-Nahar“ analitikas Ibrahimas Bayramas.
Grėsmių scenarijų yra tikrai ne vienas ir neaišku, kurį variantą pasirinks Irano vadovai.
Praėjusį dešimtmetį Q. Soleimani mobilizavo tūkstančius gerai ginkluotų karių Sirijoje ir Irake, kurie kovėsi Sirijos civiliniame kare ir kovėsi prieš Islamo Valstybės (IV) kovotojus.
Nepaisant to, kad JAV karių Sirijoje yra ganėtinai nedaug, Iranas gali pasinaudoti sąjungininkų Libane, Jemene ar Gazos ruože pagalba.
Irano remiama „Hezbollah“ grupuotė turi dešimties tūkstančių raketų arsenalą, kuris gali atakuoti Izraelio teritorijas.
Bet nėra tikėtina, kad „Hezbollah“ rizikuotu karu, kuris visiškai nualintų Libaną, kuris ir taip neišsivaduoja iš ekonominės krizės gniaužtų.
Saugumo ekspertai teigia, kad galimos ir kibernetinės atakos, kaip Irano keršto dalis. Ir nors JAV turi pakankamai apsaugos priemonių tai pažaboti, Iranas gali kaip reikiant išbalansuoti tarnybų darbus.
Finansų, gamybos, naftos ir dujų sektorius gali atakuoti Irano programišiai. Kad jie tai moka, jie jau įrodė 2015 metais, kuomet sutrikdė JAV bankų internetinių puslapių veiklą, prieš pat tuometinio šios šalies prezidento Baracko Obamos paskelbtą branduolinio saugumo susitarimą.
Iranas taip pat gali bandyti pulti JAV bendražygius ir jų naftos išgavimo infrastruktūrą. JAV apkaltino Iraną dėl atakos prieš Saudo Arabijos naftos bazes praėjusių metų rugsėjį.
JAV taip pat įžvelgė Irano klastą, kuomet neleido laisvai judėti naftos tanklaiviams Hormūzo sąsiauryje. Iranas tuomet atmetė šiuos kaltinimus, bet pripažino, kad numušė JAV kontroliuojamą stebėjimo droną.
Paskutinis įmanomas variantas, kuris paneigtų visas prognozes, yra tas, kad Iranas nesiimtų jokių veiksmų, bent jau artimiausiu metu.
Izraelio ekspertai neatrodo pernelyg sunerimę dėl būsimų Irano veiksmų. „Manau, kad jie šokiruoti“, – sakė Irano ekspertas Nacionalinių strateginių studijų institute Tel Avive Yoelis Guzansky.
Iranas ir jo sąjungininkai per paskutinius kelerius metus prarado net kelis svarbius karo vadus. Nors jie visada trokšta keršto, jie visada pažymi, kad jį įvykdys kuomet ateis laikas.
Tačiau tuomet krizė pasibaigia. Taip nutiko, kai „Hezbollah“ grupuotė prarado vieną iš savo vadų Imadą Mugniyehą, kuris buvo nužudytas per sprogdinimus Sirijos mieste Damaske, Izraelio tarnybų.
Tuomet irgi vyko daug grasinimų, tačiau viskas baigėsi nedideliai ugnies apsikeitimais su Izraeliu. Bet po Q. Soleimani žūties viskas gali būti kitaip.
„Jie yra įsprausti į kampą. Jie turės reaguoti. Galbūt net pamatysime karą“, – kalbėjo Viduriniųjų Rytų programos organizacijoje „Crisis group“ vadovas Joostas Hiltermannas.
Tačiau Irano vadai puikiai supranta, kad nebūtų lygus karinėje kovoje prieš JAV. XX amžiaus devintajame dešimtmetyje Iranui nepavyko sėkmingai priešintis, po kilusio konflikto minėtame Hormūzo sąsiauryje.
Nuo to laiko Iranas vis atsargiau vertina tiesioginio karo galimybę. Šalies prezidentas Hassanas Rouhani ir jo patarėjai turės priimti sprendimą, kokį tolimesnį keršto planą pasirinkti.
Parengta pagal NPR.com, AP inf.
