Demonstracijos Teherano gatvėse prasidėjo kaip masinis gedulas dėl nukauto generolo Qasemo Soleimani, vėliau – dėl katastrofoje žuvusių žmonių, tačiau greitai tapo prieš vyriausybę nukreiptomis demonstracijomis.
Visuomenę ir valdžią sutelkusio gedulo dėl generolo žūties Irake kaip nebūta. Iraniečiai ragina lyderį ajatolą Ali Khamenei trauktis, o atsakingus už lėktuvo numušimą asmenis patraukti į baudžiamąją atsakomybę.
Socialiniuose tinkluose publikuotuose vaizdo įrašuose girdima, kaip vieni protestuotojai šaukia: „Mirtis diktatoriui“, „Turėk gėdos, Khamenei. Palik šalį“. Taip pat matyti, kaip kosėdami ir prisidengę veidą jie bėga nuo ašarinių dujų, juos sulaikyti bandančių policijos pareigūnų.
Protestai vyksta ne tik sostinėje, bet ir kituose miestuose, tokiuose kaip Isfahanas, Hamadanas ir Urmija.
Dideli nuotaikų svyravimai
Demonstracijos Irane – visiškai kitokios nei daugiau nei prieš savaitę vykę iraniečių protestai, kuriuos pasaulis matė po generolo Q.Soleimani mirties. Atrodo, kad šalyje ir vėl drastiškai pasikeitė nuotaika.
Nužudžius generolą tūkstančiai žmonių išėjo į Teherano gatves ir rankose laikydami Q.Soleimani portretus, trypdami Amerikos vėliavas skandavo: „Mirtis JAV!“
Šalyje gerbtas Q.Soleimani, atrodo, padėjo valdžia nusivylusiems iraniečiams atrasti vienybę – suvienijo neapykanta Amerikai.
Tačiau naujausiuose protestuose generolo nuotraukos jau plėšomos. Ant protestuotojų plakatų galima išvyksti užrašus: „Norime režimo kaitos!“
Iraniečiai vėl prisiminė kruvinus pernykščius protestus, kai ekonomika nusivylusius protestuotojus tramdę pareigūnai pražudė kelis šimtus žmonių.
Dauguma protestuotojų dabar širsta, kad valdžia nužudė tiek daug savo žmonių, skridusių Ukrainos orlaiviu. Kai kuriuose vaizdo įrašuose iš protestų vietos galima girdėti, kaip žmonės grasina „nužudyti tuos, kurie nužudė mūsų brolius“.
Policija, apsiginklavusi vandens patrankomis ir šarvuotais automobiliais, kurie kartais naudojami kaip mobilieji sulaikymo centrai, visą savaitgalį patruliavo Teherano gatvėse.
Tačiau protestuotojai pykčio tramdyti nesistengė – ir toliau bandė mesti iššūkį Irano režimui, kuris, kaip žinoma, žiauriai slopina priešininkus.
Netyčinė karių klaida
Sekmadienį Teherane vykusioje atviroje Irano parlamento sesijoje vyriausiasis Irano revoliucijos gvardijos korpuso vadas Hosseinas Salami atsiprašė už netyčia numuštą Ukrainos lėktuvą ir paprašė atleidimo.
„Mes padarėme klaidą. Dėl mūsų kaltės kai kurie mūsų tautiečiai žuvo, tačiau tai įvyko netyčia, – sakė H.Salami. – Per visą savo gyvenimą nesu apgailestavęs labiau nei dabar. Norėčiau būti buvęs tuo metu lėktuve – sudegęs kartu su jais.“
Irano prezidentas Hassanas Rouhani teigė, kad jo šalis „gailisi kraupios klaidos“, o jo „mintys bei maldos yra su visomis gedinčiomis šeimomis“.
Atsiprašymai nepadėjo numalšinti protestų. Kol Irano vadovybė namie kovoja su visuomenės pasipriešinimu, režimas susiduria ir su tarptautiniu spaudimu ištirti įvykusią katastrofą ir nubausti už ją atsakingus asmenis.
Remiantis Ukrainos užsienio reikalų ministro Vadimo Pristaikos pateiktais duomenimis, orlaivyje buvo 82 iraniečiai, 63 kanadiečiai, 11 ukrainiečių – 9 iš jų įgulos nariai, 10 švedų, keturi afganistaniečiai, trys vokiečiai ir trys britai.
Pasak Ukrainos užsienio reikalų ministerijos, kai kurie orlaiviu skridę žmonės turėjo dvigubą pilietybę – Irano ir kitos valstybės, todėl Iranas skaičiavo kitaip – kad jų šalies piliečių žuvo 147.
Tarptautinis nepasitenkinimas
Kanados premjeras Justinas Trudeau pranešė, kad „Kanada nenurims tol, kol nesulauks tokio teisingumo, kokio nusipelnė nukentėjusios šeimos“.
Iranas taip pat sulaukė griežtos kritikos dėl Jungtinės Karalystės ambasadoriaus Robo Macaire’o laikino sulaikymo.
Anot žiniasklaidos, R.Macaire’as buvo suimtas per protestus ir buvo apkaltintas demonstracijų kurstymu. Tačiau ambasadorius savo „Twitter“ paskyroje rašė, kad demonstracijose nedalyvavo – tik siekė pagerbti aukas, žuvusias per lėktuvo katastrofą.
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas R.Macaire’o areštą pavadino „šiurkščių tarptautinės teisės pažeidimu“. Šį požiūrį palaiko ir Vokietijos bei Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos.
A.Khamenei dėl dabartinės neramios padėties ir toliau kaltino ne savo režimą, o JAV ir ragino regiono šalis stiprinti tarpusavio santykius.
„Dabartinė situacija labiau nei bet kada reikalauja stiprių saitų tarp regiono šalių. Privalome vengti užsienio valstybių įtakos“, – kalbėjo A.Khamenei.
Neramumai ošia, bet iš postų neišvers
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Egdūnas Račius „Lietuvos rytui“ teigė, kad Irano režimas nėra pakitęs per kelis dešimtmečius, kuriais ši politinė sistema egzistuoja šalyje. Todėl, pasak profesoriaus, Irane vykstančios demonstracijos didelės įtakos neturės.
„Mūsų akimis šie protestai atrodo labai gausūs, tačiau reikėtų atsižvelgti į tai, kad Irane yra 80 mln. gyventojų. Tai tikrai nėra ta kritinė masė žmonių, kuri galėtų priversti režimą pasitraukti ar galimai sukeltų pilietinį karą, dėl kurio režimas galėtų būti pakeistas, – sakė E.Račius, – Kitaip tariant, kalbėti apie Persų pavasarį, kurį vieną kartą mėginta surengti, kai antrai kadencijai buvo išrinktas prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas, nebus. O tuomet tikrai atrodė, kad buvo didelės žmonių minios, ypač jaunų, nusivylusių rinkimų sistema, tačiau net tada neįvyko jokių esminių pokyčių. Tad kad tai turėtų įvykti dabar, kol kas tikrai nėra ženklų.“
Profesorius pabrėžia, kad nedemokratiniai režimai turi savo būdų tvarkytis su krizėmis. Pirmiausia bus smogiama informaciniam laukui – propagandos srautas neabejotinai padidės. „Bus spaudžiami ne tik protestuotojai, bet ir individualūs oponentai, galbūt rašantys. Tie, kurie protestuoja ne gatvėse, o prie kompiuterio, – teigė E.Račius. – Jų atžvilgiu gali būti taikomos sankcijos, padidės cenzūra.“
Anot E.Račiaus, žvelgiant į bendrą Irano ir JAV konflikto vaizdą, gana akivaizdu, kad abi pusės yra nurimusios ir konfliktas galbūt nedidės – net viena diena, per kurią įtampa neauga, rodo, kad įtampa po truputėlį slopsta. „Tačiau kalbėti, kad ta įtampa yra visiškai įveikta, negalima. Situacija gali bet kada paaštrėti“, – teigė profesorius.
Jo nuomone, daug įtakos turės tai, kaip plėtosis JAV prezidentinė kampanija ir kas galiausiai bus išrinktas – Donaldas Trumpas ar naujas kandidatas. „Jeigu bus išrinktas demokratų kandidatas, situacija gali labai aiškiai pasikeisti. Tokiu atveju viskas kryptų į deeskalacijos pusę. Perrinkus dabartinį prezidentą D.Trumpą galima manyti, kad jis jaustųsi įgaliotas atnaujinti konfrontaciją, kuri galėtų būti dar aštresnė nei iki šiol“, – svarstė profesorius E.Račius.
Konfliktas išsirutuliojo į didelę krizę
Konfliktas tarp JAV ir Irano paaštrėjo po to, kai gruodžio pabaigoje Irako sostinėje Bagdade keli tūkstančiai protestuotojų apsupo JAV ambasadą ir pro išorinę sieną prasiveržė iki jos komplekso. Protestuotojai prie ambasados susirinko dėl šalyje surengtų amerikiečių aviacijos smūgių, dėl kurių žuvo 25 sukarintų pajėgų tinklo „Hashed al Shaabi“ nariai. Demonstracijose dalyvavę žmonės mojavo vėliavomis ir reiškė palaikymą tinklui, kuris apmokomas ir ginkluojamas kaimyninio Irano.
Sausio 3 dienų per JAV bepiločio orlaivio antskrydį buvo nukautas įtakingas Irano generolas ir „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas Qasemas Soleimani. Jis vadovavo slaptoms Irano operacijoms Sirijoje, Libane ir Irake. JAV prezidentas Donaldas Trumpas tvirtino, kad generolas kaltas dėl šimtų amerikiečių mirčių, todėl Vašingtonas „ėmėsi veiksmų norėdamas sustabdyti karą ir didesnį kraujo praliejimą“.
Atsakydamas į lyderio žūtį Iranas sausio 8 d. paleido 22 balistines raketas į dvi JAV karines bazes Irake. Nė vienas JAV kariškis nenukentėjo. Apie smūgį Iranas įspėjo Irako premjero biurą. Manoma, kad apie ataką žinojo ir JAV pajėgos.
Tą pačią naktį įvyko ir Ukrainos keleivinio orlaivio katastrofa Teherane. „Ukraine International Airlines“ lėktuvu skridę 176 žmonės žuvo. Iš pradžių tvirtinta, kad kaltas lėktuvo gedimas, tačiau vėliau Iranas prisipažino, kad laineris buvo palaikytas sparnuotąja raketa ir netyčia numuštas.
