Rusija atmeta JAV siekį paskelbti nuolatinį ginklų embargą Iranui

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apkaltino JAV prezidento Donaldo Trumpo administraciją vykdant politiškai motyvuotą kampaniją prieš Iraną ir paragino „bendrai pasmerkti“ Jungtinių Valstijų bandymą įtikinti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą paskelbti nuolatinį ginklų embargą šiitiškai respublikai.

​Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apkaltino JAV prezidento Donaldo Trumpo administraciją vykdant politiškai motyvuotą kampaniją prieš Iraną ir paragino „bendrai pasmerkti“ Jungtinių Valstijų bandymą įtikinti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą paskelbti nuolatinį ginklų embargą šiitiškai respublikai.<br>TASS/Scanpix nuotr.
​Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apkaltino JAV prezidento Donaldo Trumpo administraciją vykdant politiškai motyvuotą kampaniją prieš Iraną ir paragino „bendrai pasmerkti“ Jungtinių Valstijų bandymą įtikinti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą paskelbti nuolatinį ginklų embargą šiitiškai respublikai.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 9, 2020, 9:49 AM, atnaujinta Jun 10, 2020, 3:22 PM

S. Lavrovas pareiškė, kad JAV pasitraukė iš 2015-ųjų branduolinės sutarties tarp Irano ir šešių galingųjų valstybių, todėl dabar neturi teisės mėginti pasinaudoti JT rezoliucija, kuria buvo patvirtintas tas susitarimas, kad būtų neribotam laikui pratęstas ginklų embargas, šiuo metu galiojantis iki spalio 18-osios.

Laiške JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui ir Saugumo Tarybai rusų ministras sakė, jog JAV valstybės departamento pareigūnų pareiškimai, kad D. Trumpo administracija neketina atnaujinti savo įsipareigojimų pagal branduolinį susitarimą, bet planuoja pasinaudoti teisėmis, esą numatytomis minėtoje rezoliucijoje, yra „absurdiški ir neatsakingi“.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo ir šalies ambasadorė prie JT Kelly Craft (Keli Kraft) yra sakę, kad pratęsti ginklų embargą Iranui yra svarbus Jungtinių Valstijų prioritetas.

Penktadienį K. Craft pranešė, kad pasidalijo su Rusija, Jungtine Karalyste, Prancūzija, Vokietija ir JT Saugumo Tarybai gegužę pirmininkavusia Estija rezoliucijos projektu dėl ginklų embargo Iranui pratęsimo, ir sakė besitikinti, kad netrukus jis bus pateiktas visoms 15 Tarybos narių.

Tačiau ji nurodė pirmiausia norinti pasikalbėti su ambasadoriais ir „įsitikinti, jog visi supranta, kad esame pasiryžę užtikrinti, jog JT Saugumo Taryba neleis jam (embargui) baigtis spalį“.

„Žmonėms dėl spalio 18-osios sakau: ar norime, kad Rusija pardavinėtų ginklus Iranui? Ar norime, kad pardavinėtų Kinija? Ar norime, kad kas nors tiektų ar pardavinėtų ginklus Iranui? – kalbėjo K. Craft. – Pabrėžiu, kad Rusija ir Kinija turi prisijungti prie pasaulinio konsensuso dėl Irano elgesio. Kalbame ne vien apie Irano žmones, bet ir Artimųjų Rytų žmones.“

Tačiau Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia jau išreiškė aiškų Maskvos pasipriešinimą tam Saugumo Tarybos rezoliucijos projektui, kurį jo šalis galėtų vetuoti. Jis taip pat sakė, kad JAV, pasitraukusios iš branduolinio susitarimo, „neturi jokios teisės“ staiga aktyvuoti vienos 2015-ųjų rezoliucijos nuostatos, sutarties pažeidimo atveju numatančios automatišką visų JT sankcijų Iranui, kurios buvo atšauktos ar sušvelnintos, atkūrimą.

K. Craft savo ruožtu tvirtina, kad iš rezoliucijos „aišku, jog JAV turi teisę“ aktyvuoti tą nuostatą.

Įtampa tarp Irano ir JAV išaugo 2018 metais D. Trumpui išvedus savo šalį iš branduolinio susitarimo ir sugrąžinus šiitiškai respublikai skaudžias sankcijas. Prieš metus Jungtinės Valstijos papildomai pasiuntė į Artimuosius Rytus tūkstančius karių, bombonešių ir lėktuvnešį, argumentuodamos, kad reaguoja į augančią Irano atakų prieš JAV interesus regione grėsmę.

Kitos penkios branduolinį susitarimą pasirašiusios valstybės – Rusija, Kinija, JK, Prancūzija ir Vokietija – tebesilaiko jo ir sako, jog ta sutartis yra būtina, kad būtų tęsiamos Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) patikros ir kad Iranui nebūtų leidžiama įgyti branduolinių ginklų.

S. Lavrovo laiške detaliau paaiškinama griežta Maskvos pozicija prieš siūlymą neribotam laikui pratęsti ginklų embargą Iranui ir JAV siekį pasinaudoti JT rezoliucijos nuostata dėl sankcijų sugrąžinimo.

„Jungtinės Tautos neturėtų tapti politinės padėties JAV, nusprendusios pasitraukti iš šio plano, įkaitėmis, – sakė Rusijos diplomatijos vadovas. – Nėra svarių priežasčių Saugumo Taryboje kelti ginklų embargo Iranui klausimą.“

S. Lavrovo teigimu, branduolinis susitarimas ir JT Saugumo Tarybos rezoliucija „sudaro vieningą visumą“, todėl jų negalima svarstyti atskirai. Be to, remiantis JT Chartijos 25-uoju straipsniu, „Jungtinės Valstijos yra įpareigotos vykdyti Saugumo Tarybos nutarimus, o ne kenkti jiems savo neteisėtais veiksmais“, sakė rusų ministras.

Pasak S. Lavrovo, tarptautiniai teismai yra nusprendę, kad „šalis, kuri išsižada arba nevykdo savo įsipareigojimų, negali būti pripažinta išlaikančia teises, kurios, jos tvirtinimu, kyla iš santykių“.

Anot ministro, JAV, pažeidusios tą JT Saugumo Tarybos rezoliuciją ir atsisakiusios vykdyti 2015-ųjų branduolinį susitarimą, „prarado galimybę“ aktyvuoti nuostatą dėl sankcijų sugrąžinimo.

S. Lavrovas ragino JAV liautis kenkus branduoliniam susitarimui ir JT rezoliucijai.

Jis sakė, kad Rusija ir „kitos atsakingos tarptautinės bendrijos narės ir toliau kaip galėdamos stengsis“ išsaugoti branduolinį susitarimą.

„Jungtinės Valstijos privalo pripažinti, kad nėra nei teisinio, nei kokio nors kito pagrindo jų politikai naudotis įgaliojimais Saugumo Taryboje savanaudiškais interesais“, – tvirtino S. Lavrovas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: G. Nausėda ir I. Šimonytė apie antrąjį prezidento rinkimų turą