Beveik pusė jų bus dislokuota Belgijoje, Italijoje ir Lenkijoje. Likusi didesnė dalis karių sugrįš į JAV ir į Europą grįš tik rotacijų metu. JAV kariuomenės Europoje vadavietė (EUCOM) ir specialiųjų operacijų Europoje centras taip pat bus perkeltas iš Štutgarto (Vokietija) į Belgiją.
Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Markas Esperas tvirtino, kad toks amerikiečių žingsnis sustiprins NATO ir atbaidys Rusiją, tačiau vis daugiau ekspertų teigia, kad šis sprendimas buvo paskutinė Donaldo Trumpo dovana Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui prieš artėjančius JAV prezidento rinkimus.
Tad kas iš šios istorijos išėjo laimėtojas, o kas liko prie suskilusios geldos?
Vokietija pralaimėjo?
Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos Vokietija buvo itin svarbi JAV gynybos strategijos dalis. Dėl to čia buvo įkurtas EUCOM štabas.
Šiuo metu Vokietijoje yra 5 JAV karių įgulos. Daugybėje miestelių beveik visi darbai yra susiję su bazių išlaikymu.
Koronaviruso krizė jau smogė pirmąjį smūgį, tačiau karių pasitraukimo ekonominių padarinių gyventojai gali ir neatlaikyti.
Po M.Espero pareiškimo prakalbo ir D.Trumpas, kuris dar kartą aiškiai parodė, kad tai nėra strateginis žingsnis, o tik Vokietijos nubaudimas.
Jis dar kartą priminė, kad vokiečiai savo gynybai neskiria 2 proc. BVP. Tai pasiekti NATO šalys pasižadėjo dar 2014 metais, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį. Tačiau Vokietijai iki 2 proc. dar toli. Tik 2024 metais šalis ruošiasi pasiekti 1,5 proc. žymą, o 2 proc. tik 2031-aisiais.
D.Trumpas pridėjo, kad persvarstys savo sprendimą, jeigu Vokietija pradės „mokėti sąskaitas“.
Kai kurie ekspertai pabrėžia, kad tai galėjo būti ir keršto planas prieš Angelą Merkel, su kuria D.Trumpas gerai nesutaria.
Jeigu JAV norėjo nubausti Vokietiją – tai jiems pavyko, tačiau didžioji perkeliamų karių dalis keliaus į Italiją ir Belgiją, kurios gynybai išleidžia dar mažiau nei Vokietija. Pagal Pasaulio banko duomenis, Roma gynybai skiria 1,3 proc. BVP, o Briuselis tik 0,9 proc.
Ekspertai taip pat teigia, kad karių perkėlimas tokiu laiku tikrai neprivers vokiečių susimokėti sąskaitas, nes pandemijos metu visos šalys dėmesį kreipia į sveikatos apsaugą, o ne gynybą.
Gynybos politikos analitikė Elli Kytomaki „Euronews“ pabrėžė, kad išlaidų gynybai didinimas Vokietijoje šiuo metu smarkiai atsilieptų A.Merkel reitingams.
NATO ir JAV – aiškūs pralaimėtojai
Gynybos ekspertai sutaria – toks JAV sprendimas ne sustiprina NATO, o susilpnina Aljansą. E.Kytomaki teigia, kad JAV vienašališkas sprendimas pažeidžia Aljanso vienybės principą ir gali būti neigiamai vertinamas kitose Aljanso šalyse
„Aš čia nematau jokių laimėtojų. JAV praranda ne tik įtaką, bet ir patikimumą. Europa praranda stabilumą“, – „Euronews“ teigė saugumo ekspertas Nicu Popescu.
Anot jo, vidaus rietenos tikrai neatgrasys Maskvos. Tam reikia vienybės, bendrumo ir artimo bendradarbiavimo.
Ekspertai pabrėžia, kad toks JAV sprendimas buvo skubotas ir neatitinkantis ilgalaikės JAV nacionalinės gynybos strategijos.
Ar Lenkija tikrai laimėjo?
Gali atrodyti, kad Lenkija iš šio JAV sprendimo išlošė. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ilgą laiką bandė į šalį privilioti JAV pajėgas.
Vienu momentu jis net pažadėjo investuoti 1,6 mlrd. eurų į JAV bazės statybą. Ją pavadinti ruošėsi Trumpo fortu (Fort Trump).
Pajėgų perkėlimas į Lenkiją yra vieno strateginio tikslo įgyvendinimas – jos bus arčiau Rusijos ir galės karo atveju padėti apginti Baltijos šalis. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad silpnėjant Aljansui, silpnės ir Lenkija.
Pastebima ir tai, kad Lenkija dar nėra pasirašiusi Gynybos kooperacijos susitarimo ir dar nesutiko su visais JAV reikalavimais, kad pajėgos būtų čia perkeltos.
Rusija gavo dar vieną dovaną?
JAV sprendimas sumažinti karių skaičių Vokietijoje 12 tūkst. Rusijai buvo tikra dovana.
Nesvarbu, kad tūkstantis ar du bus perkelti į Lenkiją – JAV vaidmuo Senajame žemyne sumažės.
Senatorius Mittas Romney šį sprendimą pavadino dovana Rusijai, o senatorius Bobas Menendezas teigė, kad „Kremliuje šį vakarą šampanas liejasi laisvai.“
Rusija jau pareiškė, kad pajėgų perkėlimas į Lenkiją pažeis Rusijos ir NATO susitarimą, tačiau atsakomaisiais veiksmais negrasina.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas po JAV sprendimo pareiškė, kad „mes niekada neslėpėme, jog manome, kad mažesnis amerikiečių karių skaičius reiškia ramesnę Europą.“
Ar bus ramiau? Vargu, tačiau tai parodys tik ateitis.
Parengta pagal „Euronews“, CNN ir „Vox“ inf.
