Nuo Azerbaidžano praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje atsiskyrusį regioną kontroliuojanti etninių armėnų separatistinė vyriausybė pranešė, kad palei fronto liniją kilo susišaudymų ir kad regiono sostinė Stepankertas buvo smarkiai bombarduojamas.
Baku savo ruožtu informavo, jog armėnų pajėgos, savaitgalį smogusios antrajam pagal dydį Azerbaidžano miestui Gendžei, apšaudė tris jo mažesnius miestus.
Intensyvėjant artilerijos ugniai prieš miestus, auga nerimas, kad gali žūti daug taikių gyventojų, nebent įnirtingos kautynės, jau ir taip nusinešusios per 240 gyvybių, nebebus eskaluojamos.
Susirėmimai įsiplieskė rugsėjo 27 dieną, atsinaujinus jau kelis dešimtmečius besitęsiančiam abiejų buvusių sovietinių respublikų konfliktui dėl Kalnų Karabacho. Nuogąstaujama, kad į kautynes gali įsivelti tokios regioninės galybės kaip Rusija ir Turkija.
Nė viena iš šalių šiuo metu neketina nusileisti: ignoruojami tarptautinės bendruomenės raginimai paskelbti paliaubas ir sugrįžti prie jau ilgą laiką įstrigusių derybų dėl regiono likimo.
Maždaug 50 tūkst. gyventojų turintis Stepanakertas, esantis kalnuoto regiono centre, nuo penktadienio nuolat apšaudomas iš artilerijos pabūklų. Daugelis gyventojų pasitraukė į požemines slėptuves, o dalis jų jau paliko miestą.
Separatistų užsienio reikalų ministerija pirmadienį pranešė, kad Stepanakerto šaudymas atsinaujino 6 val. 30 min. vietos laiku. URM duomenimis, miestui artilerija smogė keturis kartus smogta.
Ministerija paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti artilerijos sviedinių sprogimai ir smarkiai apgadintų daugiabučių namų griuvėsiai. Teigiama, kad Azerbaidžanas per šias atakas panaudojo kasetinius šaudmenis.
Baku savo ruožtu pareiškė, jog armėnų pajėgos apšaudė Beilagano, Berdės ir Tartaro miestus.
Abiejų šalių skaičiavimais, nuo kautynių pradžios iš viso žuvo 244 žmonės, įskaitant 42 civilius gyventojus. Tačiau tikrasis aukų skaičius veikiausiai yra daug didesnis, nes tiek Baku, tiek Jerevanas tvirtina, kad priešas patyrė didelių nuostolių.
Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas sekmadienį pasmerkė pranešimus apie „beatodairišką apšaudymą ir kitus numanomus neteisėtus išpuolius panaudojant sprogstamąją ginkluotę prieš miestus, miestelius ir kitas gyvenvietes“.
Azerbaidžanas ir Armėnija ir kaltina vienas kitą tyčia taikantis į civilių gyventojų gyvenamas teritorijas.
Sekmadienį emocingai kreipdamasis į Azerbaidžaną gyventojus prezidentas Ilhamas Aliyevas nustatė sąlygas, kuriomis būtų užbaigtos kautynės.
Pasak jo, armėnų pajėgos „turi palikti mūsų teritorijas – ne žodžiais, o darbais“. Be to, Jerevanas privalo pripažinti Azerbaidžano teritorinį vientisumą, atsiprašyti jo žmonių bei pripažinti, kad šis regionas nėra Armėnijos dalis.
Jerevanas atmetė I. Aliyevo reikalavimus.
Kalnų Karabacho prezidentūra savo ruožtu pagrasino „vėlesnius [karinius] veiksmus pradėti vykdyti visoje Azerbaidžano teritorijoje“.
Armėnija: iš Rusijos į Jerevaną atskrido specialiosios paskirties lėktuvas
Armėnijos sostinės oro uoste nusileido Rusijos specialiosios paskirties lėktuvas, pirmadienį pranešė premjero atstovė Mane Gevorgian.
„Specialiosios paskirties lėktuvas iš Rusijos atskrido į Armėniją“, – sakė ji, tačiau daugiau jokių detalių nepateikė.
Kiek anksčiau pirmadienį Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė neturįs informacijos, ar šiandien Jerevane iš tiesų nusileido aviacijos būrio „Rossija“ lėktuvas.
„Neturiu tokios informacijos“, – sakė jis žurnalistams.
Tai Kremliaus atstovas pareiškė paprašytas nurodyti, kas yra lėktuve, kuris, kaip pranešama socialiniuose tinkluose remiantis skrydžių stebėsenos portalu „Flightradar24“, priklauso aviacijos būriui „Rossija“ ir pirmadienį nusileido Jerevane.
Ankara: NATO turi paraginti Armėniją išvesti karius iš Kalnų Karabacho
NATO turi paraginti Armėniją išvesti savo pajėgas iš atsinaujinusių kautynių krečiamo Kalnų Karabacho, pirmadienį pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.
Per bendrą Ankaroje surengtą spaudos konferenciją su Aljanso generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu M. Cavusoglu priminė, jog NATO pasisako už Gruzijos ir Ukrainos teritorinį vientisumą.
„Tai kodėl gi tokiu atveju neparaginus Armėniją palikti Azerbaidžano teritorijų?“ – paklausė turkų ministras. Jo teigimu, „tai turėtų daryti visi, įskaitant NATO“.
J. Stoltenbergas savo ruožtu pakartojo, kad tiek Jerevanas, tiek Baku turėtų nutraukti karinius veiksmus Kalnų Karabache ir susėsti derybų.
„Problema neturi karinio sprendinio“, – pabrėžė NATO vadovas.
Jis taip pat ragino svarbią Baku sąjungininkę Turkiją pasinaudoti savo „reikšminga“ įtaka, kad padėtis Pietų Kaukaze būtų deeskaluota.
„Esame giliai susirūpinę dėl kovos veiksmų eskalavimo, – kalbėjo J. Stoltenbergas. – Tikiuosi, kad Turkija panaudos savo reikšmingą įtaką įtampai sumažinti.“
Rugsėjo 27 dieną atsinaujinę susirėmimai yra nuožmiausi Kalnų Karabache ir aplinkinėse teritorijose nuo 1994 metų, kai šis Azerbaidžano regionas buvo paliktas kontroliuoti Armėnijos palaikomoms etninių armėnų pajėgoms.
Skelbiama, kad nuo vėliausių kautynių pradžios regione jau žuvo šimtai žmonių, įskaitant dešimtis taikių gyventojų.
Kalnų Karabacho paskelbta nepriklausomybė nuo Azerbaidžano 10-o dešimtmečio pradžioje išprovokavo karą, nusinešusį 30 tūkst. gyvybių. Tačiau šio regiono nepriklausomybės nepripažįsta jokia valstybė, net Armėnija.
Derybos konfliktui išspręsti yra įstrigusios nuo 1994 metų, kai buvo pasiektas paliaubų susitarimas.
NATO vadovas tikisi, kad Turkija panaudos savo įtaką konfliktui Kalnų Karabache numalšinti
NATO vadovas pirmadienį pareiškė besiviliąs, kad Turkija – pagrindinė Azerbaidžano sąjungininkė – panaudos savo didelę įtaką konfliktui Kalnų Karabacho regione nuraminti.
„Esame labai susirūpinę dėl karo veiksmų paaštrėjimo“, – lankydamasis Ankaroje teigė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Tikiuosi, kad Turkija panaudos didelę savo įtaką įtampai numalšinti“, – pridūrė generalinis sekretorius.
J. Stoltenbergas taip pat paragino skelbti paliaubas Kalnų Karabache. „Karinio sprendimo nėra“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho atsinaujino prieš savaitę. Daugiausiai armėnų gyvenamas regionas 1991-aisiais atsiskyrė nuo Azerbaidžano, tačiau, tarptautinės teisės požiūriu, jis ir toliau priklauso Azerbaidžanui.
Ekspertas: Maskva turės suteikti karinę pagalbą Jerevanui, jei mūšiai persikels į Armėniją
Rusija turės suteikti karinę pagalbą Armėnijai, jeigu Azerbaidžanas smogs jos teritorijai, pirmadienį naujienų agentūrai „Interfax“ sakė karybos ekspertas akademikas Aleksejus Arbatovas.
„Jeigu Azerbaidžanas ir Turkija užpuls Armėniją, surengs karinę invaziją ar raketų ir aviacijos smūgių, Rusija bus priversta atsakyti. Pagal kolektyvinio saugumo susitarimą Rusija yra įsipareigojusi ginti Armėniją“, – sakė A. Arbatovas, vadovaujantis Rusijos mokslų akademijos Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto Tarptautinio saugumo centrui.
Kiek anksčiau Armėnijos vyriausybės vadovas Nikolas Pašinianas duodamas interviu vokiečių dienraščiui „Bild“ pareiškė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos tam tikromis aplinkybėmis galėtų būti pasitelktos Armėnijos saugumui užtikrinti. Premjeras pažymėjo, kad Armėnijoje veikia Rusijos karinė bazė, abi šalys turi bendrą oro gynybos sistemą.
A. Arbatovas sakė, kad Rusija turi įsipareigojimų Armėnijai, tačiau jie neapima Kalnų Karabacho, kur vyksta armėnų ir azerbaidžaniečių pajėgų susirėmimai.
„Rusija neturi įsipareigojimų dėl Kalnų Karabacho. Karabachas formaliai nėra Armėnijos dalis. Kaip suprantu, Azerbaidžanas ir Turkija neplanuoja pulti Armėnijos. Jie kelia sau uždavinį užimti Karabachą ir grąžinti jį į Azerbaidžano sudėtį“, – kalbėjo mokslininkas.
Pasak A. Arbatovo, Armėnija pareiškė, jog būtina į Kalnų Karabachą įvesti taikdarių pajėgas, ir dabar sprendimą turi priimti Azerbaidžanas bei Turkija.
„Taikdarių pajėgos, kurias Rusija neabejotinai skirtų, galėtų būti dislokuotos pritarus abiem konflikto šalims. Jeigu viena iš konflikto šalių nesutinka – tai jau nebe taikdariška operacija, o taikos įvedimo prievartiniu būdu operacija, panaši Rusijos įvykdytą Pietų Osetijoje 2008 metais. Tai jau būtų konfliktas tarp Rusijos ir Azerbaidžano, ir Rusija visomis jėgomis stengsis jo išvengti“, – kalbėjo akademikas.
„Galimybė surengti taikdarišką operaciją, kuri, mano požiūriu, būtina, priklauso nuo paliaubų. Rusija, JAV, Prancūzija turi dėti visas pastangas, kad įtikintų Azerbaidžaną ir Turkiją nutraukti karinius veiksmus, sutikti su paliaubomis ir atnaujinti derybas“, – sakė A. Arbatovas.
„Azerbaidžanas parodė, kad gali vykdyti puolamąsias operacijas. Ne žaibo karas, ne itin sėkminga, bet visgi pakankamai didelio masto operacija. Šiuo atžvilgiu Azerbaidžanas galėtų pradėti derybas, užimdamas jau stipresnes pozicijas nei turėjo anksčiau“, – sakė ekspertas.
Įnirtingi mūšiai separatistiniame Kalnų Karabacho regione vyksta nuo rugsėjo 27 dienos.
