JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas paskelbė, kad abi šalys penkeriems metams pratęsia susitarimą dėl finansinės paramos, skiriamos Japonijos jos teritorijoje dislokuotiems maždaug 50 tūkst. amerikiečių karių.
Naujuoju susitarimu „bus investuota daugiau išteklių, siekiant sustiprinti mūsų karinę parengtį ir sąveiką“, – pareiškė valstybės sekretorius, pradėdamas keturlypes virtualias derybas tarp sąjungininkių diplomatijos vadovų ir gynybos ministrų.
„Mūsų sąjungininkai turi ne tik stiprinti turimus instrumentus, bet ir kurti naujus“, – ketvirtadienį Vašingtone kalbėjo A. Blinkenas.
Tokijas apmoka dislokuotų amerikiečių karių buvimo išlaidas ir jiems teikiamas komunalines paslaugas. Ankstesnis susitarimas turėjo baigti galioti 2021-ųjų kovą, tačiau pasikeitus administracijai Vašingtone jis buvo pratęstas metams.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, kalbėjęs iš izoliacijos vietos, nes susirgo lengvos formos COVID-19, pabrėžė, jog sąjungininkės „plėtoja savo vaidmenis ir misijas, kad atspindėtų augantį Japonijos gebėjimą prisidėti prie regioninės taikos ir stabilumo“.
Po Antrojo pasaulinio karo Japonija atsisakė teisės skelbti karą ir suformavo glaudų aljansą su Vašingtonu, paktu įsipareigojusiu ginti trečią didžiausią pasaulio ekonomiką.
Japonų Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, naujasis penkerių metų paramos paketas atsieis 211 mlrd. jenų (1,8 mlrd. JAV dolerių, 1,6 mlrd. eurų) per fiskalinius metus – apytiksliai 5 proc. daugiau negu anksčiau.
Šios priemonės imtasi augant įtampai su Kinija, vis dažniau įsiveržiančia į oro erdvę šalia Taivano – demokratiškai valdomos salos, palaikančios glaudžius ryšius su Vašingtonu ir Tokiju. Pekinas šią teritoriją laiko dalimi savo teritorijos, kurią žada vieną dieną susigrąžinti.
„Pekino provokaciniai veiksmai nuolat didina įtampą Taivano sąsiauryje, taip pat Rytų ir Pietų Kinijos jūrose“, – pareiškė A. Blinkenas.
Jis taip pat „nuolatine grėsme“ pavadino Šiaurės Korėjos raketų programas, Pchenjanui į jūrą neseniai paleidus įtariamą balistinę raketą.
Po derybų paskelbtame bendrame pareiškime atkreipiamas dėmesys į „Kinijos pastangas pakirsti taisyklėmis grindžiamą tvarką“, kalbant apie šalies veiklą Rytų ir Pietų Kinijos jūrose.
Be to, sąjungininkai išreiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl žmogaus teisių pažeidimų Kinijos Sindziango regione ir Honkonge, taip pat paragino užtikrinti „taiką ir stabilumą“ Taivano sąsiauryje.
Kinų užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas penktadienį išreiškė Pekino „stiprų nepasitenkinimą ir tvirtą pasipriešinimą JAV, Japonijos ir Australijos grubiam kišimuisi į Kinijos vidaus reikalus“.
„JAV, Japonija ir Australija kalba apie laisvę, atvirumą ir toleranciją, bet iš tikrųjų jos buriasi į mažas klikas, nukreiptas į kitas šalis, demonstruodamos savo karinę jėgą ir vykdydamos karinius bauginimus“, – sakė jis per eilinę spaudos konferenciją.
Ketvirtadienį Japonija ir Australija pasirašė „istorine“ vadinamą sutartį dėl gynybos ryšių stiprinimo.
Japonijos užsienio reikalų ministras Yoshimasa Hayashi penktadienį sakė, kad dar kartą aptarė situaciją JAV bazėse, kur užfiksuoti koronaviruso protrūkiai. Manoma, kad kai kurie iš jų išplito į vietos bendruomenes.
Japonų vyriausybė penktadienį patvirtino naujus suvaržymus dėl COVID-19 trijuose regionuose, kuriuose ar netoli kurių įsikūrusios amerikiečių bazės. Y. Hayashi pranešė paraginęs „JAV pusę sugriežtinti kovos su infekcija priemones, įskaitant išvykų iš bazių ribojimą“.
