Dienraščio „The Guardian“ pasaulio reikalų redaktorius ir geopolitikos apžvalgininkas Julianas Borgeris įvertino trijų etapų derybų, kuriuose dalyvavo Rusija, JAV, NATO ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), rezultatus.
Ar derybose pavyko ką nors pasiekti?
Nedaug. Kremlius jų pabaigą pavadino „aklaviete“. Savaitės pabaigoje atotrūkis tarp to, apie ką JAV ir jų sąjungininkės buvo pasirengusios kalbėti – abipusius raketų ir karinių pratybų apribojimus bei kitas pasitikėjimo stiprinimo priemones – ir to, ko reikalavo Maskva – garantijų, kad Ukraina ir kitos buvusios sovietinio bloko valstybės niekada neįstos į NATO, yra toks pat didelis, kaip ir savaitės pradžioje. Tačiau bent jau buvo išbandyta galimybė rasti bendrą kalbą ir buvo suteiktas šansas diplomatijai.
Ar tapo aiškiau, ko nori Maskva?
Taip. Dabar jau aišku, kad Rusija savo kariuomenės telkimu ir reikalavimais NATO nesinaudojo kaip blefu, kad pasiektų naudos kitais klausimais. Anot analitiko, trys šią savaitę vykę susitikimai suteikė Rusijai galimybę pasukti kitu keliu ir rasti savo reputacijos išsaugojimui naudingą sprendimą, tačiau Maskva šia galimybe nepasinaudojo. Beveik neliko abejonių, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia ne ko kito, kaip pertvarkyti Europos saugumo sistemą, kurioje NATO buvimas prie jos sienų būtų gerokai mažesnis.
Ar reikėtų tikėtis tolimesnių derybų?
Vertinant Kremliaus atstovų retoriką, susidarė įspūdis, kad Rusija tolesnėms deryboms didelio apetito neturi. Nors Lenkija pasiūlė intensyvesnį dialogą saugumo klausimais ESBO rėmuose, rusai nuo pradžios teigė, kad nori greito sprendimo, o ne nuolatinio skundų reiškimo proceso. Tuo tarpu Ukraina pasiūlė surengti aukščiausiojo lygio susitikimą krizei spręsti, šį kartą dalyvaujant Kijevui, tačiau Maskva į tai nereagavo.
Kas bus toliau?
Diplomatai grįžta į savo šalių sostines aptarti tolesnių veiksmų. Visų akys bus nukreiptos į Maskvą ir Rusijos kariuomenės bei ginkluotųjų pajėgų judėjimą aplink Ukrainą esančiame regione.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį metinėje užsienio politikos spaudos konferencijoje sakė, kad Kremlius „amžinai nelauks“, kol Vakarai atsakys į Maskvos reikalavimus.
„Mums baigėsi kantrybė, – kalbėjo jis. – Vakarai vadovaujasi išdidumu ir didina įtampą, pažeisdami įsipareigojimus ir sveiką protą.“
Rusija pareikalavo, kad JAV pateiktų „atsakymus raštu“ dėl gruodį paskelbtų Maskvos susitarimų projektų, į kuriuos įtraukti siūlomi apribojimai NATO. Kol kas neaišku, ar Vašingtonas pateiks tuos raštiškus atsakymus, kuriuose apibendrins savo prieštaravimus.
Po derybų karo grėsmė padidėjo ar sumažėjo?
Padidėjo. „Tikimybė, kad V. Putinas spaudimą Ukrainai naudoja kaip svertą, kad pasiektų kitų sau naudingų tikslų, visada buvo nedidelė. Dabar ji beveik išnyko“, – rašė J. Borgeris ir pridūrė, kad šią savaitę vykusios derybos taip pat parodė, jog JAV ir jų sąjungininkės nėra pasirengusios siūlyti jokių nuolaidų dėl Ukrainos narystės NATO, nors ir pripažįsta, kad artimiausioje ateityje tai mažai tikėtina.
„Po šios savaitės žinome, kad V. Putinas yra pasirengęs eiti iki pat karo ribos. Dabar kyla klausimas: ar jis pasiryžęs ją peržengti“, – samprotavo apžvalgininkas.
Parengta pagal „The Guardian“ ir „Radio Free Europe / Radio Liberty“ inf.
