„Turime būti pasiruošę blogiausiam scenarijui ir ėmėmės veiksmų, kad būtume pasirengę iki milijono žmonių bangai“, – Lenkijos radijui pasakojo vidaus reikalų viceministras Maciejus Wasikas.
Didėjant įtampai su Rusija, Lenkijos vyriausybė pažadėjo solidarizuotis su Ukraina ir pareiškė, kad žmonės, bėgantys iš šalies dėl Rusijos invazijos, bus „tikrieji pabėgėliai“ ir sulauks pagalbos, tęsė M.Wasikas.
„Pagal Ženevos konvenciją šie žmonės bus saugomi lenkų ir mes tikrai jiems nesakysime ne.“, – patvirtino ministras.
Ukraina ribojasi su ES narėmis Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Vengrija, bet glaudžiausius ryšius palaiko su Lenkija .
Vis dėlto kyla abejonių, ar Lenkija bus pajėgi susidoroti su tokiu didžiuliu nuo karo bėgančių žmonių antplūdžiu.
Praėjusiais metais Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka sukėlė politinę ir humanitarinę krizę Lenkijoje, paskatinęs kelis tūkstančius migrantų iš Artimųjų Rytų skristi į Minską ir bandyti patekti į Europos Sąjungą.
Lenkijos pasieniečiai daug žmonių išstūmė atgal į Baltarusiją, o žmogaus teisių grupės teigė, kad tai pažeidė jų teisę prašyti prieglobsčio.
Ukrainos krizė būtų visiškai kitokia. Ukrainiečiai turi teisę be vizų atvykti į ES, o Ukraina ribojasi su ES – tai reiškia, kad valdžios institucijos negalės teigti, kad pabėgėliai turėtų ieškoti prieglobsčio kitur.
Vidaus reikalų ministerija elektroniniame laiške dienraščiui „Politico“ nurodė, kad „nuolat stebi situaciją, susijusią su krize Ukrainos ir Rusijos pasienyje“, tame tarpe ir dėl vietų užsieniečiams skirtuose centruose.“
Ministerija neatsakė į klausimus, kokių konkrečių veiksmų ėmėsi M.Wasiko nubraižytam scenarijui įgyvendinti.
Stebėtojai abejoja, ar Lenkija gali daug ką nuveikti. Dešimtyje centrų, kuriuos valdo Užsieniečių biuras – už migraciją atsakingas vyriausybės departamentas, yra ne daugiau kaip 2000 vietų pabėgėliams apgyvendinti.
Sienos apsaugos tarnyba turi kiek daugiau nei 2300 vietų, tačiau šiuo metu jų yra tik 800.
„Sienos apsaugos tarnyba yra pasirengusi suteikti papildomų vietų“, – tikino atstovas spaudai.
„Sakyti, kad Lenkija padės milijonui žmonių, bėgančių nuo karo, yra tiesiog neatsakinga“, – įsitikinusi nevyriausybinei organizacijai „Lenkijos migracijos forumas“ vadovė Agnieszka Kosowicz.
Lenkijoje jau yra daugiau nei milijonas ukrainiečių, kurie atvyko ieškoti geresnių darbo sąlygų ir tapo Lenkijos visuomenės dalimi. Tačiau su staiguiu šimtų tūkstančių žmonių, bėgančių nuo karo ir mirties, antplūdžiu Lenkija nepajėgs susidoroti, mano buvęs Lenkijos ambasadorius Ukrainoje Janas Pieklo.
„Lenkijos vyriausybė žino arba turėtų žinoti, kad krizė bus visiškai kitokia. Tai bus išsigandusių žmonių banga, kuri stengsis rasti saugią vietą, o ne migracijos vietą ilgalaikiam darbui, kuriuose žmonės rūpinasi savimi. Lenkijai reikės pagalbos“, – neabejojo J.Pieklo.
Lenkija taip pat turi mažai patirties su tokia krize. Paskutiniai Užsieniečių tarnybos duomenys, apimantys pirmuosius devynis 2021 m. mėnesius, rodo, kad tik 5 200 žmonių kreipėsi dėl tarptautinės apsaugos, o tai apima pripažinimą pabėgėliu arba papildomos apsaugos suteikimą.
Iš šio skaičiaus dauguma besikreipiančiųjų buvo Afganistano ir Baltarusijos piliečiai. Ukrainiečių buvo tik 200.
JT pabėgėlių agentūros JTVPK biuras Varšuvoje teigia, kad institucija yra pasiruošusi padėti, kai tik pagalbos bus paprašyta, nurodė atstovas spaudai Rafalas Kostrzynskis.
„Lenkija turėtų daryti tai, ko reikalauja Ženevos konvencija. Ji turėtų sudaryti sąlygas žmonėms prašyti pabėgėlio statuso. Ji taip pat turėtų kreiptis pagalbos į kitas šalis, kad užtikrintų sklandų procedūrų vykdymą. Esame pasirengę padėti tiek įgyvendinant prieglobsčio procedūras, tiek su humanitarine pagalba“, – kalbėjo R.Kostrzynskis.
Lenkijos vyriausybė jau seniai atmetė idėją, kad ES šalys turėtų pasidalyti prieglobsčio prašytojus – tokį reikalavimą aršiai palaikė tokios kaip Graikija ir Italija.
Tikėtina, kad kitose su Ukraina besiribojančiose ES šalyse narėse problema bus ne tokia opi, teigė Bukarešte įsikūrusio „GlobalFocus“ centro direktorė Oana Popescu-Zamfir.
„Istoriškai mes nebuvo tokios didelės migracijos iš Ukrainos ir karo atveju dauguma pabėgėlių vyktų į Lenkiją, kur jau yra tiek daug jų tautiečių“, – įsitikinusi O.Popescu-Zamfir.
Parengta pagal „Politico“ inf.
