Aukščiausias Rusijos diplomatas, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Maskvoje niūriai įvertino diplomatines pastangas, kuriomis siekiama atgrasyti nuo plataus masto invazijos.
Savo pokalbius su Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų ministre Liz Truss jis pavadino kaip „nebylio žmogaus pokalbį su kurčiuoju“, dar kartą tvirtindamas, kad Vakarai rimtai nekreipia dėmesio į Rusijos rūpesčius.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo kiek taikesnis, ketvirtadienį pareikšdamas, kad derybos su Vakarais dėl Rusijos reikalavimų pertvarkyti Rytų Europos saugumo architektūrą toliau tęsiasi.
V.Putinas pasakojo, kad Rusija keičiasi rašytiniais atsakymais pirmyn ir atgal su JAV ir NATO bei sutiko pasišnekėti telefonu su Prancūzijos ir JAV prezidentais šeštadienį.
Tačiau agresyvėjanti Rusijos karinė veikla į šiaurę, rytus ir pietus nuo Ukrainos suteikė dar atšiauresnį atspalvį diplomatiniam susirėmimui. Šios savaitės palydovinės nuotraukos atskleidė naujus Rusijos karinės technikos ir karių dislokavimus Kryme, Vakarų Rusijoje ir Baltarusijoje.
Prezidentas Joe Bidenas, perspėjęs amerikiečius pasitraukti iš Ukrainos, ketvirtadienį interviu televizijai NBC News sakė, kad invazijos atveju nesiųs karių gelbėti likusių JAV piliečių ir rizikuoja tiesioginiu konfliktu su Rusijos pajėgomis.
„Tai tampa pasauliniu karu, kai amerikiečiai ir rusai pradeda šaudyti vienas į kitą“, – nurodė jis.
Penktadienį Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sallivanas nurodė amerikiečiams Ukrainoje išvykti per artimiausias 48 valandas.
Šeštadienį JAV Valstybės departamentas taip pat pradės evakuoti Kijeve dirbančius amerikiečių diplomatus.
Praneštama, kad nuo sekmadienio Valstybės departamentas laikinai stabdys konsulinių paslaugų teikimą Amerikos ambasadoje Kijeve.
„Ambasada išlaikys nedidelį konsulinį dalyvavimą Lvove... kad galėtų spręsti nepaprastąsias situacijas, bet negalės išduoti pasų, vizų ir įprastų konsulinių paslaugų“, – sakoma pranešime.
Tuo tarpu Europos Komisija tą pačią dieną pareiškė nesiimanti priemonių darbuotojams evakuacijai iš Ukrainos.
„Mes ir toliau vertiname situaciją, kaip ji vystosi, atsižvelgdami į pareigą rūpintis savo darbuotojais ir glaudžiai konsultuodamiesi bei bendradarbiaudami su ES valstybėmis narėmis. Mes neevakuuojame. Kol kas neesminiams darbuotojams suteikta galimybė dirbti nuotoliniu būdu iš už šalies ribų“, – tikino ES užsienio reikalų atstovas spaudai Peteris Stano.
Rusija sukūrė aplink Ukrainą besiveržiančios kilpos jausmą
Ukrainos šiaurinėje kaimyninėje Baltarusijoje Rusijos naikintuvai pradėjo oro patruliavimą, o galingos Rusijos oro gynybos sistemos S-400 buvo dislokuotos netoli Ukrainos sienos. Rusijos jūrų pėstininkai, kurie paprastai būna dislokuoti Rytų Sibire – daugiau nei 4000 kilometrų atstumu – per pratybas imitavo karą mieste, pranešė Rusijos gynybos ministerija.
O prie Ukrainos pietryčių krantų, Juodojoje ir Azovo jūroje, Rusija pradeda didelio masto karinio jūrų laivyno pratybas – kurios netrukus sulaukė Ukrainos kaltinimų, kad jos blokuos gyvybiškai svarbius prekybos kelius. Ukraina pareiškė, kad planuojamos pratybos yra Rusijos „piktnaudžiavimas tarptautine teise, kad pasiektų savo pačios geopolitinius tikslus“, ir paragino kitas šalis reaguoti, užkertant kelią Rusijos laivams išplaukti iš savo uostų.
Ukrainos Odesos, Nikolajaus, Chersono, Mariupolio ir Berdjansko jūrų uostai, kuriuos gali sutrikdyti Rusijos karinės pratybos, yra vartai didžiuliam grūdų eksportui iš Ukrainos, taip pat anglies, plieno ir kitų šalies ekonomikai svarbių prekių.
Maskva visas pratybas apibūdino kaip legalias pagal tarptautinę teisę ir pažadėjo, kad Rusijos kariai paliks Baltarusiją po to, kai vasario 20 d. baigsis ten vyksiančios pratybos. Tačiau Vakarų pareigūnai nerimauja, kad pratybos yra priedanga aplink Ukrainą išdėstyti daugiau Rusijos pajėgų, kad V.Putino režimas sugebėti įvykdyti suplanuotą invaziją per trumpą laiką.
Kai kurie vakarų pareigūnai sakė netikintys, kad V. Putinas priėmė sprendimą įsiveržti. Tačiau kariai Baltarusijoje ir Kryme, bei prie Ukrainos krantų besirenkantys desantiniai ir kiti karo laivai sukūrė aplink Ukrainą besiveržiančios kilpos jausmą.
Prieštaringos pasaulėžiūros
„Tai pavojingas momentas Europos saugumui, – teigė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, apibūdindamas Rusijos karinį dislokavimą Baltarusijoje kaip didžiausią nuo Šaltojo karo pabaigos. – Reagavimo laikas dėl galimos atakos mažėja.“
Bendra aukščiausių britų ir rusų diplomatų spaudos konferencija Maskvoje aiškiai parodė prieštaringas pasaulėžiūras, dėl kurių Ukrainos krizė atrodė beveik neišsprendžiama.
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė L.Truss, atvykusi paskubomis suplanuoto vizito, pakartojo Vakarų perspėjimus, kad invazija į Ukrainą sukels „ilgą ir užsitęsusį konfliktą“ ir kad Rusijai reikia atitraukti visus 130 000 karių, sutelktų aplink Ukrainą.
S.Lavrovas tam prieštaravo pakartodamas Rusijos vyriausybės teiginį, kad ji niekam nekelia grėsmės, todėl neturi pagrindo deeskaluoti.
„Pirmiausia turite man įrodyti, kad mes esame tie, kurie sukūrėme šią įtemptą situaciją, – atsakė S.Lavrovas, atmetęs mintį apie Rusijos invaziją. – „(red. Vakarai )bando iš to padaryti tragediją, o vis dažniau tai panašėja į komediją.“
„Esu nuoširdžiai nusivylęs, kad kalbamės nebylaus žmogaus pokalbiu su kurčiuoju, – sakė S.Lavrovas. – Mes tarsi girdime vienas kitą, bet neklausome.“
Rusija kelia Vakarams daugybę reikalavimų, įskaitant NATO karinių pajėgų Rytų Europoje sumažinimą iki 1990-ųjų lygio ir garantiją, kad Ukraina niekada negalės prisijungti prie NATO. Jungtinės Valstijos tuos reikalavimus pavadino neįmanomais ir vietoj to pasiūlė keletą pasiūlymų, skirtų ginklų kontrolei.
Nepaisant akivaizdžios aklavietės, Vakarų diplomatinės pastangos tęsiasi.
Berlyne Vokietijos kancleris Olafas Scholzas susitiko su Estijos, Latvijos ir Lietuvos, kurios visos ribojasi su Rusija, vadovais. Trys Baltijos šalys sveikino neseniai priimtą Vokietijos įsipareigojimą į Vokietijos vadovaujamą NATO misiją Lietuvoje pasiųsti papildomus 350 karių. Tačiau jie išreiškė nusivylimą Berlyno sprendimu neteikti Ukrainai gynybinių ginklų ir užsiminė, kad Berlynas, būdamas svarbiausias NATO sąjungininkas, turėtų didinti savo karines išlaidas.
Jungtinio štabo viršininkų grupės pirmininkas generolas Markas A. Milley paskambino savo kolegai iš Baltarusijos generolui majorui Viktorui Gulevič, pranešė Baltarusija. Jiedu aptarė „susirūpinimą keliančiais regioninio saugumo klausimais“.
L.Truss tvirtino, kad faktai apie Rusijos kariuomenės didinimą kalba patys už save. Griežta jos retorika buvo dar vienas įrodymas, kad JK laikosi gana griežtos linijos per dabartinę krizę – pavyzdžiui, kaltindama Rusijos planus įvykdyti perversmą Ukrainoje ir Ukrainos aprūpinimą prieštankine ginkluote.
„Nėra jokių abejonių, kad dislokuoti daugiau nei 100 000 karių tiesiogiai kelia grėsmę Ukrainai, – sakė M. Truss, pirma JK užsienio reikalų sekretorė per daugiau nei ketverius metus atvykusi vizito į Maskvą. – Jei Rusija rimtai žiūri į diplomatiją, jie turi perkelti tuos karius.“
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ketvirtadienį lankydamasis NATO būstinėje Briuselyje sakė nemanantis, kad Rusija priėmė sprendimą pradėti invaziją.
„Tačiau tai nereiškia, kad tai neįmanoma, kad labai greitai gali nutikti kažkas absoliučiai pražūtingo“, – apgailestavo B.Johnsonas.
V.Putinas neleido pasauliui spėlioti apie jo ketinimus, parodydamas, kad yra pasirengęs tęsti derybas dėl jo reikalavimų pertvarkyti Europos saugumo architektūrą, kartu neatmesdamas visapusiško karo su Vakarais varianto.
Tačiau S.Lavrovas sakė, kad bet koks Rusijos puolimas yra gryna fikcija. Primindamas apie rusų pareigūnų tikrovės neigimo metodą, atkartojantis Rusijos atsisakymą pripažinti savo karinę paramą separatistams Rytų Ukrainoje.
S.Lavrovas net prisipažino, kad Rusija taip susirūpinusi dėl Vakarų ambasadų, kurios evakuoja savo darbuotojus iš Kijevo ir tikino Rusija taip pat ketina tai padaryti.
Tokius planus patvirtino „RIA Novosti“ naujienų agentūra, kurios žiniomis Rusijos diplomatai ir konsuliniai pareigūnai jau pradėjo evakuotis iš Ukrainos.
„Mes pradėjome galvoti, kad gal anglosaksai ką nors ruošia“, – atsistojęs šalia M. russ aiškino S.Lavrovas. – Jeigu jie evakuoja savo darbuotojus, tikriausiai taip pat rekomenduosime neesminiams mūsų diplomatinių įstaigų darbuotojams laikinai grįžti namo.“
Parengta pagal „Al Jazeera“, „The New York Times“ ir „RIA Novosti“ inf.
