Ar Rusijos piliečiai pritaria karui prieš Ukrainą? Tai klausimas, kuris nuo tada, kai prasidėjo Rusijos kariuomenės telkimas prie Ukrainos sienos, kirba visų galvose, ir kuris pastebimai jaudina garsiojo Levados centro Maskvoje apklausų organizatorių Denisą Volkovą, kuris, prieš pateikdamas atsakymą, trumpai susimąstė.
„Mes klausėme ne to“, – „Deutsche Welle“ sakė D.Volkovas. „Tai marginalinis požiūris. Gali būti, kad kas nors laikosi tokios pozicijos, bet tų, kurie iš tikrųjų nori karo, yra nedaug“.
Tačiau Rusijos žiniasklaidoje šis klausimas nėra tabu – netgi priešingai. Garsus dešiniųjų populistas ir parlamento narys Vladimiras Žirinovskis, dažnai dalyvaujantis politinėse pokalbių laidose, jau ne vienerius metus viešai svarsto apie puolimą prieš Ukrainą.
Visai neseniai, praėjusių metų pabaigoje, jis pasisakė už „karinės jėgos panaudojimą“, jei Ukraina nevykdytų Rusijos reikalavimų, pavyzdžiui, neatsisakytų savo ambicijų įstoti į NATO.
Prieš kelerius metus pasirodęs per valstybinį televizijos kanalą „Rossija-1“, V.Žirinovskis kalbėjo apie branduolinės bombos numetimą ant tuometinio Ukrainos prezidento Petro Porošenkos rezidencijos Kijeve. Tokių agresyvių proto žaidimų galima rasti ir socialinėje žiniasklaidoje. Pavyzdžiui, vienas Rusijos žurnalistas neseniai tviteryje rašė: „Atėjo laikas pagaliau išlaisvinti Ukrainą“.
Neaišku, kiek tokios nuotaikos paplitusios tarp Rusijos visuomenės. Iš maždaug 7,5 proc. visų rinkėjų, kurie 2021 m. rugsėjį vykusiuose parlamento rinkimuose balsavo už V.Žirinovskio Rusijos liberalų demokratų partiją (LDPR), ne visi pritartų karui prieš Ukrainą.
Apklausų organizatorių D.Volkovą verčia susimąstyti ir kiti skaičiai. 36 proc. apklaustų rusų mano, kad „gana tikėtina“, jog dabartinė įtampa gali baigtis Rusijos ir Ukrainos karu. Dar 4 proc. yra įsitikinę, kad toks karas netgi „neišvengiamas“, rodo 2021 m. pabaigoje Levados centro atlikta apklausa.
„Tai daugiau nei anksčiau, šis skaičius padidėjo, – teigė D.Volkovas. – Dauguma žmonių nenori karo, jie jo bijo, tačiau vyrauja nuojauta, kad jis tyko už kampo“, – pridūrė jis.
Didžiąja dalimi apklaustieji mano, kad dėl augančios karinės įtampos yra atsakingi Vakarai – jei kiltų karas tarp Rusijos ir Ukrainos, kas antras rusas kaltę suverstų JAV ir NATO šalims, 16 proc. kaltintų Ukrainą, tačiau tik 4 proc. atsakinga laikytų Rusiją.
Rusijos žiniasklaidoje nuolat besikartojanti tema
Ši nuomonė atitinka vaizdą, kuris jau daugelį metų piešiamas Rusijos žiniasklaidoje ir, svarbiausia, valstybinėje televizijoje. „Šis klausimas (Ukraina ir karo galimybė) visuomenę pasiekia per televiziją, kuri yra svarbiausias informacijos šaltinis dviem trečdaliams Rusijos žmonių“, – paaiškino D.Volkovas.
Rusijos televizijoje Ukraina jau daugelį metų yra nuolatinė tema. Išsamūs reportažai pradėti rengti po 2004 m. Oranžinės revoliucijos pergalės, kurią Kremlius laikė Vakarų išprovokuotu perversmu. Iki tol į Ukrainą ir jos piliečius buvo žiūrima kaip į „strateginius partnerius“ ir „brolišką tautą“. Kitas lūžio taškas buvo 2008 m. Rusijos karas prieš Gruziją, kurio metu Ukraina rėmė Tbilisį.
Netrukus po to Rusijos, taip pat ir Ukrainos žiniasklaidos priemonių vaizduotėje atsirado mintis apie karą Ukrainoje. Buvo išleista nemažai negrožinės literatūros knygų, kuriose prognozuojamas „Ukrainos projekto žlugimas“. Tuo metu jos buvo laikomos keistuolių kūriniais.
Siekis „apginti rusus“ Rytų Ukrainoje
Prieš 2014 m. įvykdytą Krymo aneksiją Ukraina dominavo visuose Rusijos žiniasklaidos kanaluose. Kaip ir 2004 m., opozicijos protestai buvo vaizduojami kaip perversmas.
Vis daugiau dėmesio buvo skiriama reportažams, susijusiems su tariamu pavojumi rusakalbiams ukrainiečiams. Tas „pavojus“ buvo gerokai perdėtas – nebuvo nei išpuolių, nei rimtų grėsmių. Tačiau Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui tai buvo priežastis įvykdyti aneksiją. Jo tikslas buvo apsaugoti rusus, vėliau sakė Kremliaus vadovas.
Nuo to laiko reportažai apie Ukrainą Rusijos žiniasklaidoje ir televizijoje tapo viena pagrindinių temų, nusileidžiančių tik Rusijos vidaus politikai. Daugelis apžvalgininkų ne tik Rusijoje, bet ir užsienyje laužė galvas, kokios priežastys tai lėmė. Žvelgiant iš laiko perspektyvos, tai atrodo kaip bandymas suformuoti ir išlaikyti viešąją nuomonę budėjimo režime, jei kiltų konfliktas.
Daugelyje Rusijos pokalbių laidų svarbią vietą užima ukrainiečių „ekspertai“, kurie yra žeminami ir vadinami „idiotais“.
Pagrindinis naratyvas jau daugelį metų yra tas pats: Ukraina buvo silpna, žlugusi valstybė, kurioje Ukrainos „naciai“ nustatinėjo darbotvarkę. Ji buvo Vakarų marionetė ir Rusijos priešas. Rezultatas – piliečių nuovargis nuo Ukrainos temos bei padidėjęs priešiškumas šiai šaliai, kurį pastebi tokie apklausų rengėjai kaip D.Volkovas.
Be to, priešiškomis Rusijos atžvilgiu laikomų šalių sąraše Ukraina yra net antroje vietoje po JAV ir prieš Jungtinę Karalystę.
Dabartinės krizės akivaizdoje Rusijos žiniasklaidos tinklai vėl ragina ginti „rusus“ Ukrainoje. Tai nuoroda į rusakalbius ukrainiečius šalies pietuose ir rytuose, ypač separatistinių Donecko ir Luhansko respublikų gyventojus. Šimtai tūkstančių jų nuo 2019 m. gavo Rusijos pilietybę.
V.Putinas gruodžio pabaigoje pirmą kartą paminėjo „genocido“ Rytų Ukrainoje požymius. Tuo tarpu prorusiški separatistai jau paskelbė, kad gali kreiptis į Rusiją karinės paramos – toks įvykis rastų derlingą dirvą Rusijos žiniasklaidoje.
Parengta pagal „Deutsche Welle“ inf.
