Praėjus mažiau nei trims savaitėms nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, pasaulis su siaubu žiūri į barbariškumą, žmonių tragedijas, baisius sugriovimus ir po visą pasaulį sklindančius atgarsius, kuriuos sukėlė vieno žmogaus įsakymai.
Tai, kas nutiko Ukrainai, aiškiai rodo, kad net trečiajame XXI a. dešimtmetyje, nepaisant pasaulio pažadų mokytis iš istorijos, pavienis autokratas, kuris sukūrė negailestingą politinę sistemą eliminuodamas nepritariančiuosius ir pačią tikrovę, turi galią sukelti neaprėpiamas žmonių kančias ir netektis.
V.Putino neslepiamas noras bombarduoti Ukrainą, kad ji paklustų, ir nė nebandomas maskuoti nusitaikymas į taikius civilius, kurie, kaip jis pats teigė, yra giminingi rusams, reiškia, kad humanitarinė nelaimė greičiausiai dar tik prasideda.
Jungtinių Tautų duomenimis, daugiau nei milijonas pabėgėlių jau paliko savo namus. Tikėtina, kad jų atsiras dar keli milijonai, nes šeimos, darbai ir bendruomenės bus sunaikinti. Be to, tūkstančiai civilių tikrai žus per užsitęsusį Rusijos „žaibišką“ karą.
Nors daug spėliojama apie V.Putino tikslus ir jo psichinę būseną, didžiulį visuotinį susidomėjimą kelia ukrainiečių, prisiekiančių priešintis okupantams, drąsa, pasauliui labai svarbu suvokti tikrą realybę ir akivaizdžius karo nusikaltimus, kurie šiuo metu vyksta Ukrainoje.
Sekmadienį Kijevo priemiestyje Irpinėje per apšaudymą, bandydami bėgti, buvo nužudyti du maži vaikai ir du suaugusieji. „Šeima žuvo mano akyse“, – sakė Irpinės meras Oleksandras Markušinas.
Nepalaidoti žuvusieji guli 1,5 mln. gyventojų turinčio Charkovo miesto rūkstančiuose griuvėsiuose, kuris buvo ilgai bombarduojamas taip perspėjant, koks likimas laukia Kijevo.
Kiti ukrainiečiai įstrigo Rusijai apšaudant humanitarinius koridorius. Nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose Ukrainos vyrai sodina savo šeimas į evakuacinius traukinius ir patys išvyksta kovoti, prikelia kruvinos žemyno istorijos traumą.
Jei šiurpūs vaizdo įrašai iš Ukrainos būtų nespalvoti, juos būtų nesunku supainioti su istorinėmis Antrojo pasaulinio karo juostomis, kai pastarąjį kartą tokias niokojančias ir žiaurias scenas Europoje viena suvereni tauta sukėlė kitai.
Ir visa tai ateina iš Rusijos prezidento, matyt, traumuoto savo paties kaip KGB pareigūno Rytų Vokietijoje istorinių randų, kai griuvo Berlyno siena. V.Putinas, siekdamas perbraižyti Europos žemėlapį po Šaltojo karo, dabar, po trijų dešimtmečių, sukūrė priešpriešą toms džiaugsmingoms scenoms savo nenumaldomais bombardavimais, skirtais atkurti Rusiją kaip supergalybę.
Ukrainos ateitis atrodo vis niūresnė
Kruvino savaitgalio įvykiai liudija, kad nepaisant įspūdingų Vakarų sankcijų, smaugiančių Rusijos ekonomiką, Ukrainos civilių drąsos priešintis bei jų prezidento prašymų, Ukrainos ateitis yra niūri, o V.Putinas iškėlė klausimą dėl jos kaip tautinės valstybės tolesnio egzistavimo.
Didžiulės Vakarų sankcijos galiausiai gali paskatinti sutelkti pakankamai pasipriešinimo Rusijoje, kur piliečiai susiduria su žlungančia ekonomika, kad būtų nuverstas V.Putinas. Ginklų siuntos į Ukrainą iš Vakarų tikrai padidins invazijos ir galimos okupacijos išlaidas Maskvos pajėgoms.
Bet realybė tokia, kad Vakarai tiesiogiai nesikiša, vengdami eskalacijos su Rusija, kuri grasina branduoliniu atsaku, ir tai padidina V.Putino pranašumą ir pagilina Ukrainos tragediją. Anksčiau ar vėliau išorinis pasaulis susivoks stebintis žudynes, kurioms nesugebėjo užkirsti kelio. Ši baisi galimybė buvo iškelta naujausiame Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kreipimesi dėl pagalbos sekmadienį.
„Mes esame žmonės, ir jūsų humanitarinė pareiga yra ginti mus, ginti civilius, ir jūs galite tai padaryti, – sakė V.Zelenskis pasauliui. – Jeigu to nepadarysite, jei bent jau neduosite mums lėktuvų, kad galėtume apsiginti, lieka vienintelė išvada – jūs taip pat norite, kad mus lėtai nužudytų“.
V.Putinas vis dar diktuoja įvykių eigą
Kol JAV kalbasi su Lenkija apie planus siųsti į Ukrainą savo Rusijoje pagamintus karinius lėktuvus ir diskutuojama apie visiška Rusijos naftos eksporto embargą, Vakarai artėja prie ribos, kas gali būti padaryta nesukelianti tiesioginio konflikto su V.Putinu. JAV savo pranešimuose pabrėžia, kiek daug jau buvo padaryta siekiant padėti. Tai ir Vakarų sankcijos, sugrąžinusios Rusijos ekonomiką į tamsų sovietmečio amžių, ir prieštankinių bei priešlėktuvinių raketų arsenalui, teikiami Ukrainai per naująjį netiesioginį Vakarų karą su Rusija.
Amerikiečiams savaitgalį keikiant V.Putiną, kad dėl invazijos, sukrėtusios naftos rinkas, kai kuriose valstijose benzino kaina pakilo gerokai virš 4 USD už galoną, valstybės sekretorius Antony Blinkenas per CNN perspėjo, kad Rusijos lyderio žiaurumas vis dar diktuoja įvykius.
„Vladimiras Putinas, deja, turi pajėgumų – vien su Ukrainoje turimais žmogiškaisiais ištekliais ir turima persvara, – bloginti reikalus, nepaisant neįtikėtino ukrainiečių atsparumo ir drąsos“, – sakė jis.
Kalbėdamas iš Moldovos, NATO nepriklausančios JAV sąjungininkės, kuri bijo tapti sekančiu V.Putino taikiniu, A.Blinkenas užsiminė apie ateitį, kuomet Vakarų remiamas Ukrainos pasipriešinimas gali priversti Putino karius sumokėti didelę kainą.
„Manau, kad turime būti pasiruošę, jog tai tęsis kurį laiką. Tačiau vien tik laimėjimas mūšyje nėra karo laimėjimas. Miesto užėmimas nereiškia, kad jis paima Ukrainos žmonių širdis ir protus, – sakė A.Blinkenas. – Priešingai, jam lemta pralaimėti. Ukrainos žmonės pademonstravo, kad nesileis pajungiami nei Vladimiro Putino, nei Rusijos valdžios.“
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen taip pat pabrėžė Vakarų sankcijų griežtumą, tačiau nurodė, kad V.Zelenskio prašymas nedelsiant priimti Ukrainą į ES greičiausiai nebus greitai įvykdytas.
„Niekas neabejoja, kad šie drąsūs Ukrainos žmonės ir išskirtinė prezidento Zelenskio vadovybė, kovojanti už mūsų bendras vertybes, priklauso mūsų europietiškai šeimai, – sakė U.von der Leyen. – Ir savo paraiška prezidentas Zelenskis pradėjo procesą. Šis procesas užtruks šiek tiek laiko.“
Putino asmeninis kryžiaus žygis
Tai, kaip V.Putinas lengva ranka įstūmė savo šalį į karą, užgniaužė vidinius nesutarimus ir per televiziją priekaištavo savo akivaizdžiai sutrikusiems nacionalinio saugumo padėjėjams, liudija, kad Ukrainos karas yra asmeninis jo kryžiaus žygis.
Jo nenuoseklios ir istoriniu požiūriu klaidingos kalbos apie karą, įskaitant melagingus teiginius, kad jis bando denacifikuoti Ukrainą, sukėlė susirūpinimą, ar lyderis, kažkada laikytas negailestingu ir kietu Rusijos nacionalinių interesų atstovautoju, nepateko į paralelinę psichinę realybę. Tai, kartu su jo branduoliniais grasinimais, sukėlė susirūpinimą dėl to, kiek toli gali nueiti vilties netekęs Rusijos lyderis, savo politinio išlikimo problemą bandęs išspręsti karu, kuris virsta liūnu.
„Dabar jis yra įsitraukęs į konfliktą, kuriame arba pasieks brangiai kainuojančią karinę pergalę, o po to – brangiai kainuojančią okupaciją, kurios jis negali sau leisti, arba pateks į ilgalaikį karinį liūną, tuo pat metu susidurdamas su antruoju frontu, o tai yra laisvo kritimo pagreičiu smunkančia ekonomika jo paties šalyje, – sakė Floridos senatorius respublikonas Marco Rubio. – Taigi, šių dviejų dalykų derinys, manau, mus stato į labai pavojingą padėtį. Jis turės kažką daryti, eskaluoti, stiprinti šią krizę, kad atkurtų strateginę (savo požiūriu) pusiausvyrą su Vakarais. Ir aš nerimauju, kas tai galėtų būti“.
Iki šiol per dvi su puse savaitės nuo invazijos pradžios V.Putinas nieko nepasiekė, tik eskalavo, nepaisant ramios Vakarų reakcijos į jo branduolines provokacijas. Vis dar neaišku, kaip jis reaguotų į galimybę, kad Lenkija ar Rumunija gali suteikti Ukrainai naikintuvų – toks žingsnis, panašu, priartins dvi buvusias Varšuvos pakto šalis prie netiesioginio konflikto su Rusija.
Tačiau invazijos patirtis rodo, kad nepaisant to, kokie skausmingi būtų nauji Vakarų žingsniai, vargu ar jie privers V.Putiną atsisakyti jį apsėdusios minties, kad Ukrainai niekada neturi būti leista prisijungti prie Vakarų – net jei tai reikštų susprogdinti į šipulius ją ir jos žmones.
Kaip V.Zelenskis sakė sekmadienio vakarą naujame vaizdo pranešime: „Agresoriaus įžūlumas yra aiškus signalas Vakarams, kad Rusijai įvestų sankcijų nepakanka“.
Parengta pagal CNN.
