Taip pat Ch.Grozevas užsiminė, kad turi duomenų, jog, stringant kariniams veiksmams Ukrainoje, kuri Rusijoje oficialiai vadinama „specialioji operacija“, Rusijos Federaliniame saugumo biure (FSB) jau prasidėjo rimti valymai.
– Rusijos valdžia sukūrė specialią privačią karinę kompaniją („ČVK“), kuri dalyvavo veiksmuose Pripetėje. Kas yra žinoma apie privačias karines kompanijas ir jų vaidmenį kare Ukrainoje?
– Mūsų šaltiniai „Wagner“ viduje, kurie jau ne visiškai palaiko savo vadus, nes matė ir savo kailiu patyrė jų nekompetenciją, strategijos nebuvimą, pasakoja, kad iki karo pradžios buvo sukurtas tam tikras kiekis naujų „mini Wagnerių“ – privačių karinių kompanijų.
Didžioji jų dalis sukurta būtent uždirbti pinigus, šių naujų kompanijų savininkai – generolai iš Vyriausiosios žvalgybos valdybos, Gynybos ministerijos. Konkrečioje mini „ČVK“, apie kurią mums papasakojo, yra ne daugiau kaip 300 žmonių, ją įkūrė artimas mums gerai žinomo generolo giminaitis.
Jie gavo tam tikrą finansavimą, buvo išsiųsti Baltarusijos kryptimi. Jie turėjo saugoti konvojų, kuris važiavo pro Černobylį, ir jie kuriam laikui įstrigo Černobylyje. Kad išleistų kuo mažiau pinigų, juos apgyvendino Pripetėje.
– O kam jie ten apskritai reikalingi, ar reguliari armija nesusitvarko? Ar galbūt jie gavę kokią ypatingą užduotį?
– Svarbiausia priežastis – kad privačių kompanijų veiksmai nebūna pilnai apskaitomi. Jie nebūtinai turi laikytis karo taisyklių, įstatymų, kurie riboja tam tikrus veiksmus. Antra, jų nuostoliai nebus įtraukti į bendrą nuostolių statistiką, kuri su dideliu uždelsimu pateikiama Kremliui ir viešai.
– Koks iš tiesų Jevgenijaus Prigožino („Wagner“ grupės savininkas - red.) vaidmuo kare? Jis buvo vaizduojamas kaip tampantis lėles už virvelių, kontroliuojantis visas „ČVK“, bet po to jis kažkur atsitraukė. Ar jis nėra tik nominali figūra?
– Maždaug prieš metus jis iškrito iš Gynybos ministerijos bei Kremliaus mylimų veikėjų sąrašo, ir nebelaikomas pilnai kuruojančiu „ČVK“ ir „Wagner“. Nes buvo labai daug problemų. Prisiminkime situaciją Sirijoje, kai jis bandė asmeniškai susitarti su vietos oligarchais, ir tai baigėsi labai nemaloniomis pasekmėmis pačiai Rusijai.
Todėl daugiau nei metus yra kuriamos naujos struktūros, skirtos vietoj „Wagner“ dalyvauti tarptautiniuose konfliktuose. Tokia buvo sukurta, ji neturi pavadinimo ir yra tiesiogiai kuruojama specialiųjų tarnybų. Būtent ši „ČVK“ atsirado Ukrainoje likus mėnesiui ar daugiau iki karo pradžios. Būtent ši „ČVK“ buvo pasiųsta į Kijevą žudyti žmones iš sąrašo, bet jiems nepavyko – jie buvo sučiupti ir nesulaukė pagalbos iš oro.
O po to, kai prasidėjo karas, privačioms karinėms kompanijoms prasidėjo spaudimas iš „Wagner“, „Prigožino muzikantų“, kurie bandė taip pat atsiriekti gabalą karinio torto, kuris apima ne tik realiu metu uždirbamus pinigus, bet ir „ilgalaikius pinigus“, kai tu parodai Kremliui rezultatus ir po to tikiesi tolesnio apmokėjimo. Prigožino „Wagner“ nebuvo pagrindine privačia kompanija šiame konflikte, bet jie taip pat prisijungė apie kovo pradžią.
– Ar V. Putinui pranešama, kad buvo žudynės ir genocidas Bučoje? Ar jis žino tik tai, ką pasakoja Rusijos propaganda – kad viskas tik melagienos, dezinformacija, ir jokie baisūs karo nusikaltimai ten nevyko? Kokia apskritai reakcija Kremliuje į tai, kas nutiko Bučoje?
– Duomenų apie tai neturiu. Bet galima analizuoti turimą dviejų šaltinių informaciją. Anksčiau buvo atvejų, kai apie panašius armijos veiksmus nebūdavo raportuojama. Mums pavyko paklausyti dešimčių tūkstančių 2014-2015 m. telefono skambučių, kuriuos perėmė Ukrainos saugumo tarnyba, tuomet mes darėme didelį tyrimą apie Mariupolio apšaudymą, kuris įvyko 2015 m. sausį.
Iš tų Rusijos karių pokalbių buvo akivaizdu, kad jie neraportuoja Maskvai, kai turi didelių problemų. Jie neraportavo, kai patys save susisprogdino per klaidą, neraportavo, kai nušovė kažkokį girtą savo papulkininkį ir po to į ataskaitą tai įrašė kaip diversinius Ukrainos tarnybų veiksmus, ir taip toliau. Kai pataikydavo į civilių namus, jie valdžiai taip pat raportuodavo ką nors kito. Lauko vadai sakydavo, ką sakyti Maskvai, centrui.
Taigi, viena vertus, gali būti, kad informacija Kremliaus nepasiekia. Kita vertus, iš dabartiniu metu perimtų pokalbių akivaizdu, kad egzistuoja mažų mažiausiai taktiniai įsakymai neleisti emocijoms ir kokiems nors karo įstatymams trukdyti siekti nustatytų taktinių tikslų. Skambučiuose kalbama, kad į civilius, kai jie trukdo ar provokuoja, reikia žiūrėti kaip į paprastus karius.
Teisės kontekste, kai tai pasieks teismą, skerdynių masiškumas ir skambučiai, iš kurių matyti, kad yra duodami įsakymai nesilaikyti karo taisyklių civilių atžvilgiu, savaime veda į Kremliaus atsakomybę. Bet ar konkrečiai V. Putinas apie tai žinojo, iš teisinės pusės klausti nekorektiška, nes jis privalėjo žinoti. Jeigu nežinojo, tai jam tenka dar viena kaltė, nes jis vykdo karą su nesuformuota atsakomybės sistema.
– Rusijos karas vykdomas keistai. Kas vyksta Rusijos rajonuose, besiribojančiuose su Ukraina – kas nutiko Belgorodo srityje, o neseniai ir – Kursko srityje? Gubernatorius sako, pas vyksta kažkoks apšaudymas. Bet niekas to nepatvirtina, o tuo pačiu ir nepaneigia. Kodėl tai vyksta ir taip keistai pateikiama?
– Logiškiau atrodo, kad taip ir yra. Ukrainos pusės reakcija į Belgorodo temą duoda aiškių užuominų, kad tai padarė jie. Tai logiška, nes tikslas buvo. Kas laimi iš smūgio į naftos bazę? Žinoma, Ukraina. Ir suprantama, kad sakyti, jog, taip, mes tai padarėme, jie neprivalo ir to nedarys.
O Rusijos pusės reakcija, kuri tai apibūdina kaip kažkokį niekšišką Ukrainos veiksmą, taip pat liudija, kad tai Ukrainos darbas. Nes nenaudinga Kremliui sakyti, kad Ukraina sugebėjo tai padaryti. Ukraina turi visas teises gintis, ir visiškai logiška, kad apšaudomos infrastruktūros ir strateginiai logistikos centrai.
– Rusijos Federalinio saugumo biuro (FSB) atstovai, kurie kuravo Ukrainos kryptį, iš namų arešto buvo perkelti į tardymo izoliatorių. Dabar pranešama, kad šiai „specialiajai operacijai“ sukurta vieninga vadovybė, ir dabar naujas žmogus atsakingas už Ukrainos kryptį. Kas apskritai dabar ten vyksta?
– Pradžioje viskas buvo neigiama, sakoma, kad jis (FSB Operatyvinės informacijos ir tarptautinių ryšių padalinio vadovas, generolas pulkininkas Sergejus Beseda, – red.) buvo iškviestas pokalbiui, ir kad jis buvo areštuotas tik tam, kad būtų galima išsiaiškinti, iš kur nuteka informacija. Iškart po to mes bandėme jam prisiskambinti, bet jo telefonas išjungtas jau dvi savaites. Tad visai nelogiška manyti, kad jis dalyvavo kokioje nors specialioje savo šefų operacijoje. Panašu, kad jis iki šiol yra sulaikytas.
Čia įdomu, kas vyksta su tais žmonėmis. Jis nebuvo vienas, buvo daugiau kaip 150 FSB pareigūnų, kurie užsiėmė Ukrainos linija. Kaip tik užsiimu tuo klausimu ir galiu tvirtai pasakyti, kad jeigu jie ir neareštuoti, tai tikrai jau nebedirba FSB. Valymas tikrai įvyko. Po poros dienų, tikiuosi, sužinosime ką nors konkretesnio apie tų žmonių likimą.
Visą interviu galite matyti žemiau:
