Su juo lrytas.lt korespondentui pavyko pabendrauti vaizdo ryšiu ir nors šis nuolatos strigo ir trūkinėjo, nuolatos bombarduojamoje Mariupolio „Azovstal“ gamykloje užblokuotų miesto gynėjų vienas iš vadų suspėjo papasakoti apie tai, kokia dabar ten padėtis ir kaip jie žvelgia į ateitį.
36-osios brigados jūrų pėstininkai – vienos iš pagrindinių Mariupolio gynėjų pajėgų nuo pat Donbaso uostamiesčio blokados ir šturmo pradžios. Jie miestą žūtbūtinai gynė kartu su kita gynybos ašimi – pulku „Azov“.
Finalinėje apsiausties ir šturmo stadijoje Rusijos pajėgoms buvo pavykę atkirsti jūrų pėstininkus nuo „Azov“, vienus blokuojant uoste, kitus – milžiniškoje „Azovstal“ gamykloje ir jos teritorijoje. Tačiau paskutiniams Mariupolio gynėjams vis dėlto pavyko sujungti pajėgas ir šiuo metu jie visi yra „Azovstal“ rūsiuose bei įtvirtinimuose kartu su šimtais civilių.
Nors pats Kremliaus režimo vadeiva Vladimiras Putinas buvo viešai „įsakęs“ savo kariuomenei nebešturmuoti „Azovstal“, iš tiesų Rusijos pajėgos toliau desperatiškai siekia sunaikinti paskutinę Mariupolio tvirtovę ir išžudyti arba paimti į nelaisvę jos gynėjus.
Apie tai, kad gamykla nuolatos bombarduojama, o įvairios rusų pajėgos mėgina ją toliau šturmuoti ir užimti metras po metro, lrytas.lt korespondentui šiomis dienomis liudijo ir „Azov“ pulko vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaris, šaukiniu „Putinas“.
„Kaip visada“, – taip, net ir juokaudamas, šiomis dienomis lrytas.lt korespondentui atsakinėjo „Putinas“ į klausimą „kaip jūs?“.
Jis taip pat siuntė nuotraukas ir vaizdo įrašus, liudijančius, jog kartu su kariais rūsiuose yra ir daugybė civilių, moterų su vaikais. Taip pat tai, jog čia yra ir tikra karo lauko ligoninė, kurioje žiauriomis sąlygomis gydomi ir slaugomi kautynėse sužeisti kariai.
Ir kaip tik šiomis dienomis Rusijos bombos į tai ligoninę pataikė. Mariupolio miesto valdžia ir gynėjai teigia, jog žuvę ir sužeistieji skaičiuojami šimtais.
„Aišku, žinote, kad čia pas mus ką tik subombardavo ligoninę. Apskritai, jau beveik nebeturime kaip ir kuo gydyti sužeistuosius. Visi kiti ištekliai, ginklai ir amunicija taip pat ant ribos“, – apie savo žiaurią padėtį interviu lrytas.lt sakė ir S.Volynskis.
Paklaustas, ar Rusijos pajėgoms vis dėlto pavysta bent kažkiek stumtis į priekį, į gylį ir į plotį, užimant „Azovstal“, jūrų pėstininkų vadas teigė, jog jos žūtbūtinai bando tai daryti.
„Tačiau mes mirtinai įsikibome į paskutines gynybos linijas ir sulaikome juos. Juk mums kitos išeities nėra. Taigi, Mariupolio gynyba tebesitęsia ir ją tęsia ne tik jūrų pėstininkai, bet ir kitos pajėgos“, – sakė S.Volynskis.
Anksčiau „Azvostal“ gynėjai yra kaltinę Ukrainos aukščiausiąją valdžią, jog ši esą juos metė ir paliko likimo valiai, su jais nebendrauja. Pastaroji gynėsi skirianti nuolatinį ir maksimalų dėmesį Mariupolio gynėjais ir palaikanti su jais nuolatinį kontaktą.
Apie tai, kad aukščiausi valdžios asmenys, taip pat ir prezidentas Volodymyras Zelenskis nuolatos bendrauja ir su gynėjais, ir su juo pačiu, lrytui.lt sakė ir S.Volynskis. Tačiau jis nuolatos pabrėžė, kad nedelsiant turi būti imtasi ryžtingų veiksmų, siekiant pirmiausia išgelbėti civilius ir sužeistuosius, taip pat – ir karius.
Bet ką jis mano apie argumentus, dėstomus ir Ukrainos valdžios atstovų, jog kariniu būdu pralaužti Mariupolio blokados neįmanoma, nes Ukrainos pajėgos yra per toli, o vien bandydamos prieiti prie miesto, jog būtų lengvu taikiniu Rusijos aviacijai ir artilerijai?
„Žiūrėkit, mes puikiai suprantame visus šiuos dalykus. Taip pat ir tai, kad pagrindinis ir realiausias kelias spręsti tai – politinis ir diplomatinis. Bet į tai turi maksimaliai įsijungti ir visas pasaulis“, – sakė jūrų pėstininkų vadas.
Bet ar Rusijos režimas, kuriam paskutinės Mariupolio citadelės sunaikinimas ir jos gynėjų išžudymas šiuo metu yra bene svarbiausias tikslas, galėtų nusileisti net ir maksimaliam politiniam ar ekonominiam spaudimui?
„Mes tiesiog manome ir tikimės, kad pasaulis taip nestovės ir nežiūrės, kaip bus žudomi civiliai ir kariai, vykdę savo pareigą ir likę ištikimi priesaikai“, – atsakė S.Volyna.
Tačiau kartu jis leido suprasti esą įsitikinęs, kad Mariupolio gynėjus galima išgelbėti ir karinėmis priemonėmis – specialia operacija iš jūros pusės.
„Juk istorijoje yra tokių pavyzdžių. Prisiminkime 1940 m., Diunkerką ir operaciją „Dinamo“, – sakė „Volyna“.
Karininkas omenyje turėjo legendinę britų pajėgų operaciją, gelbėjant Diunkerko uoste vokiečių užspeistas ir blokuotas šimtatūkstantines britų pajėgas. Per kelias dienas britų laivai, dengiami aviacijos ir artilerijos, iš vokiečių nagų ištraukė kelis šimtus tūstančių bendražygių. Nors britų nuostoliai buvo dideli, iš operacija laikoma vienu iš didžiausių britų kariuomenės žygdarbių per visą Antrąjį pasaulinį karą.
„O dabar juk ir laikai nebe tie, ginkluotė ir visos kitos priemonės visiškai nebepalyginamai pažengusios į priekį“, – sakė Ukrainos jūrų pėstininkų brigados vadas.
Prieš paskutinį kartą nutrūkstant ryšiui ir pokalbiui, jis padėkojo Lietuvai už paramą ir dar kartą prašė kuo didesnės pagalbos garsinant jų padėtį ir būtinybę išgelbėti paskutinius Mariupolio gynėjus bei civilius.
