Apie tai praneša dienraštis „The New York Times“, paskelbęs interaktyvią medžiagą su Ukrainos ir Rusijos karių pozicijomis ir pasiekimais fronto linijoje.
Nepavykus nuversti Ukrainos vyriausybės Kijeve, Rusija perskirstė karius, kad pasiektų kur kas mažiau ambicingą tikslą: užgrobti likusią Donbaso dalį už teritorijos, į kurią Rusija jau buvo pasistūmėjusi prieš mėnesį.
Rusijos kariuomenė turi didžiulę persvarą ginklais, jei ne žmonėmis – tankais, karo lėktuvais, sraigtasparniais ir sunkiąja artilerija. Tačiau praėjus mėnesiui po mūšio dėl Ukrainos rytų, Rusija padarė tik laipsnišką pažangą Rytų fronte.
Ukrainos kontrpuolimai atkovojo pozicijas už Charkovo, nukreipdami Rusijos pajėgas ir keldami grėsmę jų tiekimo linijoms.
Rusijos kariuomenė vėl ir vėl turėjo susitaikyti su sunkia realybe, kad ji neturi tiek pajėgų, kad galėtų kovoti daugelyje vietų vienu metu.
Teritorija, kurioje vyksta svarbiausi mūšiai, yra tik 120-ies kilometrų pločio ir apima tris pagrindinius miestus: Slovianską, Kramatorską ir Severodonecką.
Rusijos karas dabar sutelktas į šią teritoriją. Kremlius taikosi į penkis kelius į Slovianską, kurie leistų apsupti dešimtis tūkstančių Ukrainos karių. Vietomis Rusijos kariuomenė prie šio tikslo priartėjo, bet vis dar nepersilaužė.
Didžiulės Rusijos pajėgos susitelkė Iziume ir reguliariai siunčia dalinius pagrindiniu greitkeliu į Slovianską. Artilerija apšaudo pasienio kaimus, tankai talžo ukrainiečių gynybą, virš galvų skraido karo sraigtasparniai.
Abi pusės patyrė didelių nuostolių, tačiau Rusijai nepavyko įveikti ukrainiečių kovotojų, kurie savo pozicijas išlaiko jau kelias savaites.
Siekdami atkirsti Ukrainos tiekimo linijas, Rusijos kariai taip pat nusitaikė į pagrindinį kelią ir geležinkelio liniją, jungiančią Slovianską su likusia Ukrainos dalimi.
Tačiau ir ši pažanga sustojo. Kiekvienas nesėkmingas bandymas daro žalą ir taip jau išsekusiai Rusijos kariuomenei, nes kariai sužeidžiami arba žūsta, o daliniai tampa mažesni ir mažiau veiksmingi.
Kitas puolimas padarė didesnę pažangą, užimdamas kai kuriuos kaimus ir dirbamąją žemę į šiaurę nuo Lymano miesto, kuris dabar yra tiesiogiai puolamas.
Rusijos žaidimo instrukcija, kaip užimti miestus ir kaimus su ribotomis pajėgomis, yra žiauri – sunaikinti miestų teritorijas sunkiąja artilerija ir raketų ugnimi, o po kelių dienų ten persikelti. Ši strategija tinka išsekusiai Rusijos kariuomenei, kuri neturi pakankamai karių, reikalingų ilgalaikiam karui miestuose.
Tačiau Ukrainos pajėgos turi dar vieną svarbų gynybinį resursą, trukdantį Rusijos kariuomenei judėti į priekį – tai Doneco upė. Kai šį mėnesį rusų batalionas bandė pontoniniais tiltais persikelti per šią upę, tai jiems baigėsi visiška katastrofa.
Vieši duomenys rodo, kad ukrainiečių artilerija galėjo nužudyti arba sužeisti daugiau kaip 400 rusų karių.
Kadangi pažanga į šiaurę nuo Sloviansko sulėtėjo arba sustojo, Rusija pradėjo kovoti dėl dar mažesnės teritorijos – Severodonecko miesto. Severodoneckas yra labiausiai į rytus nutolęs miestas, kurį vis dar kontroliuoja Ukraina, todėl jį iš kelių pusių atakuoja Rusijos artilerija. Apšaudymas sunaikino dideles miesto teritorijas, o civiliai gyventojai liko be elektros ir vandentiekio.
Ukrainos pareigūnai tikisi panašios apgulties, kokią patyrė Mariupolis. Tikėtina, kad Ukrainos kariai Severodonecke laikysis tiek ilgai, kiek tik galės, tuo pačiu padarydami kuo daugiau nuostolių Rusijos kariuomenei.
Rusijos kariuomenė įsitvirtino kitose Donbaso vietose. Ji po ilgo puolimo užėmė Mariupolį po to, kai išsiderėjo, kad pasiduotų paskutinė didelė ukrainiečių kovotojų grupė plieno gamykloje „Azovstal“.
Ji taip pat privertė ukrainiečių pajėgas pasitraukti iš Popasnos po to, kai dėl nesiliaujančio apšaudymo ir raketų smūgių neliko pastatų, nuo kurių jos galėtų ginti miestą. Grėsmingai žengdama į priekį, Rusija dabar juda į šiaurę nuo Popasnos ir bando apsupti karius Severodonecke bei užkirsti kelią karinės pagalbos tiekimui iš vakarų.
Tačiau šių pergalių neužtenka, kad Rusija įgytų Donbaso kontrolę, o jos problemos gali tik didėti, nes karas tęsiasi.
Rusijos pajėgos daro didžiulius nuostolius Ukrainos kariuomenei, tačiau jie patiriami pačios Rusijos karių ir įrangos tiekimo kaina. Tuo pat metu Ukraina ir toliau gauna ginklų iš NATO šalių, kurie padės jai geriau pasiruošti rengti kontratakas.
Rusijos pajėgos daro didžiulius nuostolius Ukrainos kariuomenei, tačiau tai kainuoja pačios Rusijos karių ir įrangos atsargoms. Tuo pat metu Ukraina ir toliau gauna ginklų iš NATO šalių, kurie padės jai geriau pasirengti kontratakoms.
Ukraina taip pat turi patikimesnį karių tiekimą nei Rusija turint omenyje, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas kol kas nesiryžo šalyje įvesti visuotinės mobilizacijos.
Jei Rusija nesuras būdų įtraukti daugiau karių, neaišku, kiek ilgai jos pajėgos galės toliau veržtis į priekį. Kuo toliau stumiamos Rusijos pajėgos, tuo ilgesnės tampa jų tiekimo linijos ir tuo labiau jos gali būti veikiamos Ukrainos kontratakų, todėl Rusija turi perskirstyti karius, kad gintų asnkčiau užimtas teritorijas.
Rusija turi ribotą laiko tarpą, per kurį gali atstatyti puolimo tempą ir padaryti reikšmingą pažangą. Po to ji gali būti priversta užimti vis daugiau gynybinių pozicijų, o karas gali pakrypti į aklavietę. Mažėjant karių ir įrangos, mūšis dėl Donbaso greičiausiai bus paskutinis didelis Rusijos puolimas.
Parengta pagal „The New York Times“ inf.
