„Dabartinis karinis konfliktas Ukrainoje, kalbos apie atominį perginklavimą ir abipusiai grasinimai dėl branduolinių ginklų panaudojimo kaip niekada anksčiau verčia mus susimąstyti apie tai, kokia trapi yra žmonija ir koks svarbus yra šių mirtinų ginklų uždraudimas ir sunaikinimas“, – sakoma Muchtaro Tleuberdi komentaruose, kurie sekmadienį paskelbti laikraštyje „Liter“.
Šie komentarai vargu ar patiks Maskvai, kuri yra viena iš pirmaujančių pasaulio branduolinių galybių. Rusijos pajėgos padėjo stabilizuoti dabartinę Kazachstano vyriausybę po to, kai šių metų pradžioje šalyje išplito protestai dėl degalų kainų.
Nepaisant šios pagalbos, Kazachstanas ne visada sutaria su Kremliumi. Praėjusią savaitę Kazachstano prezidentas pareiškė, kad šalis nepripažins separatistinių Ukrainos respublikų nepriklausomybės.
Savo straipsniu M. Tleuberdi paragino visas branduolines valstybes parengti planus, pagal kuriuos visi pasaulio branduoliniai ginklai būtų likviduoti iki 2045 metų. Pasak jo, tie metai bus svarbūs, nes bus minimos Jungtinių Tautų 100-osios įkūrimo metinės.
Po Sovietų Sąjungos subyrėjimo Kazachstanas trumpą laiką buvo branduolinė valstybė, nes jame, kaip ir Baltarusijoje bei Ukrainoje, buvo dislokuota dalis tos šalies branduolinių pajėgų. Pagal susitarimus, sudarytus su Rusija, šie ginklai galiausiai buvo grąžinti Maskvai mainais į tarptautines saugumo garantijas.
1949–1989 metais Kazachstane taip pat buvo atlikta šimtai atominio ginklo bandymų.
