Autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka visomis išgalėmis bando laviruoti dėl savo vaidmens Rusijos vykdomame kare prieš Ukrainą.
Vasario 24 d. Baltarusijos teritorijoje sutelktos Rusijos pajėgos peržengė sieną ir įsiveržė į Ukrainą, pasinaudodamos jo šalimi kaip didžiausios invazijos Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų placdarmu.
Tačiau Baltarusijos diktatorius tiesiogiai neprisijungė prie karo ir nesiuntė savo karių į kovą, kartkartėmis pareikšdamas, kad, jo nuomone, invazija „užsitęsė“.
Dabar A.Lukašenkos ir V.Putino susitikimai vėl sukėlė nuogąstavimų, kad jis ketina įtraukti savo valdomą šalį į karą. A.Lukašenka sakė, kad Baltarusija ir Rusija ketina dislokuoti bendrą karinę grupę ir kad artimiausiomis dienomis į Baltarusiją pratyboms atvyks tūkstančiai Rusijos karių.
„Dar kartą pabrėžiame, kad regioninės pajėgų grupės užduotys yra grynai gynybinės. O visa šiuo metu vykdoma veikla siekiama užtikrinti pakankamą atsaką į veiksmus prie mūsų sienų“, – antradienį pareiškė Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį per Didžiojo septyneto (G7) susitikimą įjungė pavojaus signalą ir pasiūlė pasiųsti JT taikdarius prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos, kad A.Lukašenka nepradėtų provokacijų.
Nepaisant įspėjamųjų ženklų, kyla didelių abejonių, ar A.Lukašenka yra pasirengęs mesti savo pajėgas į karą, kurį Rusija pralaimi Ukrainoje, net jei jį spaudžia V.Putinas.
„Žinoma, V.Putinas turi daug svertų. Tačiau jis negali priversti A.Lukašenkos įvykdyti politinę savižudybę, – sakė Baltarusijos politikos analitikas, Carnegie tarptautinio taikos fondo nereziduojantis mokslininkas Artiomas Šraibmanas. – Todėl manau, kad A.Lukašenka ryžtingai stengsis atsispirti bet kokiam postūmiui į atvirą karą.“
„Kita vertus, negaliu lažintis, kad jam pavyks labai ilgai išlaikyti tokią poziciją, – tęsė jis. – Yra veiksmų, kurių Rusija gali imtis, kad išprovokuotų Baltarusiją įsitraukti į kovą.“
Nesiųsdamas savo karių į mūšį, A.Lukašenka galėtų leisti dislokuoti Rusijos karius prie Baltarusijos sienų, kad ištemptų Ukrainos gynybą, arba galbūt leisti Rusijai panaudoti Baltarusiją kaip poligoną kai kuriems iš dešimčių tūkstančių rusų, mobilizuotų tarnauti kariuomenėje.
Pasak Baltarusijos aktyvistų stebėjimo grupės „Hajun Project“, bendros pratybos gali būti surengtos netoli kelių savivaldybės pastatų Jelsko mieste, esančiame vos už 17 km nuo Ukrainos sienos.
Grupė pranešė, kad šiame mieste buvo atšauktos pamokos muzikos mokykloje, esančioje netoli vietos policijos nuovados ir administracinio pastato. Vietos gyventojams taip pat buvo liepta nefilmuoti naujos šarvuočių kolonos, kuri turėjo atvykti trečiadienį, pranešė organizacija.
Nepriklausomas gynybos analitikas, bendrovės „Rochan Consulting“ direktorius Konradas Muzyka rašė, kad tik kelios organizacijos stebi Baltarusijos karinę laikyseną, nes jos ginkluotosios pajėgos „yra palyginti silpnos ir, išskyrus [A.Lukašenkos] retoriką, ten nieko nėra“.
Tarptautinio strateginių studijų instituto 2022 m. duomenimis, Baltarusijos ginkluotosios pajėgos yra mažos, daugiausia sudarytos iš šauktinių ir turi tik 11 700 karių.
Analitinio centro duomenimis, kitus šalies karinius pajėgumus sudaro: 497 koviniai tankai, 333 savaeigės artilerijos pabūklai (haubicos), 6 150 specialiųjų pajėgų personalo, 71 koviniai lėktuvai ir 110 tūkst. sukarintos valstybinės milicijos personalo, iš kutio 87 tūkst. kontroliuoja šalies Vidaus reikalų ministerija.
K.Muzyka teigė, kad kariuomenė, norėdama pasiekti pilną pajėgumą, turėtų mobilizuoti 20 tūkst. vyrų. Be to, būtų pakankamai laiko duoti strateginį įspėjimą, jei Baltarusija vis dėlto pradėtų mobilizuotis ir mesti savo kariuomenę link sienos su Ukraina.
Nepaisant to, Baltarusija rengia didžiausias pratybas nuo Šaltojo karo laikų, teigė K.Muzyka. „Minskas išbandė visus pajėgumus, tarsi ruoštųsi karui“, – rašė jis ir pridūrė:
„Yra trys galimi tokio elgesio paaiškinimai: 1) Pasirengimas užpulti NATO; 2) Norint užlaikyti Ukrainos pajėgas prie sienos, kad jos negalėtų būti dislokuotos gynybai kitose teritorijose; 3) Pasirengimas puolimui prieš Ukrainą. Kol kas, (A.Lukašenka) daugiausia dėmesio skiria antrajam ir trečiajam variantams.“
Vaizdo įrašai rodo, kad užuot Rusijai perkėlus sunkiąją ginkluotę į Baltarusiją ir ruošiantis iš ten pulti Ukrainą, vyksta atvirkštinis procesas: Baltarusija siunčia tankus, šaudmenis ir sunkvežimius iš savo sandėlių į Rusiją.
Baltarusijos aktyvistų grupė „Hajun Project“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip iš Minsko į Rusiją gabenami aštuoni tankai T-72A, ir teigė, kad liudininkai matė 15–30 tankų ir mažiausiai 28 sunkvežimius „Ural“.
Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos vyresnysis patarėjas Franakas Viačorka taip pat sakė nemanantis, kad Baltarusijos kariai aktyviai dalyvaus kare Ukrainoje.
„Aš tuo labai abejoju, mes neturime jokių nuorodų į tai. Tiesą sakant, priešingai, kariuomenės vadovybė bando nuraminti karius, sakydama, kad jie nebus įtraukti į karą, nes kariai labai nerimauja matydami ukrainiečių sėkmę. Niekas nenori kariauti už V.Putiną“, – kalbėjo jis.
F.Viačorka pridūrė, kad Baltarusijos kariuomenė neturi pajėgumų kariauti Ukrainoje:
„Neturime nei karių, nei karinės technikos. Daug technikos jau perduota Rusijos Federacijai. Viskas, kas gali būti panaudota, jau panaudota. Turime nedaug kovinei parengčiai pasirengusių karių, iki 7 tūkst. karių, ir jie nepasirengę puolamajai operacijai.“
Vis dėlto svarbesni klausimai gali būti politiniai. Išgyvenęs milžiniškų protestų bangą po suklastotais beveik visame pasaulyje laikomų Baltarusijos prezidento rinkimų 2020 m., A.Lukašenka nenorės toliau rizikuoti savo padėtimi dėl karo, kuris, neoficialių apklausų duomenimis, Baltarusijoje yra itin nepopuliarus.
„Jis nenori būti įtrauktas į karą dėl daugybės rizikų, kurias tai gali jam sukelti“, – sakė A.Šraibmanas, pažymėdamas, kad apklausos rodo, jog mažiau nei 10 proc. baltarusių pritaria tiesioginiam dalyvavimui kare Ukrainoje.
O Rusijai šiuo metu patiriant vis daugiau pralaimėjimų fronte ir atitraukiant savo karius iš vis daugiau teritorijų, Baltarusijos prisijungimas prie karo gali susieti A.Lukašenkos likimą su invazija, kuri tikriausiai baigsis nesėkme.
„Autoritarams nelabai gerai sekasi išgyventi karinius pralaimėjimus“, – pridūrė ekspertas.
Parengta pgal „The Guardian“ inf.
