Norvegijos žiniasklaida rusų šnipo pėdsakais atsekė iki Lietuvos

Norvegija per kelias savaites sučiupo mažiausiai 7 rusus, bandžiusius šnipinėti šalies strateginius infrastruktūros objektus. Kaip praneša norvegų dienraštis „VG“, vienas jų dalyvavo mokymo programoje Vilniuje, kurioje buvo mokoma atpažinti pagrindines hibridines grėsmes.

Įtariamas šnipas mokėsi rasti trūkumus, susijusius su hibridinėmis grėsmėmis, tokiomis kaip dujotiekio sabotažas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Įtariamas šnipas mokėsi rasti trūkumus, susijusius su hibridinėmis grėsmėmis, tokiomis kaip dujotiekio sabotažas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Norvegijos karys.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Norvegijos karys.<br>AFP/Scanpix nuotr.
​Norvegijos kariai.<br>NTB/Scanpix asociatyvi nuotr.
​Norvegijos kariai.<br>NTB/Scanpix asociatyvi nuotr.
​Norvegijos kariai.<br>NTB/Scanpix nuotr.
​Norvegijos kariai.<br>NTB/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2022-10-28 05:57, atnaujinta 2022-10-28 06:17

Mykolo Romerio universiteto „Twitter“ nuotraukoje matyti vienas iš įtariamų šnipų, kartu su savo kolega, Norvegijos Arkties universiteto docentu, Marcu Lanteigne'u.

Būtent jiedu atkeliavo iš Tromsės ir turėjo atstovauti universitetui.

Konferencija apie hibridines grėsmes įvyko rugsėjo 29 ir 30 dienomis Vilniuje.

Įtariamas šnipas mokėsi rasti trūkumus, susijusius su hibridinėmis grėsmėmis, tokiomis kaip dujotiekio sabotažas.

Konferencijos projektą „EU-Hybnet“ finansuoja ES.

Tarp pagrindinių konferencijos tikslų buvo išsiaiškinti, ką daryti, jei šalyje susprogdinami dujotiekiai arba paralyžiuotas visas elektros tinklas.

Įtariamo šnipo advokatas Thomas Hansenas dienraščiui „VG“ yra sakęs, kad įtariamasis yra šoke ir nesupranta jam metamų kaltinimų.

Išmokytas rasti silpnąsias vietas

Registruojantis į konferenciją nurodoma, kad dalyviai bus apmokyti susidoroti su imituotomis hibridinėmis grėsmėmis realioje krizinėje situacijoje.

Vienas iš mokymų tikslų – surasti galimas silpnybes, kurias gali išnaudoti priešai.

Dalyviai turi pasirinkti vieną iš keturių hibridinės grėsmės scenarijų.

Norvegijos dienraštis atskleidė keletą krizinių situacijų scenarijų. Sprogimas dujotiekyje sustabdo dujų tiekimą, greičiausiai dėl sabotažo. Kibernetinės atakos, dėl kurių nutrūksta elektros tiekimas ir sutrinka telekomunikacijos bei oro eismas.

Scenarijuose taip pat yra ir kitų hibridinių grėsmių, tokių kaip netikrų naujienų kampanijos, migrantų krizės ir bombų išpuoliai.

Pasirinktas dujotiekio scenarijus

Rugsėjo 27 d. Švedijos administracija pranešė apie nuotėkį iš dujotiekių „Nord Stream“, kuriais dujos tiekiamos iš Rusijos į ES.

Švedijos, Vokietijos ir Danijos tyrimai parodė, kad nutekėjimo priežastis yra sprogimai. Valdžia mano, kad tai tyčinis veiksmas, ir mano, kad tai sabotažas.

Registracijos į mokymo seminarą terminas buvo rugsėjo 19 d., ty prieš „Nord Stream“ sabotažą. Jau registracijos metu reikėjo pasirinkti, pagal kokį scenarijų norite treniruotis.

M. Lanteigne'as ir įtariamas šnipas pasirinko būtent dujotiekių sabotažo scenarijų.

Pats seminaras įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai paaiškėjo informacija apie nutekėjimus Baltijos jūroje – rugsėjo 29 ir 30 d.

„Pasirinkome šį, nes man atrodė įdomu, kad tai buvo apie incidentą, kuris būtų įvykęs tarp dviejų skirtingų valstybių ir išbandytų tarpusavio pasitikėjimą“, – teisinosi M.Lanteigne.

Jis tikino, kad įtariamasis šnipas nesiėmė iniciatyvos pasirinkti šį.

M. Lanteigne'o teigimu, jokia įslaptinta informacija konferencijoje nebuvo aptarta. Jis aiškina, kad jie sprendė ir aptarė hibridines grėsmes.

„Ironiška, bet buvome ten, kad pasikalbėtume apie tai, kaip civiliai reaguotų į įvairias situacijas“, – teigė jis.

Įtariamasis taip pat dalyvavo keliuose renginiuose Tromsės universiteto Taikos centre, tačiau tik kaip klausytojas, nes nebuvo nuolatinis darbuotojas, pabrėžia centro vadovė Marcela Aranibar Douglas.

„Labai privatus žmogus“

Po pirmosios konferencijos dienos M. Lanteigne'as ir įtariamas šnipas vaikščiojo po Vilniaus senamiestį, kuriame valgė lietuvišką tradicinį maistą.

M.Lanteigne'as ir įtariamasis šnipas skrido tuo pačiu skrydžiu iš Norvegijos, tačiau sėdėjo skirtingose ​​lėktuvo vietose, nes kelionę užsisakė individualiai. Jie apsistojo tame pačiame viešbutyje Lietuvoje.

M.Lanteigne'as pasakojo, kad jie kalbėjo apie viską, bet daugiausia apie politiką ir tai, kas vyksta pasaulyje: „Kalbėjomės apie tai, kas vyksta Ukrainoje, ir apie studijas. Aš, kaip įprasta, kalbėjau apie Kinijos užsienio politiką. Šiek tiek kalbėjome apie gyvenimą Tromsėje, bet nieko apie jo asmeninį gyvenimą. Tiesiog supratau, kad jis labai privatus žmogus.“

„Aš pakomentavau, kad Rusija padarė keletą klaidų, o jis sutiko, sakydamas, kad to nesupranta“, – nurodė norvegas.

Liko Lietuvoje

Renginys truko dvi dienas ir fiziškai vyko Mykolo Romerio universitete Vilniuje, tačiau jį buvo galima stebėti ir skaitmeniniu būdu.

M.Lanteigne'as sako, kad jis grįžo namo spalio 1 d., šeštadienį, nes ketino švęsti Kanados Padėkos dieną tyrinėtojos Gunhild Hoogensen Gjorv namuose.

Tačiau įtariamasis šnipas planavo pasilikti porą dienų.

„Jis sakė, kad tai buvo pirmoji jo kelionė į Vilnių ir kad nori pasinaudoti galimybe pasivaikščioti po miestą ir apsipirkti“, – prisiminė dėstytojas.

Projektas į tai žiūri „labai rimtai“

Suomijos Laurea taikomųjų mokslų universiteto profesorė Paivi Mattila koordinuoja ES „Hybnet“ projektą. Ji norvegų dienraščiui pasakojo, kad įtariamasis šnipas dalyvavo tik šiame viename projekto organizuotame renginyje kaip Norvegijos Arkties universiteto, kuri yra viena iš projekto partnerių, atstovas.

Kaip savanoriui universiteto darbuotojui, jam taip pat nereikėjo iš anksto atlikti jokių saugumo patikrinimų, aiškino P.Mattila. Ji taip pat nurodo, kad jis buvo registruotas per Norvegijos institucijas su leidimu laikinai gyventi.

Nepaisant to, jo dalyvavimas tapo vidinių diskusijų objektu: „Žinoma, į tai žiūrime labai rimtai, ir tai bus vidinių 25 projekto partnerių diskusijų tema.“

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.