Pasak J.Šveco, šios raketos neabejotinai pakeis karo eigą, nes visų pirma, bus kaip panaudotos .
„Sąjungininkai ir visų pirma Amerika, turėtų viešai skelbti tolimojo nuotolio ginklų tiekimą Ukrainai, – teigė jis. – Tai stabdytų priešininką nepanaudoti branduolinio ginklo ar didelių griaunamųjų atakų, jam žinant, kad ukrainiečiai kaip atsaką prieš jį gali panaudoti šiuos ginklus“.
Ilgo nuotolio raketos „Storm Shadow“ su slapta technologija skrenda labai žemai ir negali būti lengvai aptiktos. Raketų veikimo nuotolis yra maždaug 560 km, todėl Rusijos pajėgų užnugaris šio ginklo pagalba galėtų tapti lengvesniu taikiniu.
Šiomis raketomis galima pasiekti ne tik Krymą, Juodojoje jūroje esantį laivyną, bet ir Rusijos didmiesčius, tarp jų – Maskvą, kurią nuo nuo Charkovo skiria tik 600 km. Šūvio nuotolis, priklausomai nuo komplektacijos gali siekti 1000 km.
Raketa „Storm Shadow“ gali naikinti bunkerius, įtvirtintą infrastruktūrą ir kitus judančius ar stacionarius taikinius. Tarp jų – vadovavimo ir kontrolės centrai, aerodromai, uostai ir elektrinės. Raketos navigacijos sistema sujungia inercinę navigacijos sistemą, palydovinę navigaciją (GPS) ir vietovės nuorodas.
Remiantis spekuliatyviais pranešimais socialiniuose tinkluose, MBDA sukurtą britų ir prancūzų ginklą su Ukrainos naikintuvais bombonešiais Sukhoi Su-24M sujungs lenkų inžinieriai, kurie laukia netrukus atvykstančių reaktyvinių lėktuvų.
Jei informacija pasitvirtins, „Storm Shadow“ taps antrąja vakarietiška raketa, sujungta su sovietų kilmės naikintuvais. Anksčiau amerikiečių AGM-88 High Anti-Radiation Missile (HARM) buvo sėkmingai integruota su sovietų kilmės naikintuvais MiG-29, kad būtų galima taikytis į Rusijos oro gynybos objektus ir radarus. Tačiau, eskpertų vertinimu, ši raketa didelės sėkmės nesulaukė. Rusai rado būdą, kaip apeiti ir numušti daugelį HARM.
Anot J.Šveco, šiuo metu Rusijos aukšti karininkai laikosi strategijos sistemingai naikinti civilinius objektus bei infrastruktūrą, žinodami, kad negaus tokio paties atsako iš ukrainiečių. „Ukrainai reikia tokių ginklų, kad priešas žinotų, kad už kiekvieną išpuolį, gaus atsaką“, – vaizdo įraše teigė jis.
Prancūziškoji neva siunčiamos raketos versija vadinama SCALP, kurią taip pat naudoja Indijos karinių oro pajėgų (IAF) naikintuvai „Rafale“. Raketa yra daugiau kaip penkių metrų ilgio, 63 cm pločio, sveria apie 1 300 kg, o jos 450 kg sunkioji kovinė galvutė – apie 1 000 kg.
Prieš paleidimą raketą galima užprogramuoti, todėl ją paleidžiantis lėktuvas gali apsisukti ir išskristi, kol jo nepastebėjo priešo priešlėktuvinės raketos sistemos (SAM).
J.Švecas neatskleidė valstybės, kuri neva tiekia šiuos ginklus, tačiau nurodė, kad sandoris jau yra apmokėtas ir prieš 4–5 dienas ginklai buvo išsiųsti. Dėl šios priežasties, jo manymu, žinios paskleidimas nesutrukdys projekto įgyvendinimui. Remdamasis šaltiniu jis pridūrė, kad raketų bus daugiau nei keli vienetai.
Jo manymu, Vakarų sąjungininkų žvalgyba galimai įsitikino, kad V.Putino grasinimai dėl branduolinio ginklo panaudojimo neatitinka realybės, dėl to nusprendė išsiųsti šiuos ginklus.
Pasak buvusio sovietų šnipo, jo šaltinio paskleistos žinios visada pasitvirtindavo, kas privertė jį atvirai pasidalinti šia naujiena.
Šios informacijos kol kas nepavyko nepriklausomai patikrinti.
Iš Ukrainos kilęs J.Švecas – Sovietų Sąjungos KGB Pirmosios vyriausiosios valdybos karininkas, J.Andropovo žvalgybos instituto auklėtinis. Dabar jis JAV dirba finansų analitiku.
Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, per Šaltojo karo įkarštį, jis buvo sovietų žvalgas JAV. Dirbo kaip Sovietų Sąjungos telegramų agentūros korespondentas, rinko ir analizavo informaciją apie galimą JAV branduolinį smūgį sovietams.
1990-aisiais J.Švecas pasitraukė iš tarnybos, o po trejų metų emigravo į JAV, kur išleido knygą „Rezidentūra Vašingtone: mano, KGB šnipo, gyvenimas Amerikoje“.
J.Švecas mokėsi toje pačioje KGB mokykloje, kur ir V.Putinas.
