Miestai nugrimzdo į tamsą, tačiau Ukrainos karinės oro pajėgos sako, kad nuolat prisitaiko prie grėsmės ir perima didžiąją dalį atskriejančių Rusijos sparnuotųjų raketų ir kamikadzių dronų.
Kaip teigia „The Kyiv Independent“ gynybos ir saugumo žurnalistas Illija Ponomarenko, mūšis dėl Ukrainos dangaus dar tik prasideda.
Rusija greičiausiai jau ištuštino didžiąją dalį savo raketų atsargų, tačiau, su Irano pagalba, ji artimiausioje ateityje vėl galės vykdyti atakas prieš Ukrainos gyventojus.
Ukrainos oro gynyba, nors ir brangiai kainuojanti, suteikia veiksmingą atkirtį Rusijos valdomiems Irano bepiločiams lėktuvams „Shahed-136“.
Tačiau jai bus labai sunku atremti Irano gamybos balistines raketas „Fateh-110“ ir „Zolfaghar“, kurios, kaip manoma, jau siunčiamos į Rusiją.
Ukrainos kariuomenei labai reikia vakarietiškos didelio tikslumo, tolimojo nuotolio ginkluotės ir galimybės atakuoti raketų paleidimo vietas Baltarusijoje ir Rusijoje prieš joms dar pradedant savo kelionę į Ukrainos miestus.
Puola naktį
Per pastarąsias kelias savaites Ukrainos kariuomenė pranešė apie skirtingą veiksmingumą kovojant su bepiločiais orlaiviais kamikadzėmis „Shahed-136“.
Lapkričio 2 d. Ukraina esą numušė 12 iš 13 kamikadzių dronų, atakavusių taikinius rytinėje ir centrinėje šalies dalyse.
Pasak Ukrainos generalinio štabo brigados generolo Oleksijaus Hromovo, nuo spalio 27 d. iki lapkričio 4 d. Rusija paleido beveik 30 „Shahed-136“, iš kurių 40 proc. buvo numušta.
Pasak Ukrainos karinių oro pajėgų atstovo spaudai pulkininko Jurijaus Ihnato, per pastarąsias kelias savaites Ukrainos kariuomenei pavyko sukurti naujus kovos su „Shahed“ algoritmus.
Dabar priešlėktuvinė gynyba prisitaikė – numušama 60–70 proc. iraniečių bepiločių orlaivių. Kai kuriais atvejais veiksmingumas siekia iki 90 proc., teigė J. Ihnatas.
Tuo pat metu Ukrainos karinės oro pajėgos susiduria su pernelyg didelėmis išlaidomis raketoms „oras-oras“ ir „žemė-oras“, kad numuštų pigius ir paprastus dronus, kurie vis dėlto kelia rimtą grėsmę saugumui.
Rusai taip pat prisitaiko prie Ukrainos gynybos priemonių ir nuolat keičia bepiločių orlaivių skrydžio maršrutus bei naudoja juos tik naktį, laikraščiui „Kyiv Independent“ aiškino J.Ihnatas.
Ukrainos kariuomenės duomenimis, viena svarbiausių „Šached“ paleidimo aikštelių yra Lunineco bazė Baltarusijos Bresto srityje, esanti už maždaug 320 km į šiaurės vakarus nuo Kijevo.
Pasak Ukrainos gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo, lapkričio pradžioje Rusija buvo sunaudojusi visą Irano pristatytą 300 dronų partiją.
Tačiau, kaip teigia pareigūnas, Rusija iš Teherano, kaip pranešama, iš viso įsigijo nuo 1 500 iki 2 400 dronų.
„Tai nereiškia, kad (rusai) gavo juos visus“, – lapkričio 4 d. pareiškė O. Reznikovas.
„Atsižvelgiant į tai, kad Iranas tokius dronus perduoda ir kitoms šalims, ir į tai, kad... (padėtis Irane) nėra labai rami, turime vilties, kad Iranas nesugebės visiškai įvykdyti savo įsipareigojimų Rusijai“, – pridūrė O. Reznikovas.
Ukrainos kariuomenė mano, kad pasiekė didelį priešlėktuvinės gynybos veiksmingumą prieš Irano gamybos raketas. Vis dėlto kai kurios iš jų vis dar praskrenda – ir padaro rimtos žalos.
Lapkričio 2 d. vėlai vakare „Shaheds“ sėkmingai smogė energetikos objektui Kryvyj Rihe, dėl to Dniepropetrovsko srityje įvyko masinis elektros energijos tiekimo nutraukimas.
Sunki gynyba
Be to, pasak Karinių oro pajėgų atstovo J.Ihnato, rusai vis dažniau taiko „Shaheds“ ir sparnuotųjų raketų derinį, kai bepiločiai kamikadzės padeda suklaidinti Ukrainos priešlėktuvinę gynybą prieš atskriejančias raketas.
Spalio pabaigoje Ukrainos kariuomenė savo veiksmingumą įvertino 64 proc., nes nuo mėnesio pradžios iki spalio 20 d. buvo numušta 81 iš 126 rusiškų sparnuotųjų raketų.
Pranešama, kad per vieną intensyviausių Rusijos raketų atakų dienų spalio 31 d. buvo perimtos 45 iš daugiau kaip 50 Kh-101 ir Kh-555 tipo raketų.
Vis dėlto, Ukrainos valdžios institucijų duomenimis, per ataką visoje šalyje raketomis ir kitais ginklais buvo apgadinta ir sunaikinta 16 ypatingos svarbos infrastruktūros objektų.
Rusijos kampanija jau sugebėjo apgadinti maždaug 40 proc. Ukrainos energetikos tinklo, dėl to masiškai trūksta energijos ir atsiranda avariniai elektros energijos tiekimo sutrikimai.
Pasak karinių oro pajėgų atstovo J.Ihnato, problema, dėl kurios Ukraina nesugeba perimti daugiau, yra gana paprasta – priemonių ir išteklių trūkumas.
Ukrainos priešlėktuvinė gynyba, stipriai priklausoma nuo pasenusių sovietinių sistemų, tokių kaip S-300P/PT, vis dar turi mažesnį nei reiktų ginkluotės skaičių, todėl jai labai sunku apdengti visą Ukrainą.
Ukrainos visų lygių priešlėktuvinės gynybos daliniai, įskaitant naikintuvus, turi nuolat judėti po šalį, kad padengtų bent svarbiausias teritorijas. Naikintuvų pilotai tokiomis operacijomis rizikuoja būti aptikti priešo ugnies.
Kalbant apie S-300 ir „Buk“ sistemas, galingiausius sovietų gamybos pajėgumus, Ukrainos kariuomenei sunku nuolat pirkti naują amuniciją iš sandėlių visame pasaulyje.
Todėl Ukrainos vadovybė daug vilčių deda į Vakarų pagalbą kuriant daugiasluoksnį oro gynybos tinklą, apimantį visus oro erdvės ruožus ir aukščius, pasitelkiant pažangiomis sistemomis.
Be to, pasak karinių oro pajėgų atstovų, svarbu yra didelis amunicijos tiekimas užsitęsusiam oro mūšiui.
„Aš tai nuolat kartoju visiems pasaulio žiniasklaidoje – tegul NASAMS eksploatuojančios valstybės, tokios kaip Ispanija, Australija ir JAV, paaukoja tik po vieną bateriją. Jas turi daugelis šalių“, – sakė J.Ihnatas.
„Galėtume gerokai sustiprinti savo gynybą“, – pridūrė ukrainietis.
Po kelis mėnesius trukusių intensyvių mūšių danguje net ir Rusijos arsenalai buvo gerokai ištuštinti.
Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis, iki spalio 12 d. Rusija panaudojo 213 iš 444 sparnuotųjų raketų, tokių kaip Kh-101 ir Kh-555 (panaudota 48 proc.), ir 272 iš 500 raketų „Kalibr“ (panaudota 54 proc.).
Ukrainos kariškių teigimu, Rusija, vykdydama bombardavimo kampaniją, suintensyvino raketų, kurių dėl tarptautinių sankcijų greičiausiai negali gaminti reikšmingais kiekiais, naudojimą.
Kalbant apie balistines raketas, Rusija, kaip pranešama, susiduria su problemomis, nes po kelis mėnesius trukusio karo prieš Ukrainą ji turi vos apie 124 iš 900 raketų „Iskander“.
Tikėtina, kad dėl šios priežasties Kremlius taip pat susitarė su Teheranu dėl balistinių raketų sistemų „Fateh-110“ ir „Zolfaghar“ įsigijimo. Nurodoma, kad jų efektyvus veikimo nuotolis yra atitinkamai 300 ir 700 km.
Atsižvelgdamas į tai, karinių oro pajėgų atstovas sako, kad visi turėtų „realistiškai“ vertinti Ukrainos galimybes prieš balistines raketas.
„Mes negalime jų perimti“, – sakė J.Ihnatas.
„Nes niekada neturėsime pakankamai pajėgumų, kad galėtume uždengti visą 2 500 km ilgio sieną (su Rusija ir Baltarusija)“, – pridūrė jis.
Karinės oro pajėgos tikisi, kad Kremlius Irano raketas dislokuos į šiaurę nuo Ukrainos sienos Rusijos ir Baltarusijos regionuose. Tokiu atveju jos galės pasiekti taikinius Kijeve per maždaug 15 minučių.
„Turime galvoti ne apie savotišką „Geležinį kupolą“ – o apie Rusijos raketų sistemų sunaikinimą jų paleidimo aikštelėse, – aiškino J.Ihnatas. – Tai lengviausias ir realiausias būdas“.
Kalbant apie Vakarų šalių tiekiamas sistemas, tokias kaip IRIS-T ar NASAMS, dar neaišku, ar tokios sistemos yra pakankamai veiksmingos kovoje prieš balistines raketas.
Irano raketos yra technologiškai prastesnės už „Iskander“ raketas. Tačiau nepaisant to, „Fateh-110“ turi 600 kg sveriančią kovinę galvutę, kuri kelia rimtą grėsmę Ukrainos infrastruktūrai.
O „Zolfaghar“ gali atskirti kovinę galvutę nuo likusios raketos korpuso dalies skrydžio vidurio kurso fazėje, todėl ją aptikti ir perimti tampa dar sudėtingiau.
Parengta pagal „The Kyiv Independent“ inf.
