Pasak ISW, lapkričio 9 d. per surežisuotą televizinį susitikimą su Rusijos ginkluotųjų pajėgų Ukrainoje vadu armijos generolu Sergejumi Surovikinu Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu įsakė išvesti Rusijos karius per Dniepro upę.
Per televizijos transliuotą susitikimą S.Surovikinas rekomendavo pasitraukti, o S.Šoigu pritarė jo sprendimui ir pavedė S.Surovikinui užtikrinti „saugų personalo, ginkluotės ir įrangos perkėlimą“ į rytinį (kairįjį) krantą.
S.Šoigu ir S.Surovikino pareiškimai žymi nuoseklaus, kovinio Rusijos karių išvedimo per Dniepro upę į parengtas pozicijas rytiniame (kairiajame) krante pradžią, siekiant išsaugoti Rusijos dalinių, įskaitant 76-osios ir 106-osios oro desanto pėstininkų divizijų ir 22-ojo armijos korpuso elementus, kovinę galią.
S.Surovikinas ypač pabrėžė, kad pusė iš vakarinio Dniepro kranto atitrauktų karių bus perdislokuoti į kitas Ukrainos vietoves. Visam Rusijos kontingentui pasitraukti per Dniepro upę prireiks šiek tiek laiko, ir kol kas neaišku, ar Rusijos pajėgos sugebės palyginti tvarkingai vykdyti atsitraukimą esant Ukrainos spaudimui. Mūšis prie Chersono nesibaigė, tačiau Rusijos pajėgos perėjo į naują etapą – pirmenybė teikiama tvarkingam pajėgų atitraukimui per upę ir Ukrainos pajėgų vilkinimui, o ne siekiui visiškai sustabdyti Ukrainos kontrpuolimą.
Karo studijų institutas nurodo, kad nuo rugpjūčio mėnesio vykęs Ukrainos kontrpuolimas Chersono kryptimi – koordinuota užkardymo kampanija, kuria siekta priversti Rusijos pajėgas pasitraukti per Dniepro upę, kad nereikėtų rengti didelių Ukrainos sausumos puolimų – greičiausiai pavyko.
Kaip ISW pastebėjo ankstesniais mėnesiais, Ukrainos pajėgos vykdė tikslingą ir gerai įgyvendintą kampaniją, nukreiptą prieš Rusijos koncentracijos rajonus, karinį turtą ir logistikos mazgus visoje Chersono srityje, kad Rusijos pozicijos vakariniame krante taptų nepavydėtinos ir nereikėtų vykdyti didelio masto ir brangiai kainuojančių antžeminių manevrų teritorijai išlaisvinti.
Instituto teigimu, Ukrainos pajėgos nuolat vykdė tiltų per Dniepro upę atakas ir taikėsi į aprūpinimo centrus ir amunicijos sandėlius rytiniame Dniepro krante, kurie mažino Rusijos pajėgų galimybes aprūpinti vakariniame krante esančią grupuotę.
Ukrainos pajėgos šiuos smūgius derino su apdairiomis ir sėkmingomis antžeminėmis atakomis į svarbiausias vietoves, tokias kaip Davydiv Brid. Ši kampanija baigėsi. S.Surovikinas tiesiogiai pripažino, kad Rusijos pajėgos negali aprūpinti savo grupuotės Chersono mieste ir aplinkinėse vietovėse dėl Ukrainos smūgių svarbiausioms Rusijos tiekimo linijoms vakariniame krante.
Rusijos šaltiniai pažymėjo, kad pasitraukimas yra natūrali kryptingų ir sistemingų Ukrainos smūgių, dėl kurių Rusijos grupuotė vakariniame krante neteko pagrindinių tiekimo arterijų, o tai palaipsniui sumenkino jos bendrą jėgą ir pajėgumus, pasekmė.
Mažai tikėtina, kad Rusijos pasitraukimas iš vakarinio Dniepro kranto yra spąstai, kuriais siekiama įvilioti Ukrainos karius į brangiai kainuojančią kovą prie Chersono miesto, kaip teigė kai kurie Ukrainos ir Vakarų šaltiniai.
ISW anksčiau pastebėjo daug požymių, kad Rusijos pajėgos, karinis ir ekonominis turtas bei okupaciniai elementai nuolat traukėsi iš vakarinio kranto per Dniepro upę, o Rusijos pareigūnai numatė ir ruošėsi pasitraukimui taip, kad tai nesuderinama su kampanija, kuria siekiama apgauti ir įvilioti į spąstus Ukrainos karius.
Rusijos vadai neabejotinai stengsis sulėtinti ukrainiečių judėjimą, kad išlaikytų tvarkingą pasitraukimą, ir kai kurios pajėgos gali likti, kad sulaikytų ukrainiečių karius pačiame Chersono mieste – tačiau ši kova bus priemonė siekiant tikslo, kad kuo daugiau rusų dalinių pasitrauktų tvarkingai.
Rusijos informacinėje erdvėje į pranešimą apie išvedimą, kaip ir buvo galima nuspėti, buvo reaguojama su įvairiu pykčiu ir susirūpinimu. Keletas Rusijos karinių tinklaraščių autorių pabrėžė, kad išvedimas yra natūrali sistemingų Rusijos karinių ir valdymo struktūrų nesėkmių pasekmė, ir įvardijo išvedimą kaip neišvengiamą politinių niuansų, kurių kariuomenė negali kontroliuoti, rezultatą.
Tačiau daugelis žinomų karinių tinklaraščių autorių pritarė S.Surovikinui ir gyrė šį sprendimą kaip būtiną, rodantį, kad Rusijos vadovybė pasimokė iš rugsėjo viduryje įvykusio katastrofiško Rusijos pasitraukimo iš Charkovo srities informacinio poveikio.
Vienas žymus Rusijos milblogeris, anksčiau griežtai kritikavęs Rusijos operacijų vykdymą, pareiškė, kad S.Surovikinas „gavo palikimą, kokį gavo“, vadovaudamas operacijoms Chersono srityje, ir užsiminė, kad vadas padarė viską, ką galėjo geriausiai esamomis aplinkybėmis, todėl galiausiai jo negalima kaltinti.
„Wagner Group“ finansininkas Jevgenijus Prigožinas išreiškė paramą pasitraukimui ir pavadino jį „didžiausiu S.Surovikino pasiekimu“ dėl S.Surovikino deklaruojamo siekio išsaugoti Rusijos karių saugumą. Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas pritarė J.Prigožino vertinimui ir teigė, kad S.Surovikinas išgelbėjo tūkstančius gyvybių ir ieško palankesnių pozicijų.
Šie atsakymai, ypač R.Kadyrovo ir J.Prigožino, gerokai skiriasi nuo kandžios kritikos, kuri anksčiau buvo išsakyta Rusijos pajėgų grupuotės „Centras“ vadui Ukrainoje generolui pulkininkui Aleksandrui Lapinui po didžiulių Rusijos nuostolių rytinėje Charkovo ir šiaurinėje Donecko srityse.
S.Surovikinas nuo tada, kai buvo paskelbta apie jo paskyrimą Rusijos pajėgų Ukrainoje teatro vadu, nuolat kūrė informacinę priedangą savo sprendimų priėmimui ir galutiniam Rusijos pasitraukimui iš pozicijų Chersono srityje. Surovikinas pareiškė, kad Rusijos vadovybė turės priimti „sudėtingus sprendimus“ dėl Chersono srities jau spalio 19 d.
Atrodo, kad Kremlius ir vyresnieji Rusijos vadai išmoko informacines ir karines pamokas iš ankstesnių nesėkmių ir greičiausiai jas pritaikys pristatydami ir vykdydami šį išvedimą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iki šios publikacijos pasirodymo nekomentavo išvedimo, o tai leidžia manyti, kad Kremlius išvedimą įvardija kaip grynai karinį sprendimą.
