Jų būta įvairių: nuo buvusio Rusijos oro pajėgų vado Viktoro Bondarevo, teigiančio, kad Ukraina neturi nei išteklių, nei karinio potencialo atgauti Krymą, iki Rusijos Valstybės Dūmos nario Andrejaus Guruljevo, raginančio Maskvą apskaičiuoti NATO remiamo Ukrainos puolimo galimybę.
Tuo tarpu kitas Rusijos parlamento narys Michailas Šeremetas perspėjo, kad Ukrainos kariai patirs galutinį triuškinantį smūgį, jei pradės didelį Krymo puolimą.
Kadaise buvusi Rusijos imperijos brangakmeniu, strategiškai svarbi teritorija prie Juodosios jūros turi ilgą istoriją, įskaitant atsilaikymą prieš nacius per Antrąjį pasaulinį karą bei neseniai, 2014 m., Kremliaus lyderio Vladimiro Putino įsakymu įvykdytą aneksiją.
Vasario mėnesį Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, šios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis iš pradžių buvo atsargus, kai reikėjo viešai išsakyti savo ambicijas dėl pakrantės teritorijos.
Tačiau karui tęsiantis ir Ukrainos kariams užtikrinant vis daugiau pergalių mūšio lauke, jis pradėjo kalbėti aiškiau: Krymas yra Ukraina, ir jo ginkluotosios pajėgos jį atgaus.
Ukrainos gynybos ministro pavaduotojas Volodymyras Havrylovas leidiniui „Sky News“ sakė, kad Ukrainos pajėgos gali grįžti į Krymą iki gruodžio pabaigos, o visas karas su Rusija, anot jo, baigsis pavasarį.
Jis sakė, kad Krymo susigrąžinimas yra „tik laiko klausimas“, ir teigė, kad tai gali padėti padaryti vadinamoji „juodoji gulbė“, t. y. kažkas nenuspėjamo, įvyksiančio Rusijoje, pavyzdžiui, staigi V.Putino režimo griūtis.
Buvo „taip pat ir karinis variantas su tam tikru pajėgų, išteklių ir dar kažkokiu deriniu“.
„Mes galime įžengti į Krymą, pavyzdžiui, iki gruodžio pabaigos. Įmanoma, įmanoma. Neatmetama galimybė, kad taip bus“, – pridūrė jis.
Kokia tikimybė, kad Ukraina atgaus Krymą jėga?
Į atsargą išėjęs Jungtinės Karalystės oro pajėgų maršalas Seanas Bellas tokį scenarijų vertina skeptiškai.
„Krymas yra didžiulė Rusijos istorijos dalis, ir Rusija niekada netikėjo, kad Krymas nėra rusiškas“, – sakė jis.
Pasak jo, ne tik tai, bet ir nuo Antrojo pasaulinio karo laikų išlikusios gynybinės pozicijos, kai teritorija atsilaikė prieš nacių pajėgas, daro ją labai sudėtingu kariniu tikslu Ukrainai.
„Tos gynybinės pozicijos tebėra išlikusios ir šiandien, – aiškino S.Bellas. – Taigi dauguma karinių struktūrų, įskaitant aukščiausio rango JAV gynybos institucijas, teigia, kad tikimybė, jog Ukraina kada nors kariniu būdu susigrąžins Krymą, yra labai, labai maža.“
Britų karininkas pridūrė, kad Ukrainos persvarą dabartiniame karo etape skatina Vakarų ginklai, kurių pasiūla nėra neribota.
„Tačiau tikrasis klausimas yra toks: ar V.Zelenskis ryšis potencialiai prarasti dar dešimtis, o gal ir šimtus tūkstančių savo žmonių, veltui stengdamasis užimti Krymą, ko jis tikriausiai niekada nepadarys?
O gal jis taps didžiuoju valstybininku, kai jam teks priimti neįtikėtinai sudėtingus kompromisus, kad prarastų šiek tiek teritorijos, bet išsaugotų savo šalį, o mainais už tai gautų Vakarų paramą valstybei atstatyti ir užtikrinti jos saugumą, kurio jai taip reikia?“ – svarstė jis.
Artimiausiu metu – pagrindinis tikslas kitur
Atsikovojusios Chersono miestą, Ukrainos pajėgos toliau grumiasi su rusų kariuomene kitame strategiškai svarbiame Juodosios jūros pusiasalyje – Kinburno nerijoje.
Kinburno nerija yra siauras pusiasalio ruožas, kuris prasideda rusų tebenukontroliuojamame kairiajame Dniepro krante ir tęsiasi beveik iki pat Mykolajivo regiono, sudarydamas Dniepro žiočių įlanką. Ši nerija priklauso Mykolajivo regionui.
Nuožmiausios kovos dabar sutelktos būtent Kinburno nerijoje, antradienį pranešė Ukrainos valdžios institucijos. Turistų tarpe ši nerija yra žinoma kaip reto grožio gamtos kampelis, tačiau ji taip pat gali tapti lemiama teritorija kitame šalies karo su agresore Rusija etape.
Birželį Rusija perėmė pusiasalio kontrolę ir tai buvo vienas iš paskutinių reikšmingų jos žygių pietuose, prieš tai, kai ilgalaikis Ukrainos kontrpuolimas privertė ją užimti labiau gynybines pozicijas. Prieš dvi savaites Kremlius įsakė savo pajėgoms trauktis iš Chersono miesto, esančio vakariniame Dniepro krante, tačiau karo ekspertai teigė, kad jis atkakliai kovos, kad išlaikytų Kinburno nerijos kontrolę.
Pusiasalio kontrolė leidžia Rusijai projektuoti pajėgas giliau į Juodąją jūrą, saugoti kelius į Mykolajivo ir Chersono uostus ir apsaugoti savo pajėgas Kryme, kurį Rusija neteisėtai aneksavo 2014 m. Jei Ukraina užimtų Kinburną, pagrindinės Rusijos tiekimo linijos, einančios į šiaurę iš Krymo, atsidurtų Ukrainos ginklų sistemų veikimo zonoje.
Be to, Rusijos pajėgos iš šios nerijos gali leisti raketas į Odesos uostamiestį, esantį maždaug už 64 km į vakarus, taip pat į Mykolajivo miestą, esantį panašiu atstumu į šiaurės rytus, paaiškino JAV įsikūręs Karo tyrimų institutas (ISW).
Analitikai taip pat teigė, kad jei Ukrainai pavyktų užimti Kinburno neriją, ji galėtų apsupti Rusijos pajėgas, vis dar užimančias gynybines pozicijas į rytus nuo Dniepro.
„Šis konkretus smėlingos teritorijos gabalėlis tampa labai svarbus, nes tai durys į Pietų Bugą ir Dnieprą ir vartai į Juodąją jūrą“, – sakė Kembridžo universiteto Ukrainos studijų docentas, knygos apie Krymo istoriją autorius Rory Finninas.
Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas antradienį „Telegram“ kanale skelbė, kad Ukrainos pajėgos daro pažangą Kinburno nerijoje.
„Baigiame atkurti pilną regiono kontrolę. Nerijoje liko tik trys gyvenvietės ir šis regionas bus pilnai išlaisvintas nuo karo veiksmų“, – skelbė V.Kimas.
Ukrainos gynybos ministerija šią savaitę oficialiai patvirtino, kad ginkluotosios pajėgos vykdo užduotis šiose teritorijose.
Rusijos karo tinklaraštininkai pastarosiomis dienomis tvirtino, kad Maskvos pajėgos atrėmė puolimą šiose pusiasalio žemėse, o Ukrainos pietinės karinės vadovybės atstovė spaudai Natalija Gumeniuk po Chersono išlaisvinimo sakė, kad būtent Kinburno nerija yra kitas svarbiausias tikslas.
Per 1855 m. Krymo karą Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos laivynai sunaikino pusiasalyje esančią rusų tvirtovę, o 1787 m. čia vyko įnirtingas mūšis, kai Osmanų imperija bandė susigrąžinti Rusijos imperijai prarastas žemes.
J.Finninas teigė, kad dabartiniai mūšiai dėl Kinburno pusiasalio yra ženklas, jog dėl Rusijos atsitraukimo Chersono srityje Maskvos kontrolė Kryme tapo „nepaprastai trapi“. Istoriškai sausringas Krymo pusiasalis ir derlingesnės žemės šiaurėje niekada nebuvo ilgam padalyti tarp konkuruojančių galybių.
„Jei jiems pavyks atsiimti neriją, tai turės daug reikšmės stengiantis laimėti karą prieš Rusiją“, – pažymėjo J.Finninas.
Parengta pagal „Sky News“ ir „The New York Times“ inf.
