Tačiau naujas „Schemes“ tyrimas, kurį vykdo „Laisvojo Europos radijo“ Ukrainos tarnyba, parodė, kad elektroniniai komponentai, iš kurių Teheranas gamina „Mohajer-6“, toli gražu nėra vietiniai.
Kovinių dronų „Mohajer-6“ komponentus pagamino Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos bendrovės, kurioms yra taikomos sankcijos, siekiant riboti technologijų, naudojamų tiek civiliniais, tiek kariniais tikslais, eksportą į Iraną.
Šių komponentų buvimas koviniuose dronuose „Mohajer-6“ dar nereiškia, kad jų gamintojai pažeidžia JAV ar ES sankcijas.
Tyrimo metu taip pat rasta Honkongo įmonės pagamintų „Mohajer-6“ komponentų, įskaitant realaus laiko stebėjimo kamerą. Įmonė teigė, kad labai apgailestauja, kad jos gaminiai naudojami kare.
Žurnalistai jau anksčiau nustatė bent vieną svarbų užsienyje pagamintą komponentą, rastą perimto „Mohajer-6“ viduje: tai Austrijos gamintojo „BRP-Rotax GmbH & Co KG“ ir Kanados bendrovės „Bombardier Recreational Products“ pagamintas variklis.
Ukrainos žvalgyba mano, kad Irano kovinio drono komponentų gamintojus sudaro beveik trys dešimtys skirtingų technologijų bendrovių, įsikūrusių Šiaurės Amerikoje, ES, Japonijoje ir Taivane, rašoma „Schemes“ tyrime. Dauguma šių bendrovių yra įsikūrusios Jungtinėse Valstijose.
Asmeniškai užsienyje pagamintų dronų dalis apžiūrėjęs „Schemes“ žurnalistas nustatė, kad komponentus gamina mažiausiai 15 skirtingų gamintojų iš įvairių pasaulio valstybių.
Tarp jų yra ir JAV technologijų įmonės „Texas Instruments“, kuri savo pareiškime nurodė, kad neparduoda jokių gaminių Rusijai ar Iranui ir laikosi galiojančių įstatymų bei taisyklių.
Siekdami nustatyti šias sudedamąsias dalis, „Schemes“ žurnalistai ištyrė šių iranietiškų dronų dalis. Šie dronai Ukrainos pajėgų buvo numušti virš Juodosios jūros, netoli Mykolajivo srityje esančio pakrantės miesto Očakivo. Jie taip pat peržiūrėjo Ukrainos žvalgybos duomenis apie šių komponentų šaltinius.
Dronas turi mikroschemą su Kalifornijos technologijų bendrovės logotipu ir termovizorinę kamerą, kurią, Ukrainos žvalgybos duomenimis, galėjo pagaminti Oregone arba Kinijoje įsikūrusi įmonė.
Tiek Vakarų pareigūnai, tiek neteisėto technologijų perdavimo ekspertai teigia, kad Iranas, naudodamasis fiktyviomis bendrovėmis ir kitais tarpininkais trečiosiose šalyse, yra sukūręs platų pasaulinį pirkimų tinklą, kad iš Jungtinių Valstijų ir ES gautų reikiamų technologijų.
„Eksportuotojai pažiūrės į prašymą, gautą iš Jungtinių Arabų Emyratų ar kitos trečiosios šalies, ir manys, kad parduoda ten esančiam galutiniam vartotojui, nors iš tikrųjų galutinis vartotojas yra Irane“, – aiškino Danielis Salisbury, Londono karališkojo koledžo Karo studijų departamento vyresnysis tyrėjas.
Rugsėjį JAV Iždo departamentas įvedė sankcijas Irano bendrovėms, kurias Vašingtonas sieja su bepiločių orlaivių gamyba ir perdavimu Rusijai, kuri po to juos galėtų panaudoti kare su Ukraina. Kovos tęsiasi ir nėra jokių ženklų, kad jos galėtų baigtis, praėjus jau daugiau nei devyniems mėnesiams po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 d. pradėjo neišprovokuotą invaziją.
„Ne Irano ir ne Rusijos subjektai taip pat turėtų būti labai atsargūs ir vengti Irano bepiločių orlaivių kūrimo arba jų perdavimo rėmimo, arba bet kokios karinės įrangos pardavimo Rusijai, kuri vėliau tai panaudotų prieš Ukrainą“, – nurodoma pareiškime, paskelbtame apie taikomas sankcijas, teigė JAV iždo sekretoriaus pavaduotojas Brianas Nelsonas.
Rusijos užsakymas
Pasak diplomatinio šaltinio Jungtinėse Tautose, Rusija užsakė iš Irano šimtus bepiločių orlaivių ir balistinių raketų.
„Žinome, kad Iranas planuoja padidinti nepilotuojamų orlaivių ir raketų tiekimą Rusijai dideliais kiekiais“, – naujienų agentūrai dpa sakė anonimu likti norėjęs šaltinis.
Maskva tai daro siekdama išspręsti didžiulio karinių atsargų trūkumo problemą.
„Nemanau, kad ši įranga jau išsiųsta, bet akivaizdu, kad ji jau užsakyta“, – sakė šaltinis.
Rusija jau panaudojo šimtus Irane pagamintų bepiločių orlaivių „Shahed-136“. Maskva neigia naudojanti šiuos kamikadzėmis vadinamus dronus, tačiau Iranas lapkritį pripažino, kad tiekė Rusijai bepiločius orlaivius. Dėl to Europos Sąjungos šalys įvedė papildomas sankcijas Iranui, kuriam jau ir taip taikomos įvairios baudžiamosios priemonės.
Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija, priimta po 2015 m. branduolinio susitarimo su Iranu, draudžia Iranui tokius ginklų sandorius. JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija spalį paragino Jungtines Tautas pradėti tyrimą dėl Irano ginklų panaudojimo puolant Ukrainą.
Kinijos kameros, Kalifornijos mikroschemos
„Mohajer-6“, naujausias modelis iš serijos dronų, kuriuos Teheranas pradėjo naudoti dar 1980 m. nuo Irano ir Irako karo, pradėtas kurti 2017 m., o masinė jų gamyba prasidėjo sekančiais metais.
Per Islamo revoliucijos minėjimo ceremoniją tuometinis Irano gynybos ministras Amiras Hatami teigė, kad naujasis taktinis dronas galėtų vykdyti akyvią žvalgybą, taip pat padėti naikinti taikinius.
A.Hatami gyrė iranietišką dronų projektą, vėliau tai buvo pakartota ir Irano žiniasklaidos pranešimuose.
„Vietinės gamybos dronas buvo pagamintas bendradarbiaujant kariuomenei, Gynybos ministerijai ir „Quds Aviation Industries“, – 2019 m. laikraštis „Tehran Times“ citavo Irano kariuomenės pareigūną.
Tačiau kaip Ukrainos kariškių atgauto drono „Mohajer-6“ išmontavimas įrodė, bepilotis orlaivis yra su užsienio šalių komponentais.
Viena iš šių dalių – Honkonge įsikūrusios bendrovės „RunCam Technology“ pagaminta ryškiai oranžinė realaus laiko mini kamera. Dokumentai, kuriuos nagrinėjo „Schemes“, rodo, kad Ukrainos žvalgyba taip pat nurodė, jog „RunCam Technology“ yra kameros, kuri greičiausiai padeda nuotoliniu būdu valdyti droną, gamintoja.
„Mūsų vartotojai yra mūsų draugai“, – teigiama bendrovės interneto svetainėje. Svetainėje rašoma, kad „RunCam Technology“ turi du įgaliotuosius Irano pardavėjus.
„Schemes“ paprašė „RunCam Technology“ pakomentuoti plačiau dėl jų kameros panaudojimo Irano bepiločiame orlaivyje, kurį Rusija panaudojo kare su Ukraina.
Šie elektroniniu paštu atsiuntė savo komentarą: „Labai apgailestaujame sužinoję, kad „RunCam Technology“ produktai buvo naudojami kariniuose veiksmuose. „RunCam Technology“ specializuojasi gamindama orlaivių modeliams skirtus gaminius. Niekada nebendraujame su jokiais klientais, susijusiais su karyba“.
Sunkiau nustatyti dronų „Mohajer-6“ termovizorinės kameros kilmę. Ukrainos žvalgybos vertinime, kurį peržiūrėjo „Schemes“, nurodoma, kad tai gali būti „Ventus Hot“ modelis, kurį gamina JAV Oregono valstijoje įsikūrusi bendrovė „Sierra-Olympic Technologies“, tačiau jis taip pat panašus į pigesnį analogą, kurį parduoda Kinijos bendrovė „Qingdao Thundsea Marine Technology“.
„Qingdao Thundsea Marine Technology“ elektroniniu paštu atsiųstame pareiškime teigė, kad bendrovė nevykdo jokios veiklos su Iranu, nes tai turėtų įtakos jų verslui. Bendrovė aiškino, kad ji specializuojasi jūrinių paslaugų srityje ir nedalyvauja gamybinėje veikloje. Ji taip pat teigė, kad neturėjo nė vieno sėkmingo termovizorinės kameros užsakymo, panašios į tą, kuri buvo rasta iš Irano drono.
„Sierra-Olympic Technologies“ neatsakė į prašymą pakomentuoti galimą jos šiluminio vaizdo kamerų naudojimą Irano koviniuose dronuose.
Ant mikroschemų, rastų perimtame drone, taip pat buvo Kalifornijoje įsikūrusios bendrovės „Linear Technology Corporation“ ir jos patronuojančiosios bendrovės, Masačusetse įsikūrusios puslaidininkių bendrovės „Analog Devices, Inc.“ (ADI), logotipai. ADI neatsakė į elektroniniu paštu išsiųstą prašymą pakomentuoti galimą jos technologijų panaudojimą Irano koviniame drone.
„Schemes“ žurnalistai taip pat pastebėjo, kad tarp Irano drono komponentų yra „Texas Instruments“ gaminamas įtampos žeminimo keitiklis. Bendrovė elektroniniu paštu atsiųstame pareiškime nurodė, kad neparduoda savo produkcijos Rusijai, Baltarusijai ar Iranui.
„Mes laikomės šalyse, kuriose veikiame, galiojančių įstatymų bei taisyklių ir nepalaikome bei nepritariame mūsų gaminių naudojimui ne pagal paskirtį“, – pareiškė „Texas Instruments“.
„Schemes“ žurnalistai taip pat pastebėjo kelis komponentus, pagamintus Kalifornijoje įsikūrusios technologijų gamintojos „Xilinx“, kurios patronuojančioji bendrovė yra tarptautinė puslaidininkių bendrovė „Advanced Micro Devices“ (AMD), taip pat įsikūrusi Kalifornijoje.
Ukrainos žvalgybos duomenimis, vienas iš šių „Xilinx“ komponentų buvo integruotas į vaizdo duomenų perdavimo modulį, esantį „Mohajer-6“ sparne, kuris padėjo vykdyti puolimo misijas.
„Šis modulis perduoda informaciją iš plokštės į raketos galvutę. Tai yra, raketos nukreipimo sistema. Šio modulio pagalba buvo galima nukreipti raketą į taikinį“, – sakė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas „Schemes“.
„Jokio leidimo“
Ankstesniuose žiniasklaidos pranešimuose apie drono „Mohajer-6“ sudedamąsias dalis, buvo pateikta įrodymų, kad jo variklį pagamino Austrijos gamintojas „BRP-Rotax GmbH & Co KG“, kurio patronuojančioji bendrovė yra Kvebeke įsikūrusi „Bombardier Recreational Products“ (BRP).
Spalio 21 d. Kanados bendrovė reagavo į šiuos pranešimus ir pareiškime nurodė, kad ji nesuteikė ir nėra suteikusi jokio leidimo savo platintojams tiekti karinių bepiločių orlaivių gamintojams Irane ar Rusijoje.
Tačiau „Schemes“ žurnalistai nustatė, kad Austrijos gamintojo interneto svetainėje nurodytas įgaliotasis „Rotax“ platintojas dar 2020 m. gruodžio mėn. reklamavo save kaip „Rotax“ orlaivių variklių platintoją Irane.
Italijos bendrovė „Luciano Sorlini S.p.a.“, savo interneto svetainėse paskelbė daugybę žurnaluose esančių reklamų, kuriuose save apibūdina kaip „Rotax“ platintoją daugelyje šalių, tarp kurių dar iki 2021 m. sausio mėn. buvo nurodytas ir Iranas.
„Luciano Sorlini S.p.a.“ elektroniniu paštu atsiųstame pareiškime teigė, kad nors ir yra paskirtas „Rotax“ orlaivių variklių platintojas Irane, nuo 2019 m. jokie „Rotax“ varikliai Irane nebuvo parduodami, o ateityje jokių variklių į Iraną jie žada neparduoti.
Kanados bendrovė teigė turinti vidaus kontrolės priemones, kurios reikšmingai riboja jos produktų pardavimą kariniais tikslais.
„Pavyzdžiui, griežtai draudžiama parduoti bet kokius BRP gaminius ūkio subjektams, vykdantiems bet kokią karinę veiklą Irane, Turkijoje ir Rusijoje, – teigė BRP. – Savo veiklą vykdome laikydamiesi visų ES, Kanados ir JAV galiojančių taisyklių“.
BRP apibūdino Irano įmonę „MahtaWing“ kaip vietinį aptarnavimo centrą, kuris siūlo anksčiau parduotų orlaivių variklių techninės priežiūros paslaugas.
Parengta pagal RFE/RL inf.
