Koridorius yra vienintelis kelias, jungiantis Kalnų Karabachą su Armėnija. Kelias, kurį pagal 2020 m. lapkričio 9 d. pasirašytą trišalį pareiškimą kontroliuoja Rusijos taikos palaikymo kontingentas, naudojamas tik žmonių ir krovinių, skirtų Kalnų Karabacho civiliams gyventojams, pravažiavimui.
Lačino koridoriaus blokada iš tiesų yra viso Kalnų Karabacho, kuriame gyvena 120 tūkst. gyventojų, blokada.
Ironiška, bet kalbant apie pilietinių ir politinių laisvių klausimus Azerbaidžanas, prislėgdamas protestus ir atimdamas laisvę dešimtims politinių kalinių, baudžiamus už susirinkimo teisę, išlaiko vieną žemiausių demokratijos reitingų pasaulyje.
Todėl siūloma mintis, kad ten, Azerbaidžane, galėtų būti pilietinės visuomenės aktyvistų, galinčių pradėti panašaus dydžio ir masto kampaniją be tiesioginio valstybės valdžios vadovavimo ir priežiūros, švelniai tariant, neįtikėtina.
Vienintelio maršruto į Kalnų Karabachą ir iš jo blokada yra tiesioginis esamų įsipareigojimų, pirmiausia 2020 m. lapkričio 9 d. trišalio pareiškimo, taip pat pagrindinių tarptautinių žmogaus teisių ir humanitarinės teisės principų pažeidimas.
Pagal deklaracijos 6-ąjį punktą Lačino koridorius yra kontroliuojamas Rusijos Federacijos taikos palaikymo pajėgų Kalnų Karabache, o Azerbaidžano Respublika garantuoja piliečių, transporto priemonių ir krovinių judėjimo per Lačino koridorių saugumą. Pasirodo, kad Rusijos Federacijos taikos palaikymo pajėgos taip pat nesugeba atkurti netrikdomo praėjimo per Lačino koridorių.
Užblokavus šį kritinį humanitarinį gelbėjimosi ratą įvyko daug sutrikimų ir neigiamų patirčių. Šaltomis žiemos sąlygomis mažiausiai 1100 civilių, įskaitant moteris, pagyvenusius žmones ir 270 vaikų, buvo apleisti palei blokuotą greitkelį ir negalėjo grįžti į savo namus.
Kadangi Lačino koridorius visų pirma yra humanitarinės reikšmės kelias Kalnų Karabacho armėnų gyvybei palaikyti, sąmyšis net trumpam laikotarpiui yra kupinas negrįžtamų ir katastrofiškų humanitarinių padarinių.
Šiuo metu maisto, medicinos priemonių ir energijos tiekimas Kalnų Karabachui yra visiškai sustabdytas. Kasdien dėl Azerbaidžano blokados Kalnų Karabacho gyventojų nepasieks 400 tonų būtiniausių prekių, įskaitant grūdus, miltus, daržoves, vaisius, ekonomines prekes, vaistus ir kt.
Viduramžiška Kalnų Karabacho žmonių apgultis paūmėjo dėl tris dienas trukusio dujų tiekimo sutrikimo atšiauriomis žiemos sąlygomis. Šildymo trūkumas iš esmės sutrikdė visus mokymosi procesus, atimdamas iš vaikų pagrindinę teisę į mokslą.
Vienintelio kelio į Kalnų Karabachą ir iš jo blokada taip pat sukėlė rimtą medicininę krizę Kalnų Karabacho sveikatos priežiūros sistemoje. Sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų tiekimas buvo trikdomas, dėl to susidarė pavojingos gyvybei situacijos. Pacientų perkėlimas skubiam gydymui Armėnijos ligoninėse tapo neįmanomas, o tai jau baigėsi sunkios būklės paciento mirtimi.
Laisvas visų medicininių siuntų gabenimas taip pat garantuojamas tarptautinės humanitarinės teisės, būtent ketvirtosios Ženevos konvencijos dėl civilių apsaugos karo metu. Lačino koridoriaus blokada yra akivaizdus Konvencijos pažeidimas.
Koordinuotas Azerbaidžano veiksmų pobūdis, įskaitant ankstesnius incidentus, nukreiptus prieš civilius gyventojus ir kritinę infrastruktūrą, yra dar vienas įrodymas, kad Lačino koridoriaus uždarymas iš tikrųjų yra iš anksto suplanuota operacija, kurią Azerbaidžano valdžia įgyvendina ketindama žaloti civilius gyventojus ir sukelti didelio masto humanitarinę krizę Kalnų Karabache.
Valdžios išplatinti teiginiai, kad Azerbaidžanas neapribojo Lačino koridoriaus, yra melagingi ir atspindi įprastą šios šalies poziciją kaltinant aukas, bandant paneigti savo atsakomybę už rimtus esamo tarptautinio susitarimo pažeidimus.
Azerbaidžano vadovybė, pristatydama ICRC transporto priemones, važiuojančias Lačino koridoriumi, kaip humanizmo aktą, patvirtina, kad Kalnų Karabachą ištiko opi humanitarinė krizė, jog Lačino koridorius yra užblokuotas Azerbaidžano ir tik Raudonasis Kryžius turi prieigą.
Bet kokia nuoroda į susirūpinimą dėl aplinkosaugos yra tik melagingas pretekstas bandant pateisinti tolesnį pragyvenimo lėšų atėmimą iš Kalnų Karabacho gyventojų ir atimti jų pagrindines teises, taip šiurkščiai pažeidžiant Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą ir kitus pagrindinius tarptautinius dokumentus.
Tarptautinė bendruomenė turi skubiai laikytis vieningos ir nedviprasmiškos pozicijos, taip pat imtis kryptingų veiksmų, kad Azerbaidžanas būtų pasmerktas, nubaustas ir nebūtų leista jam toliau veikti jaučiant absoliutų nebaudžiamumą ir įgyvendinant savo galutinį tikslą – išspręsti Kalnų Karabacho konfliktą naikinant Kalnų Karabacho žmones pasitelkus jėgą.
JT Saugumo Taryboje šiuo klausimu įvyko itin svarbi diskusija. Įvairios šalys ir tarptautinės organizacijos ir toliau aiškiai vertina situaciją ir ragina Azerbaidžaną stabdyti koridoriaus blokadą.
Tarptautinės bendruomenės vaidmuo sprendžiant Kalnų Karabacho klausimą turėtų gerokai padidėti siunčiant JT arba ESBO faktų nustatymo misiją į Kalnų Karabachą ir Lačino koridorių.
Iš JT Saugumo Tarybos tikimės:
1. Reikalavimo, kad Azerbaidžanas laikytųsi 2020 m. lapkričio 9 d. trišalio pareiškimo nuostatų ir nedelsiant bei besąlygiškai atblokuotų Lačino koridorių pašalinant visas kliūtis saugiam ir netrikdomam transporto ryšiui;
2. Faktų nustatymo misijos siuntimo į Kalnų Karabachą ir Lačino koridorių humanitarinei padėčiai vietoje įvertinti;
3. Netrikdomos humanitarinės pagalbos patekimo į JT agentūras Kalnų Karabache užtikrinimo.
Tebesitęsianti Lačino koridoriaus blokada yra ne tik pavienis atvejis, bet dar viena Azerbaidžano valdžios suplanuota sistemingo smurto demonstracija, kurios tikslas – Kalnų Karabacho gyventojų etninis valymas.
