Rusijos gynybos ministerija oficialiai paskelbė V.Gerasimovą Jungtinės pajėgų grupės vadu ir paskyrė tris jam pavaldžius pavaduotojus: ankstesnį karo veiksmų Ukrainoje vadą nuo spalio 8 d. iki sausio 11 d. armijos generolą bei vyriausiąjį aviacijos ir kosmoso pajėgų vadą Sergejų Surovikiną, armijos generolą bei vyriausiąjį sausumos pajėgų vadą Olegą Saliukovą ir Rusijos generalinio štabo viršininko pavaduotoją generolą pulkininką Aleksejų Kimą.
S.Surovikinas nuo 2017 m. spalio mėn. ėjo aviacijos ir kosmoso pajėgų vado pareigas, o nuo 2022 m. birželio iki spalio mėn. vadovavo „Pietų“ pajėgų grupei Ukrainoje, prieš paskiriant jį bendruoju karo veiksmų vadu. O.Saliukovas nuo 2014 m. ėjo Rusijos sausumos pajėgų vyriausiojo vado pareigas, o A.Kimas nuo 2022 m. rugsėjo mėn. ėjo generalinio štabo viršininko pavaduotojo pareigas.
Remiantis CNN pateikta informacija, naujoji struktūra suponuoja, kad išnaudojant V.Gerasimovo darbinę patirtį bus siekiama pagerinti koordinavimą Rusijos kampanijoje, kurios metu skirtingų ginkluotųjų pajėgų padalinių veiksmai dažnai atrodydavo nesuderinti.
Kai kurie analitikai taip pat mano, kad šis žingsnis taip pat gali būti Rusijos gynybos ministerijos bandymas griežčiau kontroliuoti kampaniją prieš kelis kritinius mėnesius, per kuriuos po mokymų bus dislokuotos likusios 2022 m. rudenį mobilizuotos rezervo pajėgos.
Viešame Rusijos gynybos ministerijos pranešime apie šią pertvarką teigiama, kad pokyčiai būtini siekiant pagerinti Rusijos vadovavimą ir kontrolę bei suintensyvinti Rusijos operacijas Ukrainoje.
Oficialiame Rusijos gynybos ministerijos pranešime apie naujo karo vado paskyrimą teigiama, kad šie pokyčiai buvo atlikti atsižvelgiant į tai, jog padaugėjo užduočių, sprendžiamų įgyvendinant Rusijos invaziją, taip pat reikalinga organizuoti glaudesnę ginkluotųjų pajėgų tarnybų ir padalinių sąveiką bei gerinti visų rūšių paramos kokybę ir vadovavimo bei kontrolės veiksmingumą.
V.Putino sprendimas, kad Rusijos gynybos ministerija viešai paskelbtų apie pokyčius ir jų ketinimus, skirtingai nuo kelių ankstesnių Rusijos vadovavimo struktūros pakeitimų, apie kuriuos oficialiai nebuvo paskelbta, rodo, kad Kremlius ketina V.Gerasimovo paskyrimą vertinti kaip esminį pokytį – tiek faktinio karo vykdymo, tiek Rusijos gynybos ministerijos vaidmens formavimo požiūriu.
Tikėtina, kad V.Gerasimovo paskyrimu ir bendra vadovybės pertvarka iš dalies siekiama tarptautiniu mastu bei Rusijos viduje parodyti Kremliaus atsidavimą tradicinėms Rusijos gynybos pajėgų struktūroms ir V.Putino pasiryžimą kariauti ilgą karą Ukrainoje.
V.Gerasimovo paskyrimas karo veiksmų vadu greičiausiai prisideda prie dviejų Kremliaus siekių: bandymo pagerinti Rusijos vadovavimą ir kontrolę, siekiant 2023 m. imtis lemiamų karinių veiksmų, ir politinio žingsnio, kuriuo norima sustiprinti Rusijos gynybos pajėgas, kad jos atsilaikytų prieš iššūkius, kuriuos meta Kremliaus vadovavimą karui kritikuojantys Rusijos karo tinklaraštininkai ir jėgos struktūros darbuotojai, tokie kaip „Wagner Group“ finansininkas Jevgenijus Prigožinas.
V.Gerasimovo paskyrimu greičiausiai siekiama paremti 2023 m. numatomus ryžtingus Rusijos karinius veiksmus, tikėtina, atnaujintas Rusijos puolamąsias operacijas.
V.Putinas ne kartą parodė, kad klaidingai supranta Rusijos pajėgų pajėgumus ir neatsisako savo maksimalistinių karo tikslų Ukrainoje. Gali būti, kad V.Putinas paskyrė V.Gerasimovą, aukščiausio rango Rusijos kariuomenės karininką, kad jis pakeistų kelis karo vadus ir prižiūrėtų didelį puolimą, kurį, V.Putino manymu, Rusijos pajėgos gali įvykdyti 2023 m.
ISW jau anksčiau įvertino, kad Rusijos pajėgos, atrodo, ruošiasi lemiamam kariniam veiksmui, galimai Luhansko srityje. ISW taip pat prognozavo pavojingiausią veiksmų eigą – naują potencialų Rusijos įsiveržimą iš Baltarusijos į šiaurės Ukrainą, nors tai vis dar išlieka blogiausiu scenarijumi prognozėje.
Tikėtina, kad vykstančios Rusijos pajėgų formavimo pastangos skirtos tam tikros formos tolesnėms puolamosioms operacijoms paremti, o V.Gerasimovas, kuris pritarė pražūtingam Rusijos 2022 m. vasario mėn. karo planui ir jo neatmetė, vargu ar dabar pradės priešintis V.Putinui. 2023 m. V.Putinas gali alternatyviai (arba papildomai) įžvelgti tolesnių Ukrainos kontrpuolimo operacijų grėsmę ir įsakyti V.Gerasimovui sustiprinti Rusijos pajėgas prieš šias tikėtinas atakas.
Be to, labai realu, jog V.Gerasimovo ir Rusijos gynybos ministerijos išaukštinimas prieš J.Prigožino ir jėgos struktūrų darbuotojų frakcijos favoritą S.Surovikiną iš dalies buvo politinis sprendimas, kuriuo siekta įtvirtinti Rusijos gynybos ministerijos viršenybę Rusijos vidaus kovoje dėl valdžios.
Rusijos gynybos ministerija ir jėgos struktūrų darbuotojų frakcija, kuriai dažnai viešai atstovauja „Wagner Group“ finansininkas Jevgenijus Prigožinas, 2022 m. nesutarė dėl Rusijos karo veiksmų Ukrainoje. Nuo 2022 m. pabaigos J.Prigožinas vis dažniau kritikavo Rusijos gynybos ministerijos vadovavimą karui.
Buvęs Rusijos kovotojų Donbase vadas Igoris Girkinas, žinomas karo tinklaraštininkas, ryžtingai užsiminė, kad pritartų Rusijos prezidento Vladimiro Putino nušalinimui nuo pareigų, sausio 10 d. išsakydamas iki šiol tiesiausią kritiką V.Putinui.
S.Surovikinas, ankstesnis karo veiksmų Ukrainoje vadas, buvo viešas J.Prigožino favoritas, o Ukrainos žvalgyba pranešė, kad S.Surovikinas yra Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu konkurentas. Neaišku, kodėl Putinas netiesiogiai nuvertino S.Surovikiną V.Gerasimovo naudai, kitaip nei anksčiau pakeistus Rusijos karo veiksmų vadus, kurie buvo kaltinami dėl nesėkmių mūšio lauke.
Tikėtina, kad V.Gerasimovo paaukštinimas iš dalies yra politinis žingsnis, kuriuo siekiama susilpninti plačiai prieš Rusijos gynybos ministeriją nusiteikusios jėgos struktūrų darbuotojų frakcijos įtaką, ir signalas J.Prigožinui bei kitiems veikėjams sumažinti savo kritiką Rusijos gynybos ministerijos atžvilgiu.
Tačiau V.Putino iškeltas V.Gerasimovas ir labai kritikuojama Rusijos gynybos ministerija gali paskatinti jėgos struktūrų darbuotojus, tokius kaip J.Prigožinas, dar labiau suskaidyti Rusijos informacinę erdvę ir pasipriešinti Kremliaus vykdomam karui.
J.Prigožinas nepaliaujamai reklamavo „Wagner Group“ Rusijos gynybos ministerijos reputacijos sąskaita ir gali siekti padvigubinti savo ryškią reklamą Rusijos socialinėje žiniasklaidoje ir su valstybe susijusiose žiniasklaidos priemonėse, kad įtvirtintų savo pajėgų pranašumą.
Be to, realu, kad V.Gerasimovo centralizavimo pastangos susidurs su J.Prigožino ir kitų veikėjų, norinčių išlaikyti savo privačius interesus kare Ukrainoje, pasipriešinimu. J.Prigožinas galėjo žinoti apie V.Putino sprendimą perrinkti šiuos vadus ir bandė užkirsti kelią šiai naujienai, sustiprindamas informaciją apie „Wagner“ pastangas užimti Soledarą per pastarąsias kelias dienas, kad galėtų paskelbti pergalę.
V.Putino sprendimas iškelti Rusijos gynybos ministerijos svarbą taip pat gali reikšti, kad V.Putinas pasitraukė nuo bandymų nuraminti su jėgos struktūrų darbuotojais susijusius karinius tinklaraštininkus, siekdamas susigrąžinti dominuojančio naratyvo kontrolę. ISW toliau stebės įvairių karo tinklaraštininkų frakcijų nuotaikas, susijusias su jų galimybe kritikuoti Rusijos gynybos ministeriją ar šalies kariuomenės vadus.
Mažai tikėtina, kad V.Gerasimovas greitai atgaivins ir reformuos Rusijos karo Ukrainoje eigą, kad būtų pasiekti maksimalistiniai V.Putino tikslai.
V.Gerasimovas pasirašė iš esmės ydingus pirminius V.Putino invazijos planus iki vasario 24 d., o žlugus klaidingoms pradinėms Rusijos planavimo prielaidoms išnyko į užmarštį.
Labai mažai tikėtina, kad V.Gerasimovas sėkmingai pateisins nerealius V.Putino lūkesčius dėl jo veiklos. Rusijos gynybos ministerijos pranešime apie vadovybės pertvarkymą nenurodyta, kaip veiks V.Gerasimovo vadovaujama vadovybės grandinė, išskyrus tai, kad įvardyti trys V.Gerasimovo pavaldiniai, o Rusijos vadovybės struktūra greičiausiai liks suskaldyta.
V.Gerasimovas greičiausiai vadovaus neorganizuotai vadovavimo struktūrai, kurią kamuoja įsisenėjusios, nuolatinės ir savaime atsinaujinančios klaidos, kurias jis iš esmės inicijavo savo pradiniame vaidmenyje prieš įsiveržimą į Ukrainą.
Parengta pagal Karo studijų instituto inf.
