Iki šiol nė viena Vakarų šalis nesuteikė pagrindinių kovos tankų Ukrainos kariuomenei, nors Prancūzija šią savaitę paskelbė, kad pirmą kartą bus tiekiami vadinamieji lengvieji tankai – šarvuotos kovos mašinos AMX-10 RC.
JAV pareiškė, kad svarstys galimybę siųsti panašias „Bradley“ kovos mašinas.
Tačiau Andersas Adlerkreutzas iš Švedijos liaudies partijos ir Atte Harjanne iš Žaliųjų partijos teigia, kad jei mažesnės šalys, turinčios tankų „Leopard“, duos po kelis, tai daugiausia Europoje „Leopard“ kovos mašinų turinti Vokietija nebeturės jokių pasiteisinimų nesuteikti tankų.
Taigi, ar šia iniciatyva politikų duetas siekia sugėdinti Vokietiją? Harjanne nusišypso.
„Na, tai labiau panašu į konstruktyvų spaudimą, – diplomatiškai atsakė jis „Euronews“. – Pagrindinių kovinių tankų siuntimo slenkstis laikui bėgant tampa vis žemesnis ir žemesnis, o kai turi politinės valios tai daryti toliau, turi imtis pragmatiškų žingsnių, kad kartu su tokiu projektu sukurtum mokymo ir techninės priežiūros pajėgumus.“
Ši kampanija kol kas sulaukia tam tikros sėkmės.
Į ją teigiamai sureagavo kolegos iš Švedijos, Slovakijos ir Danijos parlamentų. Greičiausiai tai bus svarstoma ir Suomijoje, kai kitą savaitę į darbą sugrįš parlamentas: nors kol kas nė viena šalis neskyrė jokios techninės įrangos.
Kas yra pagrindiniai koviniai tankai „Leopard 2“?
Pagrindinis kovinis tankas „Leopard 2“ buvo sukurtas Vakarų Vokietijos kariuomenei ir pradėtas naudoti XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje.
Nuo to laiko jų pagaminta apie 3 600. Šiuo metu juos naudoja kariuomenės visoje Europoje, įskaitant Suomijos, Švedijos, Danijos ir Norvegijos, Italijos, Portugalijos ir Nyderlandų, taip pat Austrijos, Lenkijos, Čekijos ir Slovakijos kariuomenes.
Vokietijoje vis dar naudojama daugiau kaip 250 „Leopard 2“.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ne kartą paneigė, kad Ukrainai bus perduotas kuris nors iš vokiečių „Leopard“, o gynybos ministrė Christine Lambrecht anksčiau yra sakiusi, kad Vokietijai reikia išlaikyti „Leopard“, kad ji galėtų vykdyti įsipareigojimus NATO, tačiau nepatikslino, kokie tai yra įsipareigojimai.
Rugsėjį Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, kad nėra „nė vieno racionalaus argumento“, kodėl Vokietija negalėtų tiekti tankų „Leopard“.
„Ko bijo Berlynas, ko nebijo Kijevas?“, – tuomet klausė D. Kuleba.
Suomijos politikai mano, kad 90–100 tankų „brigados lygmens“ siunta padarytų didelę įtaką mūšio lauke, ir apskaičiavo, kad jiems prireiks kelių mėnesių, kad Ukrainos tankų ir techninės priežiūros įgulos būtų parengtos darbui.
Siekiant paspartinti procesą, būtų galima supaprastinti mokymo procesą, pripažįstant, kad taikos metu reikalingų teorinių ir praktinių įgūdžių lygis yra prabanga, palyginti su laiko trūkumu karo metu.
„Tačiau iki šiol matėme, kad ukrainiečiai gana greitai sugebėjo perimti ir naudoti vakarietišką įrangą, nesvarbu, ar tai būtų artilerija, ar priešlėktuviniai ginklai“, – aiškino A. Harjanne.
Laiko apribojimai ir politinė valia
Į mūšio lauką atvykę tankai „Leopard 2“ suteiktų Ukrainos pajėgoms naujų svarbių puolamųjų pajėgumų.
Tačiau, be pačių tankų, reikėtų ne tik inžinerinių įgulų, atsarginių dalių ir daug šaudmenų, bet ir papildomų detalių, kurios būtų tiekiamos, kai pirmoji „Leopardų“ banga neišvengiamai pradės patirti nuostolius, dėl kurių jie bus išvesti iš rikiuotės.
Nors kai kurios šalys galėtų suteikti daugiau „Leopardų“, Suomijos politikai pažymi, kad kitos šalys galėtų suteikti Ukrainos kariuomenei mokymo bazes.
„Pagal našumą [Leopard 2] lenkia sovietmečio rusišką techniką“, – aiškino Andersas Adlerkreutzas, centro dešiniosios Švedijos liaudies partijos parlamentinės frakcijos vadovas.
„Šaltojo karo metais Vakarų strategija buvo grindžiama kokybinio pranašumo siekimu prieš užpuoliką, kuris, kaip buvo manoma, turėjo kiekybinį pranašumą. Savo našumu šis tankas lenkia sovietų laikų rusišką techniką ir yra vienas iš labiausiai naudojamų Vakarų tankų“, – patikino jis.
A. Adlercreutzas sakė, kad bendros Europos pastangos yra „lemiamas būdas“ sudaryti sąlygas Ukrainai išlaikyti pagreitį kare.
„Nereikėtų pervertinti pavojaus, kad padidinus paramos lygį įvyks eskalacija. Pačios paramos pobūdis iš esmės nesikeičia dėl to, kad parama apimtų ir Vakarų tankus, – sakė A. Adlercreutzas. – Taip pat turime būti atsargūs ir neanalizuoti savo paramos remdamiesi Rusijos naratyvu, o vadovautis tuo, kaip geriausiai ginti mūsų interesus ir vertybes.“
Parengta pagal „Euronews“ inf.
