O. Scholzo atstovas spaudai trečiadienį pareiškė, kad Londono planai pristatyti Ukrainai Didžiojoje Britanijoje pagamintus tankus „Challenger 2“ nepakeis Vokietijos vyriausybės pozicijos, kuri iki šiol atmetė raginimus perduoti Kijevui galingus vokiškus tankus „Leopard 2“.
Varšuva pasiūlė, kad Vokietijoje pagaminti „Leopard“ galėtų būti pristatyti per platesnį Europos šalių aljansą. „Leopard“ tankų kuopa Ukrainai bus perduota kaip tarptautinės koalicijos kūrimo dalis.
„Toks sprendimas jau [priimtas] Lenkijoje“, – tviteryje pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
Didelė kliūtis šiems perdavimams yra tai, kad Berlynas turi uždegti žalią šviesą Vokietijoje pagamintų ginklų reeksportui.
„Šiuo metu situacija nesikeičia dėl žingsnio, apie kurį paskelbė Didžiosios Britanijos vyriausybė“, – spaudos konferencijoje Berlyne sakė atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas.
Jis pridūrė, kad, kaip jau buvo pareiškęs pirmadienį, jam nėra žinoma apie jokius oficialius šalių partnerių prašymus bendrai tiekti „Leopard“ tankus Ukrainos kariuomenei.
Du Vokietijos pareigūnai, kalbėdami su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad O.Scholzo pozicija labai priklauso nuo JAV prezidento Joe Bideno, su kuriuo kancleris jau glaudžiai derino savo veiksmus, kai praėjusią savaitę paskelbė bendrą pareiškimą, kuriuo buvo paskelbta apie bendrą Vokietijos ir JAV pėstininkų kovos mašinų tiekimą Ukrainai.
Praėjusią O. Scholzas pats pabrėžė, kad svarbu aptarti ginkluotės klausimus su JAV prezidentu, sakydamas, kad tankų tiekimas Ukrainai turi būti aptartas „kartu su draugais ir sąjungininkais, o ypač su mūsų transatlantiniu partneriu – Jungtinėmis Amerikos Valstijomis“.
S. Hebestreitas trečiadienį sakė, kad praėjusios savaitės O. Scholzo ir J. Bideno sprendimas žymi „kokybiškai naują žingsnį“ remiant Ukrainą, ir pabrėžė, kad sąjungininkai „pakeliui turės pažiūrėti“, kokių papildomų žingsnių būtų galima imtis „tarptautiniu mastu koordinuojant veiksmus“.
Vis dėlto britų planai, apie kuriuos tikimasi oficialiai paskelbti sausio 20 d. per Vakarų gynybos pareigūnų susitikimą Ramšteino karinėje bazėje Vokietijoje, tikriausiai padidins spaudimą Vokietijos lyderiui, nes Jungtinė Karalystė būtų pirmoji šalis, kuri Ukrainos kariuomenei tiektų modernius vakarietiškus pagrindinius kovos tankus.
Londonas trečiadienį pranešė, kad Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as vadovauja diskusijoms su Vakarų sąjungininkais, kaip siųsti Ukrainai „žaidimą keičiančius“ tankus.
O. Scholzas ne kartą pasisakė prieš „Leopardų“ siuntimą, sakydamas, kad Vokietija neturi veikti viena, siųsdama vakarietiškus tankus, – argumentas, kurį Didžioji Britanija paneigs.
Iki šiol šalys Ukrainai tiekė tik senesnius sovietinių laikų kovinius tankus, tačiau šių transporto priemonių ir šaudmenų atsargos vis labiau senka, o baiminantis naujo Rusijos puolimo prieš Kijevą vis dažniau suvokiama, kad jam reikia didesnės paramos.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį Vokietijos visuomeniniam transliuotojui ARD sakė esąs įsitikinęs, kad Vokietija anksčiau ar vėliau sutiks atsiųsti „Leopardų“.
„Net jei Vokietija turi tam tikrų racionalių argumentų, kodėl to nedaro, Vokietija vis tiek tai padarys vėliau, – sakė D. Kuleba. – Tai jau matėme su savaeigėmis haubicomis, oro gynybos sistema IRIS-T, o visai neseniai – su [oro gynybos] sistemomis „Marders“ ir „Patriot“.
D. Kuleba pridūrė: „Tai visada panašus modelis: iš pradžių jie sako „ne“, paskui įnirtingai gina savo sprendimą, kad galiausiai pasakytų „taip“. Mes vis dar bandome suprasti, kodėl Vokietijos vyriausybė taip elgiasi pati su savimi.“
Panašu, kad pačios JAV artimiausiu metu nesiųs kovinių tankų.
JAV ir ukrainiečių derybos dėl amerikiečių gamybos tankų „Abrams“ suteikimo tęsiasi, tačiau pažanga nedidelė, nes J. Bideno administracija mano, kad geriausia būtų rasti sprendimą Europoje.
Gynybos departamentas nesiryžo suteikti Ukrainai „Abrams“ dėl didelių techninės priežiūros ir palaikymo problemų. Tankų divizija per dieną gali sunaudoti iki 600 000 galonų degalų, ir tik nedaugelis tankų technologijų yra patvirtintos eksportui.
„Apie tai nuolat diskutuojama, tačiau sprendimas dar nepriimtas“, – „Politico“ sakė vienas asmuo, susipažinęs su vidiniais svarstymais ir prašęs neskelbti jo pavardės.
„Žinoma, kad tankas „Abrams“ yra ne tik degalų eikvotojas, bet ir gana sudėtinga jį prižiūrėti, – praėjusią savaitę Pentagone kalbėjo gynybos sekretoriaus padėjėjo Rusijai, Ukrainai ir Eurazijai pavaduotoja Laura Cooper. – Tai susiję su tinkamais pajėgumais įvairiais aspektais, o techninė priežiūra ir išlaikymas yra vienas iš jų, ir jis yra svarbus, ypač kai yra alternatyvių pajėgumų, kurie, žinote, gali pasiūlyti lengvesnę techninę priežiūrą ar išlaikymą.“
Ukrainos pareigūnai pasiūlė, kad JAV atsiųstų tik keletą „Abrams“ tankų – vos penkis, kad paskatintų Europą veikti, sakė kitas asmuo, susipažinęs su JAV ir Ukrainos diskusijomis.
Nors Pentagonas pažadėjo užtikrinti visišką skaidrumą dėl to, kur dislokuojami tankai ir kaip jie naudojami, Pentagonas šios idėjos nepalaikė.
Parengta pagal „Politico“ inf.
