Analitikai paaiškino, ką reiškia S. Šoigu žinia apie Rusijos kariuomenės reorganizaciją: siekia kelti grėsmę ne tik Ukrainai

Sausio 17 d. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskelbė, kad įgyvendins Kremliaus vadovo Vladimiro Putino nurodymą 2023–2026 m. vykdyti plataus masto karines reformas, kuriomis siekiama išplėsti Rusijos konvencines ginkluotąsias pajėgas, greičiausiai rengiantis užtęstam karui Ukrainoje, taip pat sudaryti sąlygas greitai sukurti gerokai stipresnę Rusijos kariuomenę, svarstoma Karo studijų instituto (ISW) analizėje.

S. Šoigu.<br>AP/Scanpix nuotr.
S. Šoigu.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Soledaras.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Soledaras.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Ukrainos kariai.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Ukrainos kariai.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Karys netoli Soledaro fronto linijos.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Karys netoli Soledaro fronto linijos.<br>AP/Scanpix nuotr.
Ukrainos kariai<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Ukrainos kariai<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jan 18, 2023, 3:57 PM

S.Šoigu pareiškė, kad V.Putinas nurodė Rusijos valdžios institucijoms padidinti Rusijos karinio personalo skaičių iki 1,5 mln. karių (nuo dabartinių 1,15 mln.). Jis taip pat išdėstė, kad Rusijos gynybos ministerija 2023–2026 m. inicijuos neįvardytus didelio masto pokyčius Rusijos ginkluotųjų pajėgų sudėtyje, komplektacijoje ir administraciniame dalinyje.

Pasak S.Šoigu, du dideli teritoriniai vienetai – vienas Maskvoje, kitas Sankt Peterburge – bus sukurti kombinuojant kelias ginkluotųjų pajėgų rūšis. Savarankiški kariniai daliniai taip pat bus įkurti Rusijos aneksuotose Ukrainos teritorijose.

Be to, S.Šoigu pranešė apie kariuomenės korpuso įkūrimą šiaurinėje Karelijos respublikoje, kuri yra Rusijos sudėtyje. Tai gali būti reakcija į planuojamą Švedijos ir Suomijos narystę NATO.

Pirmą kartą apie šios reformos aspektus S.Šoigu užsiminė gruodžio 21 d. Rusijos gynybos ministerijos kolegijos posėdyje, kai pasiūlė Rusijai suformuoti dvi naujas oro desanto puolamąsias divizijas, tris naujas motorizuotąsias šaulių divizijas ir pertvarkyti septynias esamas Šiaurės laivyno ir Vakarų, Centrinės ir Rytų karinių apygardų brigadas į septynias naujas motorizuotąsias šaulių divizijas, o penkias esamas jūrų pėstininkų brigadas išplėsti į penkias jūrų pėstininkų divizijas.

Atrodo, kad sausio 17 d. pareiškime S.Šoigu neįtraukė pasiūlymo pertvarkyti penkias jūrų pėstininkų brigadas į divizijas. Neaišku, ar šios plano dalies buvo atsisakyta.

Šios reformos rodo, kad Rusija ketina pertvarkyti Rusijos kariuomenę taip, kad ji galėtų vykdyti plataus masto konvencinius karinius veiksmus ne tik dabartiniame kare prieš Ukrainą, bet ir kitose šalyse, kaip anksčiau vertino ISW.

Neaišku, ar per trejus metus Rusijos kariuomenė sugebės išaugti taip, kaip tai nurodė S.Šoigu. Rusija nominaliai gali suformuoti naujas divizijas, tačiau lieka neaišku, ar ji pajėgi sukurti pakankamai pajėgų, kad vykstant karui galėtų jas pilnai sukomplektuoti.

S.Šoigu ir anksčiau skelbė apie Rusijos karines reformas, kurios taip ir liko neįgyvendintos, pavyzdžiui, 2022 m. gegužę jis ragino iki 2022 m. pabaigos suformuoti 12 naujų nenurodyto rango Vakarų karinės apygardos dalinių, o 2021 m. rugpjūtį – įtraukti į Rusijos kariuomenę 100 tūkst. rezervistų.

Rusija jau anksčiau susidūrė su sunkumais, kai reikėjo visapusiškai sukomplektuoti esamas brigadas ir pulkus, trūko pakankamai karinių instruktorių.

Problemos kilo ir siekiant pilnai sukomplektuoti vieną naują diviziją, apie kurią buvo paskelbta dar 2020 m. prieš pradedant 2022 m. invaziją į Ukrainą. 150-osios motorizuotosios šaulių divizijos restruktūrizacija užtruko daugiau nei metus.

Rusija taip pat ir toliau susidurs su ekonominėmis problemomis, dėl kurių Rusijos karinės vadovybės gebėjimas aprūpinti savo pajėgas gali ir toliau strigti, pažymėjo ISW analitikai.

Kremliaus gebėjimas sukelti didelio masto sparčius karinio pajėgumo pokyčius priklauso nuo V.Putino noro nukreipti didelę federalinio biudžeto dalį į kariuomenės stiprinimą ir keleriems metams Rusiją pastatyti tarsi į karo padėtį. Pasak ISW, yra požymių, kad V.Putinas gali būti pasirengęs tai padaryti.

Tokio masto reforma ir plėtra, kokią apibūdino S.Šoigu, nebus įvykdyta laiku, kad galėtų iš esmės paveikti karą Ukrainoje dar daugelį mėnesių, tačiau ji galėtų pakeisti jėgų pusiausvyrą iki 2024 m. ir sudaryti sąlygas, kad artimiausiais metais Rusijos karinė grėsmė kaimyninėms šalims, įskaitant NATO, taptų kur kas didesnė, apibendrino analitikai.

Parengta pagal ISW inf.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.