Sausio 18 d. kalboje V.Putinas pakartojo standartinę ir ilgalaikę Kremliaus retoriką, kurioje melagingai teigiama, kad Rusija invaziją į Ukrainą pradėjo siekdama apsaugoti Donbaso gyventojus nuo neonacių, kurie, Kremliaus teigimu, 2014 m. perėmė Ukrainos valdžios kontrolę.
V.Putinas nepasinaudojo renginio viešumu, kad padarytų kokius nors su karu Ukrainoje susijusius pranešimus, pavyzdžiui, apie naują mobilizacijos bangą ar oficialų karo paskelbimą, apie kuriuos buvo užsiminę kai kurie Rusijos karo tinklaraštininkai.
Jis pastebimai atsisakė pasinaudoti keliais svarbiais viešais pranešimais, įskaitant jo kasmetinę naujametinę kalbą ir atšauktą metinį kreipimąsi į Rusijos Federacijos Asamblėją, kad padarytų kokius nors reikšmingus naujus pranešimus apie karą.
Rusijos lyderis greičiausiai pakartojo standartinę Kremliaus retoriką, nes ji gerai atsiliepė Rusijos ultranacionalistų, pasisakančių už karą, bendruomenei, kurios dalis vis kritiškiau vertina jo elgesį karo metu. V.Putinas gali siekti ilgainiui formuoti Rusijos informacinę erdvę, tačiau panašu, kad jis nenori arba šiuo metu negali bandyti pasakyti dramatiškos kalbos, kuri būtų reikšmingas jo retorikos posūkis.
V.Putino kalba greičiausiai yra dalis didesnių ir palyginti naujų informacinių pastangų, kuriomis siekiama „specialiąją karinę operaciją“ įvilkti į didesnį Rusijos nacionalinį mitą apie „Didįjį Tėvynės karą“ (Antrojo pasaulinio karo rytų frontą) ir taip padidinti Rusijos visuomenės paramą užsitęsusiam karui ir didėjančiai mobilizacijai, pažymi analitikai.
ISW ataskaitoje priduriama, jog Kremliaus vadovo kalba buvo simboliškai reikšminga Rusijos vidaus auditorijai. V.Putinas mėgsta naudoti simbolines datas ir istorines analogijas kreipdamasis į Rusijos žmones, o šią kalbą pasakė Sankt Peterburge minint 80-ąsias metines, kai sovietų pajėgos nutraukė nacių Leningrado apgultį.
V.Putinas sakė, kad sovietų pajėgos nugalėjo nacistinės Vokietijos vykdytą „Leningrado genocidą“, ir palygino su tuo, kaip dabartinė Rusija kovoja su „Ukrainos neonacistais“ Donbase – anksčiau V.Putinas kaltino Ukrainą vykdant genocidą, kad pateisintų savo 2022 m. invaziją.
Tikėtina, kad V.Putinas siekia ilgainiui formuoti informacinę erdvę, siekdamas atkurti paramą invazijai ir užsitęsusio karo palaikymui, vėl pateikdamas iki vasario 24 d. buvusius naratyvus apie „ukrainiečių neonacius“ ir „rusų genocidą“, kad susigrąžintų karo nušvietimo kontrolę po to, kai iš esmės perleido šią erdvę įvairiems beveik nepriklausomiems veikėjams.
Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šias pastangas padidinti Rusijos paramą užsitęsusiam karui sustiprino aiškiai pareikšdamas, kad Ukraina ir Vakarai „vykdo rusų tautos genocidą“.
S.Lavrovas apkaltino Vakarus, kad jie subūrė Europos šalių koaliciją, kad panaudotų Ukrainą kaip tarpininką kare, kuriuo siekiama išspręsti „Rusijos klausimą“ taip, kaip Adolfas Hitleris siekė „galutinio sprendimo“ išnaikinti Europos žydų gyventojus.
S.Lavrovas teigė, kad Vakarų pareigūnų siekis strategiškai nugalėti Rusiją prilygsta Rusijos žmonių genocidui. Šiuos komentarus S.Lavrovas tikriausiai išsakė siekdamas nustatyti aiškesnes informacines sąlygas užsitęsusiam karui, įrėmindamas karą Ukrainoje kaip tokį pat egzistencinį pavojų rusams, kaip ir nacistinės Vokietijos įsiveržimas į Sovietų Sąjungą per Antrąjį pasaulinį karą.
Karo analitikų manymu, S.Lavrovo komentarai yra kur kas labiau verti dėmesio nei V.Putino kalba, nes tai gali reikšti, kad Kremlius nurodo aukšto rango pareigūnams bandyti iš esmės formuoti Rusijos informacinę erdvę dėl užsitęsusio karo ir atverti save kritikai, užuot tai darant pačiam V. Putinui.
S.Lavrovo Vakarų prilyginimas nacistinei Vokietijai, o jų parama Ukrainai – siekiui išnaikinti rusų tautą yra absurdiškas ir beveik neabejotinai skirtas Rusijos vidaus auditorijai. Ukraina niekada negrasino įsiveržti ar užgrobti teritoriją už 1991 m. tarptautiniu mastu pripažintų sienų.
Nei NATO kaip aljansas, nei kuri nors atskira valstybė narė nėra grasinusi įsiveržti į Rusiją, jau nekalbant apie siekį sunaikinti rusus kaip tautą. Labai tikėtina, kad skandalingo ir absurdiško S.Lavrovo palyginimo tikslas buvo papildyti V.Putino retoriką ir kitas Rusijos pastangas įtikinti Rusijos žmones, kad Ukraina ir jos Vakarų rėmėjai kelia realią ir neišvengiamą grėsmę Rusijos teritorijai ir Rusijos žmonėms jų namuose.
Rusijos vyriausybė, privati samdinių karinė grupė „Wagner“ ir Rusijos kariuomenė ištisus mėnesius kasė tranšėjas ir steigė miliciją su Ukraina besiribojančiose teritorijose, tariamai siekdamos apsisaugoti nuo neegzistuojančios ukrainiečių invazijos grėsmės.
Šiomis pastangomis, taip pat V.Putino ir S.Lavrovo pareiškimais, kuriais jie apsigaubia Raudonosios armijos, vykdančios Didžiąją Tėvynės ypatingąją karinę operaciją, vėliavomis, siekiama sutelkti paramą ilgai trunkančiai mobilizacijai ir kančioms siekiant tolesės V.Putino neišprovokuotos agresijos ir teritorinio užkariavimo.
V.Putinas ir S.Lavrovas toliau neigia Ukrainos suverenitetą ir atvirai atmeta tiesiogines derybas su Ukraina. Savo kalboje V.Putinas pabrėžė, kad Rusija kovoja siekdama apsaugoti žmones, gyvenančius jos „istorinėse teritorijose“ Ukrainoje, taip tęsdamas Kremliaus retoriką, kuria atmetamas Ukrainos suverenitetas ir siekiama pateisinti maksimalistinius V.Putino teritorinio užkariavimo Ukrainoje tikslus.
S.Lavrovas savo ruožtu aiškiai pareiškė, kad „negali būti jokios kalbos apie derybas su [Ukrainos prezidentu Volodymyru] Zelenskiu“, ir teigė, kad Vakarų primygtinis reikalavimas įtraukti Ukrainą į derybas yra „nesąmonė“, nes už sprendimų Ukrainoje priėmimą neva yra atsakingi Vakarai.
Rusijos gynybos ministras taip pat pareiškė, kad Kremlius rimtai reaguos į bet kokius dėmesio vertus Jungtinių Valstijų pasiūlymus. ISW pažymi, jog S.Lavrovo ir V.Putino pareiškimai rodo vykstančias Rusijos informacines operacijas, kuriomis siekiama atmesti Ukrainos suverenumą ir deleguoti Kijevo teisę derėtis, perkeliant derybų naštą Vakarų pareigūnams, kurie, Kremliaus nuomone, yra labiau linkę siūlyti nuolaidas, kurių Ukraina negalėtų priimti, ir galėtų siekti priversti Ukrainos pareigūnus derėtis Rusijai palankesnėmis sąlygomis.
V.Putinas toliau deda pastangas atgaivinti Rusijos gynybos pramonės bazę, kad galėtų paremti užsitęsusį karą Ukrainoje. Sausio 18 d. V.Putinas aplankė Obuchovo valstybinės gamyklos – Rusijos valstybinės gynybos pramonės bendrovės „Almaz-Antey“ dalies – darbuotojus.
Jis pareiškė, kad Rusijos gynybos pramonė šiuo metu gali pagaminti daugiau nei anksčiau per neįvardytą praeities laikotarpį, ir pareiškė, kad Rusija pasieks tokį gynybos pramonės gamybos lygį, kokio Rusijai reikia.
V.Putinas pripažino, kad Obuchovo gamyklos darbininkai dirba trimis pamainomis per dieną, ir pakartojo, kad gynybos pramonės darbuotojams netaikoma mobilizacija, tikriausiai dėl to, kad V.Putinui reikia išlaikyti specializuotus darbuotojus Rusijos gynybos pramonės bazėje.
Tuo tarpu karinių samdinių grupės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas vis drąsiau žodžiais užsipuola Rusijos gynybos ministeriją. Sausio 18 d. J.Prigožinas sukritikavo naujas ministerijos gaires Rusijos kariams Ukrainoje, kuriomis ribojamas tam tikrų asmeninių elektroninių prietaisų naudojimas kovinėse zonose ir nustatomos griežtesnės gairės dėl vyrų aprangos standartų.
J.Prigožinas taip gynė Rusijos kareivius, kurie nesilaiko skutimosi standartų (J.Prigožinas pastebėjo, kad daugeliui musulmonų ir stačiatikių krikščionių kovotojų barzdos yra įprastos), ir teigė, kad karių naudojimasis išmaniaisiais telefonais ir planšetiniais kompiuteriais yra būtinas šiuolaikinėje karyboje. Jis teigė, kad „karas yra aktyvių ir drąsių, o ne švariai nusiskutusių, į sandėlį atidavusių telefonus“.
Jis taip pat kritikavo „išsišokėlius“ Rusijos gynybos ministerijos pareigūnus, kurie turi „tobulėti kartu su šiuolaikinio karo raida, išmokti efektyviai žudyti priešą ir užimti teritorijas“, o ne „šukuoti visus pagal savo juokingas taisykles, principus ir užgaidas“.
J.Prigožino pareiškimas buvo naujausias iš kelių, skirtų pakirsti pasitikėjimą Rusijos gynybos ministeriją ir iškelti J.Prigožiną kaip Rusijos „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje veidą. ISW pažymi, kad jo komentarai atspindi „kaubojišką“ požiūrį į karą, kuris netinka efektyviai didelės ir drausmingos šiuolaikinės kariuomenės kūrimui ir palaikymui.
Be to, J.Prigožinas tiesiogiai užsipuolė V.Putino administraciją ir užsiminė, kad kai kurie joje dirbantys pareigūnai yra išdavikai, norintys, kad Rusija pralaimėtų karą Ukrainoje – tai buvo vienas drąsiausių J.Prigožino išpuolių prieš Kremlių iki šiol.
Jis taip pat pasisakė apie Rusijoje vykstančius politinius debatus dėl vaizdo įrašų platformos „YouTube“ uždraudimo šalyje ir pareiškė, kad kai kurie Kremliaus prezidento administracijos pareigūnai prieštarauja „YouTube“ uždraudimui, nes tai pakenktų jų pastangoms atkurti Jungtinių Valstijų ir Rusijos santykius po to, kai Rusija pralaimės karą Ukrainoje.
Jis pareiškė, kad tokie pareigūnai mano, jog Jungtinės Valstijos „atleis [Rusijai] jos nuodėmes“ dėl paramos „prorusiškiems interesams“ ir „paramos V.Putinui“, jei Rusija po pralaimėto karo prašys Vakarų atleidimo.
J.Prigožinas šiuos pareigūnus pavadino „tautos išdavikais“, kurie skelbia egzaltuotas prorusiškas vertybes, bet vis tiek gyvena ir atostogauja užsienyje ir „visais įmanomais būdais remia Vakarus“.
ISW teigia, kad J.Prigožinas ir kiti žinomi Rusijos veikėjai kuria naują erdvę, kurioje gali kritikuoti V.Putiną nebijodami pasekmių. Jis ir kiti žinomi Rusijos nacionalistai, tokie kaip Igoris Girkinas, buvęs Rusijos kariuomenės vadas ir žymus kritikas Rusijos karo tinklaraštininkų informacinėje erdvėje, atveria naują sektorių Rusijos informacinėje erdvėje, kuriame tam tikri veikėjai gali kritikuoti V.Putiną ir aukščiausius Rusijos valdžios sluoksnius be jokio akivaizdaus atpildo.
Pavyzdžiui, I.Girkinas (Strelkovas) sausio 10 d. savo iki šiol tiesmukiausioje kritikoje V.Putinui griežtai užsiminė, kad pritartų V.Putino nušalinimui nuo pareigų.
V.Putinas nusprendė kol kas šių balsų necenzūruoti.
Parengta pagal ISW inf.
