Paaiškino, kas nutiktų, jeigu Lenkija į Ukrainą be Vokietijos leidimo išsiųstų „Leopard 2“ tankus

Lenkija ir kelios kitos šalys pareiškė norinčios tiekti Ukrainai Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard 2“ gynybai nuo Rusijos, tačiau Vokietijos kancleris Olafas Scholzas kol kas vengia juos siųsti ar leisti tai daryti kitoms NATO šalims.

Lenkiški „Leopard 2PL“ tankai.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Lenkiški „Leopard 2PL“ tankai.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas prie voki<br>AFP/Scanpix nuotr.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas prie voki<br>AFP/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.
​Sprendimas dėl tankų perdavimo turi lemiamą reik<br>AP/Scanpix nuotr.
​Sprendimas dėl tankų perdavimo turi lemiamą reik<br>AP/Scanpix nuotr.
Tankai<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Tankai<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Lenkų<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Lenkų<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Lenkija papra<br>IMAGO/Scanpix nuotr.
Lenkija papra<br>IMAGO/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Jan 24, 2023, 12:47 PM, atnaujinta Jan 24, 2023, 1:19 PM

Daugelis gynybos ekspertų mano, kad „Leopard“ tankai, kuriuos naudoja daugybė NATO šalių ir kurių reeksportui reikalingas Berlyno sutikimas, yra tinkamiausi Ukrainai.

Lenkija paprašė Vokietijos leidimo reeksportuoti tankus „Leopard 2“ į Ukrainą, tačiau net ir be jo Varšuva galėtų juos siųsti kaip šalių koalicijos dalis, pirmadienį pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.

Akivaizdžiai keisdama Vokietijos poziciją, užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sekmadienį sakė, kad jos vyriausybė neblokuotų Lenkijos, jei ši siųstų savo tankus „Leopard 2“.

Sutikimas

Visi Vokietijoje pagaminti karo ginklai turi galutinio panaudojimo sertifikatą, kuris reiškia, kad jų naujajam savininkui reikia Berlyno sutikimo, jei jis nori tą ginklą perduoti kitai šaliai.

Reeksporto prašymams paprastai uždegama žalia šviesa, jei ginklai skirti kitoms Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) narėms arba artimoms sąjungininkėms.

Pagal Vokietijos įstatymus sutikimas nesuteikiamas, „jei yra pagrindo manyti, kad tai prieštarautų Vokietijos siekiui palaikyti gerus santykius su kitomis šalimis“.

Tas pats pasakytina ir apie atvejus, kai ginklai gali būti panaudoti agresyviam karui vykdyti arba reeksporto patvirtinimas gali pažeisti Vokietijos įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę.

Diplomatiniai žaidimai

Kadangi gynybos ginklų eksportas Vokietijoje yra opus klausimas, užsienio šalys paprastai tiesiogiai nepateikia oficialaus prašymo dėl reeksporto Vokietijos valdžios institucijoms.

Pradžioje jos išsiaiškina Berlyno poziciją, pateikdamos vadinamąjį „išankstinį paklausimą“, suteikiantį Vokietijai galimybę pranešti, ar ji pasirengusi tiekti prašomus ginklus, ar ne.

Jei ne, užsienio šalis susilaiko nuo oficialaus reeksporto prašymo pateikimo, ir taip išvengiama diplomatinės žalos.

Šis mechanizmas reiškia, kad Lenkija, pateikdama oficialų reeksporto prašymą, gali priversti G. Scholzą paaiškinti, ar jis pasirengęs, kad Lenkija siųstų savo „Leopardus“ į Ukrainą, ar ne.

Taigi oficialus Lenkijos prašymas vis tiek padidintų spaudimą Scholzui priimti sprendimą.

Siuntimas be sutikimo

Jei tankai būtų siunčiami be Berlyno sutikimo, galima pasekmė galėtų būti Vokietijos atsisakymas tiekti jiems atsargines dalis, „Reuters“ paaiškino gynybos analitikas Konradas Muzyka.

„Todėl Varšuvai labai svarbu neiškrypti iš linijos ir nesukurti didesnės koalicijos, – sakė jis. – Nes, žinoma, jei Vokietija norėtų nutraukti atsarginių dalių tiekimą, politinė problema būtų daug didesnė, jei būtų sudaryta koalicija.“

„Šiuo metu mums keliama sąlyga yra sukurti bent nedidelę šalių koaliciją“, – pripažino Lenkijos premjeras M. Morawieckis.

Tankai yra daug priežiūros reikalaujantys ginklai. Nors jie sudėti iš tvirtų plieninių korpusų, jie išlieka labai jautrūs, todėl be techninės priežiūros ir parengto atsarginių dalių tiekimo greitai sugenda.

Nepaisant to, Lenkija, turinti didelį beveik 250 tankų „Leopard“, gali pasikliauti didelėmis atsarginių dalių atsargomis ir pajėgia gynybos pramone, kuri, pasak ekspertų, turėtų leisti jai tam tikrą laiką aptarnauti visus Ukrainai perduotus tankus.

Tačiau ilgainiui Varšuvai arba Kijevui greičiausiai vis tiek tektų grįžti į Vokietiją pirkti daugiau atsarginių dalių.

Tačiau Vokietijoje egzistuoja vienas griežčiausių gynybos eksporto režimų pasaulyje – daugiausia dėl kruvinos praeities iki 1945 m.

Buvo bandymų sušvelninti taisykles, kad būtų lengviau bendradarbiauti vykdant gynybos projektus su kitomis šalimis, pavyzdžiui, Prancūzija ar Jungtine Karalyste, tačiau iki šiol nieko nebuvo įgyvendinta, iš dalies dėl žaliųjų pasipriešinimo.

Šveicarijos atvejis

Šveicarija užblokavo Šveicarijoje pagamintos ginkluotės reeksportą į Ukrainą, remdamasi ilgamete šalies neutralumo tradicija, įtvirtinta tarptautinėje teisėje, tačiau vyriausybė taip pat patiria vis didesnį spaudimą pakeisti savo poziciją.

Pernai Vokietija sulaukė atkirčio, kai paprašė Šveicarijos vyriausybės leidimo išsiųsti 12 400 35 mm šovinių tankui „Gepard“, kuriuos Berlynas tiekė Ukrainai. Taip pat buvo atmestas prašymas leisti siųsti kitus šaudmenis.

Šveicarija taip pat užblokavo Danijos prašymą leisti perduoti Šveicarijoje pagamintus šarvuočius „Piranha III“.

Vyriausybė nagrinėja Ispanijos prašymą leisti perduoti du priešlėktuvinius pabūklus, tačiau teigė, kad pritarimas „tikriausiai neįmanomas“.

Ginklų ar šaudmenų eksportą į Ukrainą stabdo vadinamoji neeksporto deklaracija, kurią turi pasirašyti Šveicarijos ginkluotės pirkėjai, taip pat specialus ginklų pardavimo Ukrainai ir Rusijai embargas.

Prancūzija

Prancūzijos gynybos bendrovės turi pateikti prašymą Ginkluotųjų pajėgų ministerijai, jei siekia eksportuoti ginklus į Europos Sąjungai nepriklausančias šalis, pavyzdžiui, Ukrainą.

Egzistuoja kelios eksporto ir siuntimo licencijų rūšys, ir joms gali būti taikomos tam tikros sąlygos.

Dažniausiai gamintojas turi gauti kliento įsipareigojimus dėl galutinės paskirties vietos ir pristatytų medžiagų nereeksportavimo, kuriuos galima perduoti trečiajai šaliai tik gavus išankstinį Prancūzijos valdžios institucijų sutikimą.

JAV

Jungtinės Valstijos griežtai kontroliuoja JAV ginklų perdavimą iš sąjungininkų trečiosioms šalims.

Vadinamajam „perdavimui trečiosioms šalims“ reikalingas JAV vyriausybės leidimas, jei ginklų sistemoje yra bet kokio turinio, kuriam taikomas JAV vyriausybės reglamentas, pavadintas Tarptautinės prekybos ginklais taisyklėmis (ITAR).

Be trečiųjų šalių perdavimo, yra du pagrindiniai būdai, kuriais užsienio šalių vyriausybės perka ginklus iš JAV bendrovių: tiesioginis komercinis pardavimas, dėl kurio derasi vyriausybė ir bendrovė, ir užsienio karinis pardavimas, kai užsienio vyriausybė paprastai kreipiasi į Gynybos departamento pareigūną JAV ambasadoje savo šalies sostinėje.

Abiem atvejais reikalingas JAV vyriausybės pritarimas.

Parengta pagal „Reuters“ inf.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.