Rusijos karo korespondentai ir karinių tinklaraščių autoriai teigė, kad Rusijos pajėgos kovo 5 d. užėmė rytinę, šiaurinę ir pietinę Bachmuto dalis, ir tvirtino, kad teikia pranešimus iš pozicijų rytinėje Bachmuto dalyje, tačiau ISW šiuo metu negali nepriklausomai patikrinti šių teiginių.
Tuo tarpu Ukrainos gynyba Bachmute išlieka strategiškai pagrįsta, nes ji ir toliau absorbuoja Rusijos karius ir techniką, o Ukrainos pajėgos nepatiria pernelyg didelių nuostolių.
Ukrainos pajėgos gali pradėti laipsnišką atsitraukimą iš Bachmuto, siekdamos išsekinti rusų jėgas per tolesnes kovas mieste. Tokie veiksmai paprastai yra palankūs besiginantiems ir gali leisti Ukrainos pajėgoms padaryti didelių nuostolių jau ir taip nualintiems Rusijos priešakiniams daliniams, net kai Ukrainos pajėgos aktyviai traukiasi.
Būtent taip įvyko Ukrainos pajėgoms atsitraukiant nuo Severodonecko-Lysičansko linijos, dėl to 2022 metų vasarą faktiškai baigėsi Rusijos puolamosios operacijos Luhansko ir Donecko regionuose, pažymi ISW ekspertai.
Tikėtina, kad Bachmuto užėmimo kampanija baigsis nepriklausomai nuo to, ar Rusijos pajėgos užims miestą, ar ne, o tęsti puolamąsias operacijas dar kelis mėnesius rusų kariai vargu ar pajėgs. Rusijos kariuomenė neseniai sutelkė ir prarado nemažai mobilizuotų karių, kurie dalyvavo jau pasibaigusiame puolime prie Vuhledaro Donecko regione.
„Dideli“ Rusijos puolimai prie Kupjansko, Svatovės ir Kreminos Luhansko regione taip pat neatnešė jokių reikšmingų laimėjimų fronte. Visa tai sustiprina ISW vertinimą, kad Rusijos pajėgoms tikriausiai trūksta kovinės galios vienu metu vykdyti daugiau nei vieną puolimą.
Vis dėlto Rusijos pastangos užimti Bachmutą nepadeda pasiekti operatyvinių ar strateginių tikslų mūšio lauke, o didelė Ukrainos gynyba miesto apylinkėse mažina bet kokią taktinę Bachmuto užėmimo reikšmę Rusijos pajėgoms.
Analitikai priduria, kad dėl nuolatinių personalo ir įrangos trūkumų Rusijos pajėgos artimiausiais mėnesiais negalės pradėti dar vienos ilgesnės puolamosios operacijos, panašios į mūšį dėl Bachmuto.
Kovo 3 d. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad Rusija patiria septynis kartus daugiau nuostolių nei Ukraina. Vasario 17 d. Baltųjų rūmų pareigūnai skelbė, kad „Wagner“ grupė, kuri daugiausia kariavo Bachmuto srityje, nuo visavertės invazijos į Ukrainą pradžios patyrė 30 tūkst. gyvųjų nuostolių, žuvo apie 9 tūkst. kovotojų.
ISW analitikai skeptiškai vertina galimybę, kad Rusijos pajėgos po Bachmuto užėmimo sugebės išlaikyti masines pėstininkų atakas, todėl Kremliui teks pradėti dar vieną mobilizacijos bangą, kad papildytų didelius Rusijos nuostolius šiame rajone nuo 2022 m. gegužės.
Rusijos lyderis Vladimiras Putinas nuo sausio mėnesio delsia paskelbti apie antrąją mobilizacijos bangą ir, kaip pranešama, dvigubai didina „tyliąją mobilizaciją“, kad nesukeltų galimų neramumų Rusijoje.
Kovo 5 d. duomenimis, „Wagner“ grupė atidarė verbavimo centrus maždaug 30 miestų. Tačiau šios verbavimo pastangos užtruks mažiausiai kelis mėnesius, todėl bus delsiama, o tai greičiausiai atims iš Rusijos iniciatyvą ir gali paremti Ukrainos gebėjimą vykdyti kontrpuolimus, priduria karo ekspertai.
Artimiausiais mėnesiais Rusijos ginkluotosios pajėgos, vykdydamos tolesnes puolamąsias operacijas, ir toliau remsis nereguliariaisiais kariniais junginiais.
Rusijos karinė vadovybė, vykdydama brangiai atsieinančius pėstininkų fronto puolimus, daugiausia rėmėsi „Wagner“ nuteistųjų pajėgomis, o Vakarų žvalgybos pareigūnai ir kalėjimų teisių gynimo grupės apskaičiavo, kad prie „Wagner“ grupės iki šiol prisijungė nuo 40 tūkst. iki 50 tūkst. nuteistųjų.
Priduriama, kad „Wagner“ grupė, mūšiuose praradusi didžiąją dalį nuteistųjų, ėmė naudoti savo elitinius kovotojus. Visgi neaišku, kiek šios pajėgos bus pajėgios kovoti po to, kai baigsis Rusijos operacijos aplink Bachmutą. Taigi "Wagner" pajėgoms taip pat gali prireikti reikšmingo atkūrimo.
Visgi užėmus Bachmutą, Rusijos pajėgos galėtų rinktis iš dviejų besiskiriančių judėjimo krypčių, tačiau greičiausiai joms būtų sunku išlaikyti puolamąsias operacijas ir pasiekti kokių nors reikšmingų laimėjimų.
Rusijos pajėgos galėtų bandyti žengti į vakarus greitkeliu T0504 į Kostiantynivką arba į šiaurės vakarus keliu E40 į Slovianską, tačiau stiprūs Ukrainos įtvirtinimai abiem kryptimis greičiausiai atneštų daug nuostolių puolančioms Rusijos pajėgoms ir priverstų pastangas baigti anksčiau laiko.
Šie greitkeliai veda vienas nuo kito skirtingomis ašimis, kurios viena kitos nepalaiko, todėl Rusijos pajėgoms didžiausia sėkmės galimybė būtų teikti pirmenybę kuriai nors vienai iš šių krypčių. Tačiau Rusijos pajėgos greičiausiai susidurtų su panašiu, jei ne didesniu, personalo ir įrangos trūkumu, palyginti su tuo, kuris trukdė jų pastangoms prieš Bachmutą ir kitas ašis.
Rusijos pajėgoms greičiausiai tektų rinktis, ar atnaujinti puolimą Kostiantynivkos ar Sloviansko kryptimi, o tai kainuotų daug lėšų, kurių jos negalėtų sau leisti. Kita vertus, poilsis ir siekis atkurti pajėgas sudarytų palankias sąlygas Ukrainos kontrpuolimui.
Tuo tarpu Ukrainos ir Vakarų pareigūnai pažymėjo, kad Rusijai ir toliau trūksta šaudmenų, o sunkiai besiverčianti Rusijos gynybos pramonės bazė artimiausiu metu negali pašalinti tokio trūkumo.
Neišvengiama Rusijos puolimo prie Bachmuto pabaiga, jau pasibaigęs Rusijos puolimas prie Vuhledaro ir sustabdytas Rusijos puolimas Luhansko regione sudaro geras sąlygas Ukrainos kontrpuolimo operacijoms, daro išvadą ISW ekspertai.
Didelės žmonių ir įrangos sąnaudos, kurias Rusijos kariuomenė išeikviojo nesėkmingoms puolamosioms operacijoms Luhansko ir vakarinėje Donecko srityse bei operaciškai nereikšmingame Bachmuto mieste, bus naudingos šioms tikėtinoms būsimoms Ukrainos kontrpuolimo operacijoms.
