Siuntos buvo siunčiamos 2022 m. birželio-gruodžio mėnesiais, rodo muitinės duomenų kaupiklio „ImportGenius“ pateikti duomenys.
Viena didžiausių šalies valstybinių gynybos rangovių „China North Industries Group Corporation Limited“ 2022 m. birželį išsiuntė šautuvus Rusijos bendrovei „Tekhkrim“, kuri taip pat bendradarbiauja su Rusijos valstybe ir kariuomene. Pranešama, kad šautuvus CQ-A, sukurtus pagal M16 modelį, tačiau duomenyse pažymėtus kaip „civiliniai medžiokliniai šautuvai“, naudoja Kinijos sukarinta policija ir ginkluotosios pajėgos nuo Filipinų iki Pietų Sudano ir Paragvajaus.
Remiantis duomenimis, 2022 m. pabaigoje Rusijos subjektai taip pat gavo 12 Kinijos bendrovių dronų dalių siuntų ir daugiau kaip 12 tonų kiniškų šarvų, kurių maršrutas buvo nukreiptas per Turkiją, rašo „Politico“.
Nors muitinės duomenys nerodo, kad Pekinas parduoda Maskvai didelį kiekį ginklų būtent tam, kad padėtų jos karo veiksmams, jie atskleidžia, kad Kinija tiekia Rusijos bendrovėms anksčiau neregistruotą „dvejopo naudojimo“ įrangą – komercines prekes, kurios taip pat gali būti naudojamos mūšio lauke Ukrainoje.
Tai pirmas patvirtinimas, kad Kinija siunčia šautuvus ir neperšaunamas liemenes Rusijos bendrovėms, ir rodo, kad dronai ir jų dalys vis dar siunčiami, nepaisant bent vienos bendrovės pažadų, kad ji sustabdys verslą Rusijoje ir Ukrainoje, siekdama užtikrinti, kad jos produktai netarnautų karo veiksmams.
Šių siuntų patvirtinimas pasirodė tuo metu, kai JAV ir Europos lyderiai perspėjo Pekiną neremti Rusijos pastangų Ukrainoje. Vakarų pareigūnai pastarosiomis savaitėmis teigė, kad Kinija svarsto galimybę siųsti ginklų Rusijos kariuomenei, o toks žingsnis gali pakeisti kovų Ukrainoje pobūdį ir pakreipti jas Rusijos naudai. Pareigūnai taip pat nerimauja, kad kai kuria dvejopo naudojimo įranga Rusija taip pat gali pasinaudoti, norėdama aprūpinti į Ukrainą siunčiamas pastiprinimo pajėgas.
Bendrovė „Da-Jiang Innovations Science & Technology Co.“, taip pat žinoma kaip DJI, 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėn. per Jungtinius Arabų Emyratus nedideliam Rusijos platintojui siuntė dronų dalis. DJI yra Kinijos bendrovė, kuriai nuo 2021 m. taikomos JAV iždo sankcijos už tai, kad ji tiekia Kinijos valstybei dronus, skirtus uigūrų mažumai vakariniame Sindziango regione stebėti.
Be dronų, Rusija jau kelis mėnesius pasikliauja kitomis šalimis, įskaitant Kiniją, dėl navigacijos įrangos, palydovinių nuotraukų, transporto priemonių komponentų ir kitų žaliavų, kurios padeda palaikyti diktatoriaus Vladimiro Putino daugiau nei metus trunkantį karą Ukrainoje.
Šiuo metu neaišku, ar Rusija mūšio lauke naudoja kokius nors į siuntos duomenis įtrauktus šautuvus. Tačiau DJI bepiločiai orlaiviai mūšio lauke pastebėti jau kelis mėnesius.
Kinijos ambasada Vašingtone pareiškime nurodė, kad Pekinas „yra įsipareigojęs skatinti derybas dėl taikos“ Ukrainoje.
„Kinija nesukėlė krizės. Ji nėra krizės šalis ir nesuteikė ginklų nė vienai iš konflikto pusių“, – sakė ambasados atstovas Liu Pengyu.
Paklaustas apie „Politico“ gautuose duomenyse esančias išvadas, Lenkijos ambasadorius ES Andrzej Sadoś tikino, kad „dėl galimų labai rimtų pasekmių tokia informacija turėtų būti nedelsiant patikrinta“.
Nors Vakarų sankcijos suvaržė Maskvos galimybes importuoti viską, pradedant mikroschemomis ir baigiant ašarinėmis dujomis, Rusija vis dar gali pirkti karines atsargas iš „draugiškų“ šalių, nesilaikančių naujųjų Vakarų taisyklių, pavyzdžiui, Kinijos ar Persijos įlankos šalių.
„Kai kurie komerciniai produktai, pavyzdžiui, dronai ar net mikroschemos, gali būti pritaikomi karui. Iš paprasto nekenksmingo civilinio produkto jie gali virsti mirtinu ir kariniu produktu“, – sakė Vašingtone įsikūrusio „Center of Naval Analyses Russia Studies“ mokslininkas Samas Bendetas, pažymėdamas, kad dvejopo naudojimo prekės gali padėti Rusijai žengti į priekį mūšio lauke.
Ekspertai teigia, kad sunku nustatyti, ar iš Kinijos siunčiamos dvejopo naudojimo prekės parduodamos pirkėjams, kurie ketina technologijas naudoti civiliniais tikslais, ar kariniais tikslais.
„Dvigubos paskirties prekių problema yra ta, kad mūsų eksporto kontrolės sistema turi atsižvelgti ir į komercinio pardavimo galimybes, ir į tam tikrų prekių karinį panaudojimą“, – sakė Zachas Cooperis, buvęs Nacionalinio saugumo tarybos patarėjo pavaduotojo nacionalinio saugumo klausimais padėjėjas kovai su terorizmu.
Tais atvejais, kai Kremlius pageidauja konkrečių technologijų, gaminamų tik, tarkime, JAV, ES ar Japonijoje, Maskva gali gudriais būdais išvengti sankcijų, įskaitant įrangos pirkimą iš tarpininkų, esančių šalyse, palaikančiose glaudžius prekybos santykius tiek su Vakarais, tiek su Rusija, rašo „Politico“.
Praėjusių metų gruodį Rusija sugebėjo importuoti beveik 80 tonų neperšaunamų liemenių už maždaug 10 mln. dolerių, rodo „ImportGenius“ duomenys. Šias neperšaunamas liemenes pagamino Turkijos bendrovė „Ariteks“ ir dauguma jų buvo importuotos tiesiai iš Turkijos, nors kai kurios siuntos į Rusiją atkeliavo per Jungtinius Arabų Emyratus. Rusija taip pat importavo keletą neperšaunamų liemenių iš Kinijos bendrovės Xinxing Guangzhou Import & Export Co.
Prekybos duomenys taip pat rodo, kad Rusijos valstybinė gynybos bendrovė „Rosoboronexport“ nuo 2022 m. importavo mikroschemų, termovizorių ir atsarginių dalių, pavyzdžiui, dujų turbinos variklį, iš įvairių šalių – nuo Kinijos iki Serbijos ir Mianmaro.
Dvejopo naudojimo prekės taip pat galėtų būti būdas Kinijai tyliai padidinti savo pagalbą Maskvai ir kartu išvengti atsakomųjų veiksmų, kuriais pastarosiomis savaitėmis grasino Vašingtono ir Europos pareigūnai, jei Kinija toliau siųs ginklus Rusijos kariuomenei.
Praėjusią savaitę Vokietijos kancleris Olafas Scholzas žurnalistams pareiškė, kad jei Kinija siųstų ginklų Rusijai, tai sulauktų „pasekmių“, nors jis taip pat sakė, kad nematė „jokių įrodymų“, jog Pekinas svarsto galimybę tiekti ginklus Maskvai.
„Dabar esame tokiame etape, kai aiškiai sakome, kad taip neturėtų atsitikti, ir esu gana optimistiškai nusiteikęs, kad šiuo atveju mūsų prašymas bus sėkmingas“, – kalbėjo jis.
Tarp karinių prekių, kurias Kinija svarsto galimybę tiekti Rusijai, yra bepiločiai lėktuvai, šaudmenys ir kiti šaulių ginklai, kaip teigiama sąraše, kuris kelis mėnesius cirkuliavo administracijoje ir Kapitolijuje. O žvalgybinė informacija, su kuria per pastarąjį mėnesį buvo supažindinti pareigūnai Vašingtone, Kapitolijuje ir JAV sąjungininkai visame pasaulyje, rodo, kad Pekinas gali žengti žingsnį ir siųsti ginklus Rusijai.
„Mes matome, kad [Kinija] teikia pagalbą Rusijai konflikto kontekste. Ir matome, kad jie vis labiau jaučiasi nepatogiai dėl pagalbos lygio ir nesiekia to daryti taip viešai, kaip galėtų būti kitu atveju, ir atsižvelgiant į su tuo susijusias reputacines išlaidas, – kovo 8 d. Kongreso posėdyje sakė JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines. – Tai labai realus rūpestis, ir mes labai atidžiai stebime, kiek arti jie priartėja ir kokią pagalbą teikia.“
Tikimasi, kad Vakarų šalys, gavusios duomenų apie dvejopo naudojimo prekių siuntas į Rusiją, dės daugiau pastangų šiems srautams pažaboti.
„Jau pradėjome matyti sankcijas žmonėms, gabenantiems karinę medžiagą į Rusiją. Esu tikras, kad ES ir kitos šalys imsis sankcijų prieš tuos žmones, kurie padeda daugeliui šių medžiagų patekti į Rusiją“, – sakė Jamesas Byrne'as iš Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto, Jungtinėje Karalystėje įsikūrusio gynybos analitinio centro.
Pekinas ir toliau neigia, kad didina paramą Rusijai Ukrainoje. Tačiau keli jo aukščiausi pareigūnai neseniai buvo nuvykę į Maskvą. Artimiausią savaitę ten apsilankys ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.
Kinija neseniai pateikė 12 punktų taikos pasiūlymą dėl karo Ukrainoje, nors Vakarų lyderiai jį kritikavo dėl dviprasmiškumo ir dėl to, kad jame trūksta detalių apie būtinybę išvesti Rusijos karius.
Parengta pagal „Politico“ inf.
