„Mano tikslas tebėra toks, kad po rinkimų Turkijoje, bet iki viršūnių susitikimo Vilniuje galėtume sulaukti ir Švedijos paraiškos ratifikavimo“, – teigė jis, turėdamas omenyje kasmetinį Aljanso susirinkimą, numatytą liepos 11 d.
Bet jis nesakė, ar tam reikės vyriausybės pasikeitimo Turkijoje. Ilgametis šalies lyderis Recepas Tayyipas Erdoğanas, nuolat kaltinamas demokratijos principų pažeidinėjimu, pirmą kartą per daugelį metų susiduria su rimta grėsme savo valdžiai.
J. Stoltenbergas pabrėžė, kad sprendimą galiausiai turi priimti Turkija. Vengrija taip pat atsisako ratifikuoti Švedijos paraišką, tačiau Turkija laikoma didžiausia kliūtimi jos kelyje į NATO.
„Mes kalbame apie suverenius nacionalinius parlamentus, ir aš, žinoma, negaliu suteikti jokių garantijų jų vardu“, – sakė jis.
Anot J. Stoltenbergo, Suomijos prisijungimas prie NATO po kelis mėnesius trukusio vilkinimo, taip pat susijusio su Turkijos prieštaravimais, rodo, kad Aljansas veikia ir Rusijos karo prieš Ukrainą sąlygomis.
Galutinis Suomijos paraiškos ratifikavimas „rodo, kad NATO durys lieka atviros“, – sakė jis. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pridūrė Aljanso vadovas, gavo „priešingą rezultatą nei norėjo – ir Suomija sustiprins NATO“.
Jei prie aljanso prisijungs ir Suomija, ir Švedija, tai 96 proc. Europos Sąjungos piliečių netrukus gyvens NATO šalyse, pažymėjo J. Stoltenbergas.
NATO generalinis sekretorius taip pat patvirtino, jog nors Švedija dar nėra Aljanso narė, jie ne vieniša.
Kovo 30 d. Turkijos parlamentas patvirtino Suomijos stojimo į NATO protokolą. Turkija tapo paskutine šalimi, ratifikavusia Suomijos paraišką dėl prisijungimo prie Aljanso.
