Jo vyriausybė taip pat paskelbė 7,2 proc. didinanti Kinijos gynybos biudžetą, kuris per pastarąjį dešimtmetį padvigubėjo, ir planus padaryti šalį mažiau priklausomą nuo užsienio grūdų importo.
Pastaraisiais mėnesiais Pekinas ptai pat pristatė naujus karinės parengties įstatymus, naujas priešlėktuvines slėptuves miestuose už sąsiaurio su Taivanu ir naujus „Nacionalinės gynybos mobilizacijos“ biurus visoje šalyje.
Dar per anksti tiksliai pasakyti, ką šie pokyčiai reiškia – konfliktas nėra tikras ar neišvengiamas. Tačiau Pekine kažkas pasikeitė, o politikos formuotojai ir verslo lyderiai visame pasaulyje negali sau leisti to ignoruoti.
Jei Xi Jinpingas sako, kad jis ruošiasi karui, būtų kvaila netikėti jo žodžiais, sakoma leidinio publikacijoje.
„Verkiantys vaiduokliai, drebantys priešai“
Pirmasis ženklas, kad šių metų Nacionalinio liaudies kongreso ir Kinijos liaudies politinės konsultacinės konferencijos posėdžiai, žinomi kaip „dvi sesijos“, nes abu organai posėdžiauja vienu metu, gali būti neįprasti, pasirodė kovo 1 d., kai Kinijos komunistų partijos (KKP) svarbiausias teorinis žurnalas paskelbė esė „Vadovaudamiesi Xi Jinpingo mintimis apie kariuomenės stiprinimą, žengsime į priekį pergalingai“.
Esė pasirodė pavadinimu „Jun Zheng“ – „karinės valdžios“ homonimas, kuris galbūt reiškia aukščiausią Kinijos karinę instituciją – Centrinę karinę komisiją – ir teigė, kad „reikia paspartinti nacionalinės gynybos ir kariuomenės modernizavimą“.
Jame taip pat raginama intensyvinti kariuomenės ir civilių sintezę – Xi Jinpingo politiką, pagal kurią privačios bendrovės ir civilinės institucijos turi tarnauti Kinijos karinio modernizavimo pastangoms. Jame, remiantis Xi Jinpingo kalba, pasakyta 2022 m. spalio mėn. Kinijos kariuomenės vadovams, buvo nepernelyg užslėptai užsiminta apie Jungtines Valstijas:
„Karų, kurie gali būti mums primesti, akivaizdoje turime kalbėti su priešais jiems suprantama kalba ir pasitelkti pergalę, kad iškovotume taiką ir pagarbą. Naujaisiais laikais Liaudies armija primygtinai reikalauja naudoti jėgą, kad sustabdytų kovas...
Mūsų kariuomenė garsėja tuo, kad gerai moka kovoti ir turi stiprią kovos dvasią. Naudodamasi prosais ir šautuvais, ji nugalėjo Kuomintango armiją, aprūpintą amerikietiška įranga. Korėjos mūšio lauke ji nugalėjo iki dantų ginkluotą priešą Nr. 1 pasaulyje ir suvaidino galingas ir didingas mūšio dramas, kurios sukrėtė pasaulį ir privertė verkti dvasias ir dievus.“
Dar prieš publikuojant esė buvo požymių, kad Kinijos vadovai gali planuoti galimą konfliktą. Gruodžio mėnesį Pekinas paskelbė naują įstatymą, kuris leistų Liaudies išlaisvinimo armijai (LLA) lengviau aktyvuoti savo rezervo pajėgas ir institucionalizuoti kovinių pajėgų papildymo karo atveju sistemą.
Tokios priemonės, kaip pažymėjo analitikai Lyle'as Goldsteinas ir Nathanas Waechteris, rodo, kad Xi Jinpingas gali būti pasimokęs iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino nesėkmių Ukrainoje.
Kariuomenės rezervistus reglamentuojantis įstatymas – ne vienintelis teisinis pakeitimas, kuriame užsimenama apie Pekino pasiruošimą. Vasario mėn. aukščiausiasis Nacionalinio liaudies kongreso patariamasis organas priėmė Sprendimą dėl tam tikrų [Kinijos] baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pritaikymo kariuomenei karo metu, kuriuo, pasak valstybinio dienraščio „People's Daily“, Centrinei karinei komisijai suteikiami įgaliojimai koreguoti teisines nuostatas, įskaitant „jurisdikciją, gynybą ir atstovavimą, priverstines priemones, bylų pateikimą, tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą, teismą ir nuosprendžių vykdymą“.
Nors neįmanoma nuspėti, kaip šis sprendimas bus panaudotas, jis gali tapti ginklu, skirtu prieš Taivano perėmimui besipriešinančius asmenis. Kinijos kariuomenė taip pat gali juo pasinaudoti siekdama pareikšti teisinę jurisdikciją galimai okupuotoje teritorijoje, pavyzdžiui, Taivane. Arba Pekinas galėtų juo pasinaudoti norėdamas priversti Kinijos piliečius pritarti jo sprendimams karo metu.
Nuo gruodžio mėn. Kinijos vyriausybė taip pat atidarė daugybę Nacionalinės gynybos mobilizacijos biurų (arba verbavimo centrų) visoje šalyje, įskaitant Pekiną, Fudzianą, Hubėjų, Hunaną, Vidinę Mongoliją, Šandongą, Šanchajų, Sičuaną, Tibetą ir Vuhaną.
Tuo pat metu Fudziano provincijos miestuose, esančiuose kitoje sąsiaurio pusėje nuo Taivano, pradėtos statyti arba modernizuoti priešlėktuvinės slėptuvės ir bent viena „karo laikų greitosios pagalbos ligoninė“, skelbia Kinijos valstybinė žiniasklaida.
Kovą Fudzianas ir keli provincijos miestai pradėjo neleisti užsienio IP adresams naudotis vyriausybinėmis interneto svetainėmis, galbūt siekdami apsunkinti Kinijos pasirengimo karui sekimą.
Retorika, militarizuojanti visuomenę
Jei šie įvykiai rodo Pekino mąstymo pokyčius, tai kovo pradžioje vykę dviejų sesijų susitikimai juos tik patvirtino. Tarp Kinijos liaudies politinės konsultacinės konferencijos – patariamojo organo – aptartų pasiūlymų buvo planas sudaryti Taivano nepriklausomybės šalininkų ir politinių lyderių juodąjį sąrašą.
Pagal šį planą, kurį pateikė populiarus ultranacionalistų tinklaraštininkas Zhou Xiaopingas, būtų leista nužudyti į juodąjį sąrašą įtrauktus asmenis, įskaitant Taivano viceprezidentą Williamą Lai Ching-te, jei jie nepakeistų savo elgesio.
Vėliau Zhou Xiaopingas sakė Honkongo laikraščiui „Ming Pao“, kad konferencija pritarė jo pasiūlymui ir „perdavė jį atitinkamoms valdžios institucijoms įvertinti ir apsvarstyti“. Tokie pasiūlymai nėra atsitiktiniai. 2014 m. Xi Jinpingas gyrė Zhou Xiaopingą už „pozityvią energiją“ dėl jo minčių apie Taivaną ir Jungtines Valstijas.
Taip pat per dviejų sesijų susitikimus kadenciją baigiantis premjeras Li Keqiangas paskelbė, kad 2023 m. karinis biudžetas sieks 1,55 trilijono juanių (apie 224,8 mlrd. JAV dolerių), t. y. 7,2 proc. daugiau nei pernai.
Li Keqiangas taip pat paragino sustiprinti „pasirengimą karui“. Vakarų ekspertai jau seniai mano, kad Kinija nepakankamai informuoja apie savo išlaidas gynybai. Pavyzdžiui, 2021 m. Pekinas teigė gynybai išleidęs 209 mlrd. dolerių, tačiau Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas nurodė, kad tikroji suma yra 293,4 mlrd. dolerių.
Net ir oficialus Kinijos skaičius viršija visų Ramiojo vandenyno šalių, kurios yra Jungtinių Valstijų sąjungininkės pagal Ramiojo vandenyno sutartį, karines išlaidas kartu sudėjus (Australijos, Japonijos, Filipinų, Pietų Korėjos ir Tailando), todėl galima lažintis, kad Kinija išleidžia gerokai daugiau, nei nurodo.
Tačiau iškalbingiausi dviejų sesijų susitikimų momentai, ko gero, nenuostabu, buvo susiję su pačiu Xi Jinpingu. Kinijos vadovas iš viso pasakė keturias kalbas – vieną Kinijos liaudies politinės konsultacinės konferencijos delegatams, dvi – Nacionaliniam liaudies kongresui ir vieną – kariuomenės ir sukarintų pajėgų vadovams.]
Jose jis apibūdino niūrų geopolitinį kraštovaizdį, išskyrė Jungtines Amerikos Valstijas kaip Kinijos priešininkę, ragino privatų verslą tarnauti Kinijos kariniams ir strateginiams tikslams ir pakartojo, kad, jo nuomone, Taivano ir žemyninės dalies suvienijimas yra gyvybiškai svarbus, norint sėkmingai įgyvendinti jo pasirašytą politiką, kuria siekiama „didžiojo Kinijos etnoso atjauninimo“.
Kovo 6 d. sakydamas pirmąją kalbą, panašu, Xi Jinpingas Kinijos pramonės bazę ruošė kovai ir konfliktams. „Ateinančiu laikotarpiu rizika ir iššūkiai, su kuriais susiduriame, tik didės ir taps dar didesni“, – perspėjo jis.
„Tik tada, kai visi žmonės mąstys vienoje vietoje, sunkiai dirbs vienoje vietoje, padės vieni kitiems toje pačioje valtyje, susivienys kaip vienas, išdrįs kovoti ir bus geri kovotojai, jie galės ir toliau siekti naujų ir didesnių pergalių“, – kalėbjo jis.
Kad padėtų KKP pasiekti šias „didesnes pergales“, Kinijos vadovas pažadėjo „teisingai nukreipti“ privačias įmones investuoti į projektus, kuriems valstybė suteikė prioritetą.
Xi Jinpingas savo kalboje taip pat tiesiogiai užsipuolė Jungtines Valstijas, pažeisdamas savo praktiką neįvardyti Vašingtono kaip priešininko, išskyrus istorinius kontekstus. Jis pavadino Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes pagrindinėmis dabartinių Kinijos problemų priežastimis.
„Vakarų šalys, vadovaujamos Jungtinių Valstijų, įgyvendino mūsų sulaikymą iš visų pusių, apsupimą ir slopinimą, o tai sukėlė precedento neturinčius rimtus iššūkius mūsų šalies vystymuisi“, – sakė jis.
Nors JAV prezidento Joe Bideno administracija pabrėžė „apsauginius barjerus“ ir kitas priemones, kuriomis siekiama sulėtinti JAV ir Kinijos santykių blogėjimą, Pekinas akivaizdžiai ruošiasi naujai, labiau konfrontacinei erai.
Kovo 5 d. Xi Jinpingas pasakė antrąją kalbą, kurioje išdėstė Kinijos savarankiškumo viziją, kuri buvo gerokai platesnė nei bet kuri iš jo ankstesnių diskusijų šia tema, sakydamas, kad Kinijos žygis į modernizaciją priklauso nuo technologinės priklausomybės nuo užsienio ekonomikų, t. y. Jungtinių Valstijų ir kitų pramoninių demokratinių šalių.
Xi Jinpingas taip pat sakė, kad nori, jog Kinija nustotų priklausyti nuo grūdų ir pramoninių prekių importo. „Jei mums pritrūktų kurio nors iš šių dviejų produktų, tarptautinė rinka mūsų neapsaugos“, – pareiškė Xi Jinpingas.
Tą pačią dieną kadenciją baigiantis premjeras Li Keqiangas savo metinėje vyriausybės „darbo ataskaitoje“ pabrėžė tą patį dalyką, sakydamas, kad Pekinas privalo „nenuilstamai laikyti daugiau kaip 1,4 mlrd. kinų ryžių dubenėlius tvirtai savo rankose“. Šiuo metu daugiau nei trečdalis Kinijos grynojo maisto suvartojimo priklauso nuo importo.
Kovo 8 d. sakydamas trečiąją kalbą PLA ir Liaudies ginkluotosios policijos atstovams Xi Jinpingas pareiškė, kad Kinija turi sutelkti savo pastangas inovacijų srityje į nacionalinės gynybos stiprinimą ir sukurti nacionalinių rezervinių pajėgų tinklą, kurį būtų galima panaudoti karo metu.
Xi Jinpingas taip pat paragino vykdyti „Nacionalinės gynybos švietimo“ kampaniją, kad visuomenė susivienytų už PLA, ir kaip įkvėpimo šaltinį nurodė dvigubos paramos judėjimą – 1943 m. komunistų vykdytą kampaniją, kuria siekta militarizuoti visuomenę jų bazės rajone Jenane.
Kovo 13 d. savo ketvirtojoje kalboje (ir pirmojoje kaip trečiosios kadencijos prezidentas) Xi Jinpingas paskelbė, kad jo didžiosios atjauninimo kampanijos „esmė“ yra „tėvynės suvienijimas“. Nors jis yra užsiminęs apie ryšį tarp Taivano įsisavinimo ir jo taip giriamos kampanijos iš esmės vėl padaryti Kiniją didžią, tačiau retai kada, jei apskritai kada nors, tai darė taip aiškiai.
Ragina į Xi Jinpingą žiūrėti rimtai
Praėjus dešimtmečiui nuo Xi Jinpingo valdymo pradžios aišku viena: svarbu į jį žiūrėti rimtai – deja, daugelis JAV analitikų to nedaro, rašo „Foreign Affairs“.
Kai Xi Jinpingas pradėjo agresyvias kampanijas prieš korupciją, privačias įmones, finansų institucijas, nekilnojamojo turto ir technologijų sektorius, daugelis analitikų prognozavo, kad šios kampanijos bus trumpalaikės. Tačiau jos išsilaikė. Tas pats pasakytina ir apie trejus metus vykdytą drakonišką Xi Jinpingo „nulinio COVID“ politiką – kol 2022 m. pabaigoje jis buvo neįprastai priverstas pakeisti kursą.
Dabar Xi Jinpingas intensyvina dešimtmetį trunkančią kampaniją, kuria siekiama nutraukti pagrindines ekonomines ir technologines priklausomybes nuo JAV vadovaujamo demokratinio pasaulio.
Jis tai daro laukdamas naujo ideologinės ir geostrateginės „kovos“ etapo, kaip pats sako. Jo pranešimai apie pasirengimą karui ir nacionalinio atjaunėjimo prilyginimas susivienijimui žymi naują jo politinio karo kampanijos, kuria siekiama įbauginti Taivaną, etapą.
Xi Jinpingas aiškiai pasiryžęs panaudoti jėgą, kad užimtų salą. Lieka neaišku, ar jis mano, kad gali tai padaryti nerizikuodamas nekontroliuojamu eskalavimu su Jungtinėmis Valstijomis, svarstoma „Foreign Affairs“ publikacijoje.
Parengta pagal „Foreign Affairs“ inf.
