JAV Teisingumo departamentas tiria, kaip socialiniuose tinkluose atsidūrė itin slaptų dokumentų pluoštas, kuriame yra informacijos apie tai, kaip JAV šnipinėjaF sąjungininkus ir priešus, taip pat žvalgybos duomenų apie karą Ukrainoje.
Tačiau iki šiol mažai žinoma apie tai, kas galėjo būti atsakingas už nutekinimą ir kaip kai kurios griežčiausiai saugomos šalies paslaptys atsidūrė socialinės žiniasklaidos svetainėse.
Pareigūnai teigė, kad Gynybos departamentas vis dar nagrinėja šį klausimą ir ėmėsi veiksmų, kad sugriežtintų tokių itin slaptų dokumentų, su kuriais bet kurią dieną paprastai gali susipažinti šimtai žmonių visoje vyriausybėje, srautą.
Pentagonas ėmėsi „tarpžinybinių pastangų“, kad įvertintų informacijos nutekėjimo poveikį, tačiau JAV pareigūnai ir artimi sąjungininkai jau dabar baiminasi, kad atskleisti faktai gali kelti pavojų slaptiems šaltiniams ir pakenkti svarbiems užsienio santykiams.
Kongreso įstatymų leidėjai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl akivaizdaus nutekėjimo masto ir internete paskelbtų dokumentų jautrumo, tačiau iš esmės jie vis dar nežino, kas įvyko.
Tiek Atstovų Rūmų, tiek Senato Žvalgybos komiteto vadovai reikalauja atsakymų iš J.Bideno administracijos. Atstovų Rūmų žvalgybos komiteto pirmininkas respublikonas Mike'as Turneris pirmadienį turejo gauti trumpą informaciją, o jo kolegos Senate taip pat kartu paprašė ją pateikti.
Štai ką CNN iki šiol išsiaiškino apie informacijos nutekėjimą:
Kas nutiko?
Dokumentai internete pasirodė praėjusį mėnesį socialinės žiniasklaidos platformoje „Discord“, rodo CNN peržiūrėtos įrašų ekrano nuotraukos.
Įrašuose pateikiamos suglamžytų dokumentų, sudėtų ant žurnalų ir apsuptų kitų atsitiktinių daiktų, pavyzdžiui, užspaudžiamų maišelių ir „Gorilla Glue“ klijų, nuotraukos.
Atrodo, tarsi jie būtų buvę paskubomis sulankstyti ir įkišti į kišenę prieš išnešant juos iš saugios vietos, CNN sakė su tokio pobūdžio dokumentais susipažinęs šaltinis.
Sekmadienį paskelbtame pareiškime „Discord“ atstovas spaudai patvirtino, kad bendradarbiaujama su teisėsauga atliekant tyrimą.
Visi penktadienį aptikti dokumentai buvo pažymėti slaptumo žymomis, kai kurie iš jų – aukščiausio lygio slaptumo žyma „visiškai slaptai“.
Neaišku, kas slypi už šių dokumentų nutekinimo ir iš kur tiksliai jie atsirado.
Kas yra dokumentuose?
CNN peržiūrėjo 53 nutekintus dokumentus, kurie, atrodo, buvo parengti nuo vasario vidurio iki kovo pradžios.
Juose pateikiama daug įvairios griežtai įslaptintos informacijos – tai reta galimybė sužinoti, kaip JAV šnipinėja ir sąjungininkus, ir priešininkus.
Kai kuriuose dokumentuose, kurie, kaip teigia JAV pareigūnai, yra autentiški, atskleidžiamas JAV vykdomas pagrindinių sąjungininkių, įskaitant Pietų Korėją, Izraelį ir Ukrainą, pasiklausymo mastas.
Kiti atskleidžia, kokiu mastu JAV įsiskverbė į Rusijos gynybos ministeriją ir Rusijos samdinių organizaciją „Wagner Group“, daugiausia per perimtus pranešimus ir žmogiškuosius šaltinius, kurie dabar gali būti nutraukti arba atsidurti pavojuje.
Dar kiti atskleidžia pagrindinius Ukrainos ginkluotės, priešlėktuvinės gynybos, batalionų dydžio ir parengties trūkumus lemiamu karo momentu, kai Ukrainos pajėgos ruošiasi pradėti kontrpuolimą prieš rusus – ir kaip tik tuo metu, kai JAV ir Ukraina pradėjo kurti abipusiu pasitikėjimu grįstus santykius dėl dalijimosi žvalgybos informacija.
Viename dokumente atskleidžiama, kad JAV šnipinėjo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Tai nestebina, sakė V.Zelenskiui artimas šaltinis, tačiau Ukrainos pareigūnai labai nusivylę dėl informacijos nutekėjimo.
JAV žvalgybos ataskaitoje, kurios šaltinis yra signalų žvalgyba, teigiama, kad V.Zelenskis vasario pabaigoje „pasiūlė smogti Rusijos dislokacijos vietoms Rusijos Rostovo srityje“, naudojant bepiločius orlaivius, nes Ukraina neturi tolimojo nuotolio ginklų, galinčių pasiekti tokį atstumą.
Signalų žvalgyba apima perimtus pranešimus ir JAV Nacionalinė saugumo agentūra ją apibrėžia kaip „žvalgybinę informaciją, gaunamą iš elektroninių signalų ir sistemų, kurias naudoja užsienio taikiniai, pavyzdžiui, ryšių sistemos, radarai ir ginklų sistemos“.
Dar viename dokumente nepaprastai išsamiai aprašomas dviejų aukštų Pietų Korėjos nacionalinio saugumo pareigūnų pokalbis apie šalies Nacionalinio saugumo tarybos susirūpinimą dėl JAV prašymo išduoti šaudmenis.
Pareigūnai nerimavo, kad tiekdami šaudmenis, kuriuos JAV vėliau siųstų Ukrainai, pažeistų Pietų Korėjos politiką neteikti mirtinos pagalbos kariaujančioms šalims. Dokumente teigiama, kad vienas iš pareigūnų pasiūlė būdą, kaip apeiti šią politiką jos nekeičiant – parduoti šaudmenis Lenkijai.
Dokumentas jau sukėlė diskusijų Seule, o Pietų Korėjos pareigūnai žurnalistams pareiškė, kad planuoja šį klausimą iškelti Vašingtonui.
Tuo tarpu žvalgybos ataskaita apie Izraelį sukėlė pasipiktinimą Jeruzalėje. Ataskaitoje, kurią parengė Centrinė žvalgybos agentūra (CŽV) ir kurios šaltinis yra signalų žvalgyba, teigiama, kad pagrindinė Izraelio žvalgybos agentūra „Mossad“ skatino protestus prieš naująją šalies vyriausybę, „įskaitant kelis aiškius raginimus imtis veiksmų“, teigiama ataskaitoje.
Kaip reaguoja JAV sąjungininkai?
Nors JAV sąjungininkės žino, kad JAV žvalgybos bendruomenė renka informaciją apie draugiškas šalis, kai kurių minėtų šalių diplomatai CNN teigė, kad viešai atskleista informacija kelia nusivylimą ir kenkia JAV reputacijai.
JAV sąjungininkės vertina žalą ir stengiasi nustatyti, ar dėl informacijos nutekėjimo nenukentėjo jų šaltiniai ir metodai.
„Tikimės, kad JAV artimiausiomis dienomis pasidalys su mumis žalos vertinimu, tačiau negalime laukti jų vertinimo. Šiuo metu atliekame savo vertinimą“, – sakė pareigūnas iš šalies, kuri priklauso „Penkių akių“ dalijimosi žvalgybos informacija susitarimui su JAV, kuriam priklauso Australija, Kanada, Naujoji Zelandija ir Jungtinė Karalystė.
„Mes analizuojame šiuos dokumentus, kad išsiaiškintume, ar kokia nors žvalgybos informacija buvo surinkta iš mūsų“, – sakė pareigūnas.
Antrasis „Penkių akių“ šalių pareigūnas išreiškė susirūpinimą dėl to, kad nutekinta informacija apie Ukrainos karą gali pakenkti šaliai mūšio lauke.
Pareigūnas taip pat nurodė, kad nerimą kelia vienas iš vasario mėnesio dokumentų, pavadintas „Rusija-Ukraina: Mūšis dėl Donbaso regiono greičiausiai artėja prie aklavietės iki 2023 m.“. Dokumente pažymima, kad sudėtinga įvertinti „Ukrainos operacijų ištvermę“.
„Ukrainai bus sunku pasiekti laimėjimų, tačiau nepadeda tai, kad privatus JAV vertinimas, kuriame nurodoma, kad tikėtina metų metus truksianti aklavietė, buvo atskleistas viešai“, – sakė pareigūnas.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailo Podoliakas penktadienį savo „Telegram“ kanale pareiškė, kad, jo nuomone, išplatinti dokumentai yra neautentiški, „neturi nieko bendra su tikraisiais Ukrainos planais“ ir remiasi „dideliu kiekiu išgalvotos informacijos“, kurią paskleidė Rusija.
Vis dėlto Ukraina dėl šio nutekinimo jau pakeitė kai kuriuos savo karinius planus, CNN sakė V. Zelenskiui artimas šaltinis.
JAV vyriausybės pareigūnai „dėl to bendrauja su sąjungininkais ir partneriais aukštu lygiu, taip pat ir siekdami užtikrinti juos dėl mūsų įsipareigojimo saugoti žvalgybinę informaciją ir ištikimybės užtikrinant mūsų partnerystę“ po šio nutekinimo, pirmadienį sakė JAV Valstybės departamento atstovo spaudai vyriausiasis pavaduotojas Vedantas Patelis.
Pasak su šiuo klausimu susipažinusio JAV pareigūno, Valstybės departamente diplomatiniam atsakui vadovauti paskirta valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman.
V.Patelis nesileido į detales apie tai, su kuriomis šalimis JAV užmezgė ryšius, tik pasakė, kad „šis darbas tęsiasi“.
Du „Penkių akių“ diplomatai pirmadienį sakė, kad JAV dar neinformavo pagrindinių sąjungininkių, priklausančių dalijimosi žvalgybos informacija susitarimui „Penkios akys“ (Australija, Kanada, Naujoji Zelandija ir Jungtinė Karalystė), apie tai, kaip vertinama padaryta žala ar kaip stengiamasi nustatyti informacijos nutekintoją.
Vienas iš diplomatų sakė, kad tikisi JAV pareigūnų pranešimo artimiausiomis dienomis, ir pažymėjo, kad dėl Velykų atostogų pastarosiomis dienomis diskusijų tempas sulėtėjo.
Kas atlieka tyrimą?
JAV Teisingumo departamentas pradėjo tyrimą, o Gynybos departamentas taip pat nagrinėja šį klausimą.
„Gynybos departamentas toliau tikrina ir vertina nufotografuotų dokumentų, kurie plinta socialinės žiniasklaidos svetainėse ir kuriuose, atrodo, yra slaptos ir labai slaptos medžiagos, pagrįstumą“, – savaitgalį paskelbtame pareiškime sakė Pentagono spaudos sekretoriaus pavaduotoja Sabrina Singh.
„Buvo pradėtos tarpžinybinės pastangos, sutelktos į tai, kad būtų įvertintas šių nufotografuotų dokumentų galimas poveikis JAV nacionaliniam saugumui ir mūsų sąjungininkams bei partneriams“, – pridūrė ji.
S.Singh pridūrė, kad JAV pareigūnai savaitgalį kalbėjosi su sąjungininkais ir partneriais dėl informacijos nutekėjimo ir informavo „atitinkamus Kongreso komitetus“.
Jungtinis štabas, kurį sudaro Gynybos departamento aukščiausia uniformuota vadovybė, patarianti prezidentui, tikrina savo platinimo sąrašus, kad išsiaiškintų, kas gauna šiuos pranešimus, sakė JAV gynybos pareigūnas. Daugelyje dokumentų buvo žymos, rodančios, kad juos parengė Jungtinio štabo žvalgybos padalinys, vadinamas „J2“, ir atrodo, kad tai yra informaciniai dokumentai.
Pentagono komandą, kuri dirba siekdama nustatyti informacijos nutekėjimo mastą ir apimtį, sudaro Gynybos departamento teisės aktų leidybos, viešųjų reikalų, politikos, generalinio patarėjo, žvalgybos ir saugumo bei jungtinio štabo tarnybos, pirmadienį sakė gynybos sekretoriaus padėjėjas viešiesiems ryšiams Chrisas Meagheris.
Paklaustas, ar vyriausybė numano, kas nutekino dokumentus, Nacionalinės saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Jognas Kirby pirmadienį sakė, kad Gynybos departamentas perdavė bylą Teisingumo departamentui baudžiamajam tyrimui atlikti ir nukreipė į jį klausimus.
„Nežinau, kad šiuo metu jie būtų padarę kokias nors išvadas dėl to, iš kur jie atsirado“, – sakė J.Kirby.
Paklaustas, ar administracija mano, kad nutekėjimas yra suvaldytas, ar grėsmė tebesitęsia, J.Kirby atsakė: „Mes nežinome. Tikrai nežinome.“
Parengta pagal CNN inf.
