Didžiosios Britanijos pareigūnai Japonijoje vykstančiame Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikime sakė, kad tikisi Rusijos atsakomųjų veiksmų ir privalo būti pasirengę kraštutinei Rusijos vadovo taktikai, su kuria jis bandys išlaikyti Ukrainos teritoriją.
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas praėjusį mėnesį pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi ukrainiečių atsakomajam smūgiui, ir perspėjo, kad jo šalis panaudos „absoliučiai bet kokius ginklus“, jei Kijevas bandys susigrąžinti 2014 m. Rusijos aneksuotą Krymą.
Iš šių pasisakymų, rodės, kad Maskva pripažįsta, jog jos pajėgos Ukrainoje netrukus gali atsidurti gynybinėje padėtyje, pačiam Rusijos žiemos puolimui lėtėjant.
Rusijos branduolinė retorika suvienijo G7 ministrus, kurie po dvi valandas trukusio susitikimo pirmadienį paskelbė pareiškimą, kuriame žėrė kritiką V. Putino planui dislokuoti taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje ir Kremliaus grasinimus pavadino nepriimtinais.
Pasak G7 pareigūnų, derybose buvo atvirai pasikeista požiūriais į Ukrainos karą, įskaitant ateities perspektyvas užbaigti karą. Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas anksčiau teigė, kad galiausiai karas bus nutrauktas prie derybų stalo.
Tačiau šaltiniai JK užsienio reikalų ministerijoje užsiminė, kad vienintelis būdas galutinai išspręsti konfliktą būtų V. Putino karių išvedimas iš Krymo, kartu suteikiant Ukrainai reikiamus įrankius užbaigti „darbą“.
Nepaisant Ukrainos ir kitų šalių, įskaitant buvusį JK ministrą pirmininką Borisą Johnsoną, spaudimo didinti karinę paramą, JK mano, kad šiuo metu Ukrainai teikiama tai, ko reikia. Šaltiniai „The Guardian“ teigė, kad Didžioji Britanija jau skiria savo „juodos dienos fondą“.
Pirmadienį buvusių aukšto rango diplomatų ir karinių patarėjų grupė pareiškė, kad karas Ukrainoje yra linkęs likti aklavietėje, jei Vakarai nesiims visų įmanomų priemonių ir nepadidins savo karinės paramos.
Grupė teigė, kad deklaracijų, kuriose pabrėžiama tvirta parama, nepakanka, o veiksmai vis dar neatitinka retorikos. G7 aukščiausiojo lygio susitikime ministrai dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą „intensyvinti, visapusiškai koordinuoti ir vykdyti“ sankcijas Rusijai. Jie taip pat susitarė labiau koordinuoti veiksmus, kad būtų užkirstas kelias šių vykdomų priemonių vengimui, nusitaikant į trečiąsias šalis, tiekiančias ginklus Maskvai.
Tai buvo pareikšta po to, kai JK užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly pareikalavo paleisti britų ir rusų opozicijos lyderį Vladimirą Karą-Murzą po to, kai Maskvos teismas jį nuteisė 25 metams kalėjimo, taip pagerbdamas jį už drąsą pasmerkiant V. Putino invaziją į Ukrainą.
Kremliaus kritikas, du kartus išgyvenęs apsinuodijimą, buvo nuteistas dėl valstybės išdavystės ir Rusijos kariuomenės menkinimo. Rusijos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Andrejus Kelinas pirmadienį buvo iškviestas į JK užsienio reikalų ministeriją pasiaiškinti dėl Rusijos įsipareigojimų žmogaus teisių srityje, įskaitant teisę į teisingą teismą.
Tuo tarpu JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno dvišalės G7 derybos su Prancūzijos užsienio reikalų ministre Catherine Colonna užsitęsė, kas paskatino spėliones, kad derybos buvo įtemptos.
Prie to galimai galėjo prisidėti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasisakymai, kuriuose jis teigia, kad Europa neturėtų tapti JAV vasalu užsienio politikos srityje.
Anksčiau Prancūzijos prezidentas buvo apkaltintas naivumu, kai pareiškė, kad Maskva neturi būti pažeminta ir jai reikės saugumo garantijų. Rytų Europos šalių vyriausybės kaltino E. Macroną, kad jis neišmoko karo pamokų. Jų nuomone, be JAV karinės ir finansinės paramos Kijevui, kuri daugiau nei 30 kartų viršija Prancūzijos paramą, Ukrainos pasipriešinimas jau būtų žlugęs.
Tačiau per G7 susitikimą pareigūnai pabrėžė, kad visos valstybės narės, įskaitant Prancūziją, yra vieningos dėl būtinybės užkirsti kelią V. Putino bandymams skaldyti ir valdyti.
Atskirose derybose Japonijoje G7 šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę, JAV, Kanadą, Japoniją ir Prancūziją, sudarė aljansą, kurio tikslas – kurti bendras branduolinio kuro tiekimo grandines, siekiant išstumti Rusiją iš tarptautinės branduolinės energijos rinkos.
Jungtinės Karalystės energetinio saugumo ir „Net Zero“ departamentas teigė, kad penkios šalys pasinaudos savo civilinės branduolinės energetikos sektoriais, kad susilpnintų Rusijos įtaką tiekimo grandinėms ir atkirto V. Putinui dar vieną priemonę finansuoti savo invaziją į Ukrainą.
