Anksčiau nepaskelbtame slaptame JAV nacionalinės geožvalgybos agentūros dokumente nurodoma, kad Kinijos kariuomenė daro technologinę pažangą, kuria šalis galėtų lengviau taikytis į amerikiečių karo laivus aplink Taivaną ir karines bazes regione.
Dokumente pateikiamos rugpjūčio 9 d. palydovinės nuotraukos, kuriose matomi du bepiločiai žvalgybiniai dronai WZ-8, esantys aviacijos bazėje Kinijos rytuose, maždaug už 563 km nuo Šanchajaus. Šie dronai – tai moderni stebėjimo sistema, kuri galėtų padėti Kinijai realiuoju laiku rinkti kartografinius duomenis, reikalingus strategijai formuoti arba raketų smūgiams būsimo konflikto metu vykdyti.
Vertinime teigiama, kad Liaudies išlaisvinimo armija (LLA) „beveik neabejotinai“ įkūrė pirmąjį bepiločių orlaivių padalinį bazėje, kuri priklauso Rytų teatro vadavietei – Kinijos kariuomenės daliniui, atsakingam už Pekino pretenzijų į Taivano suverenitetą įgyvendinimą.
Laikraštis „The Washington Post“ gavo WZ-8 programos vertinimą iš slaptų dokumentų, kuriuos, kaip įtariama, paskelbė Masačusetso oro nacionalinės gvardijos narys tarp žaidėjų populiarioje grupinių pokalbių platformoje „Discord“.
Kituose dokumentuose atskleista daugiau informacijos apie Kinijos šnipinėjimą ir karinę modernizaciją. Failuose pateikiami ir žvalgybos duomenis, atskleidžiantys papildomų detalių apie Kinijos šnipinėjimo balionus bei vertinimas apie Taivano pasirengimą pasipriešinti Kinijai ore invazijos metu.
CŽV direktorius Williamas J. Burnsas yra sakęs, kad Kinijos lyderis Xi Jinpingas nori, jog Kinijos kariuomenė būtų pajėgi užimti Taivaną iki 2027 m., nors pridūrė, kad tai nereiškia, jog Xi tuo metu įsakys užpulti salą.
2019 m. Pekinas pristatė bepiločius dronus WZ-8 Tiananmenio aikštėje per Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo 70-ųjų metinių iškilmes. Tuo metu tik nedaugelis analitikų manė, kad dronai yra veikiantys.
Į Nacionalinės geožvalgybos agentūros vertinimą taip pat įtrauktos galimos dronų, taip pat jiems paleisti naudoto dvimotorio bombonešio H6-M „Badger“ skrydžio trajektorijos.
Pakilęs iš savo bazės, karinis lėktuvas skristų prie pat Kinijos rytinės pakrantės ir tik tada paleistų paslėptą droną, kuris galėtų įskristi į Taivano arba Pietų Korėjos oro erdvę 30 km aukštyje. Dronas galėtų skristi tris kartus didesniu nei garso greičiu. Dokumente nedetalizuojama, kuo dronas varomas.
Numatomų maršrutų žemėlapyje siūloma, kaip dronų elektrooptinės kameros ir jutikliai galėtų rinkti žvalgybinę informaciją apie pagrindinę Taivano salą ir vakarinę Pietų Korėjos pusę, įskaitant sostinę Seulą. Naudojant sintetinės apertūros radarą (SAR) būtų galima kartografuoti teritoriją naktį ir esant rūkui.
Nacionalinio Chung-Shan mokslo ir technologijų instituto aeronautikos sistemų tyrimų skyriaus direktorius Chi Li-pinas teigė, kad dronas veikiausiai pirmiau bus naudojamas ne prieš Taivaną, o prieš JAV ir jų karines bazes Ramiajame vandenyne.
Chi Li-pinas pridūrė, kad šiuo metu neatrodo, jog dronas skirtas atakoms vykdyti, tačiau, anot jo, modifikacijos galėtų leisti jam ateityje vykdyti smūgius. „Jį sunku aptikti ir perimti. Esamos JAV „oras-oras“ raketos nėra pakankamai geros“, – pridūrė jis.
Potomako politikos studijų instituto vyresnysis tyrėjas Deanas Chengas teigė, kad atskleista informacija rodo, jog Kinija plėtoja pajėgumus stebėti visą Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną.
„Tai nėra nukreipta tik prieš JAV ar Pietų Korėją“, – sakė D.Chengas. – Japonija turėtų dėl to nerimauti. Indija turėtų dėl to nerimauti. Visa Pietryčių Azija turėtų dėl to nerimauti.“
Jis pažymėjo, kad Kinija kuria įvairias aukštųjų technologijų sistemas kariniams tikslams – nuo hipergarsinių ginklų, kurie gali būti naudojami dronų žvalgybai prieš laivus, iki antisatelitinių ginklų, kuriais būtų galima apsunkti JAV satelitinį matymą.
Remiantis dokumente nurodytomis koordinatėmis, aerodromas „Liuan“ yra bazė Luano miesto Dušano apskrityje. Iš pradžių jis buvo pastatytas 1970 m., vykdant lyderio Mao Dzeduno kampaniją, kurios tikslas buvo perkelti svarbiausias pramonės šakas ir karinius objektus į kalnuotus regionus, dėl pašlijusių santykių su Sovietų Sąjunga.
Anot Kinijos valstybinės žiniasklaidos, pirminės aviacijos bazės, tuomet vadintos 8301 aerodromu, angarai buvo įsirėžę į kalvos šlaitą ir turėjo 30 cm storio plienu dengtas duris.
Peržiūrėjus „Google Earth“ viešai prieinamas palydovines nuotraukas, kurias laikraščiui „The Washington Post“ pateikė „Planet Labs“, matyti, kad pastaraisiais metais bazė ne kartą plėtėsi, o po 2020 m. rugpjūčio mėn. buvo pastatyta bent 18 naujų statinių.
Entuziastai, kurie naudojasi atvirų šaltinių medžiaga Kinijos oro pajėgoms sekti, mano, kad bazėje yra įsikūręs Rytų teatro 10-osios bombonešių divizijos pulkas – padalinys, kuris greičiausiai vykdytų oro atakas, jei Kinija pradėtų plataus masto Taivano puolimą.
Taivane gyvenantis nepriklausomas analitikas Josephas Wenas, stebintis Kinijos karinius objektus, teigia, kad bazė buvo apleista daugelį metų. Joje net buvo filmuojamas patriotinis veiksmo filmas apie Kinijos-Japonijos karą.
Tačiau nuo 2019 m. pasirodė aiškių ženklų, kad bazė vėl pradėta eksploatuoti. J.Wenas stebėjo statybų aktyvumą, įskaitant takų, vedančių į pietinį bazės įėjimą, praplėtimą iki beveik 40 metrų.
Parengta pagal „The Washington Post“ inf.
