Anot C.Stelzenmuller, nepaisant to, kiek ilgai tęsis karas Ukrainoje, Vakarų šalys yra pasiryžusios didinti karinės įrangos ir ginklų gamybą. Juk daugelis NATO narių Europoje didelę dalį savo arsenalo perkėlė į Ukrainą, todėl jos nebeatitinka Aljanso ginkluotės standartų.
„Taigi net jei karas rytoj baigsis, mes vis tiek turime didelių įsipareigojimų NATO, kurių turime laikytis“, – Kijevo saugumo forumo, kurį organizavo Arsenijaus Jaceniuko Atviros Ukrainos fondas, kuluaruose sakė Vokietijoje gimusi ekspertė.
Ukrainos sąjungininkai yra suinteresuoti greita karo pabaiga. Tačiau, pasak C.Stelzenmuller, tikimybė, kad tai įvyks šiais metais, yra mažesnė nei 50 proc., o tai tik didina poreikį rūpintis gynybos ir atgrasymo priemonių stygiumi Vakarų šalims.
Tačiau yra kliūčių, trukdančių plėsti karinį-pramoninį kompleksą. Visų pirma, tai požiūris „Just-In-Time“ (JIT), kurio esmė, kad gaminti arba suteikti reikiamas paslaugas reikia tik tiek, kiek reikia (nei daugiau nei mažiau).
Šis požiūris pastaruoju metu išpopuliarėjo tarp pasaulinių pramonės žaidėjų. Jis leidžia gamintojams sutaupyti lėšų, kurios būtų skirtos produktams kaupti ir saugoti, tokiu būdu lanksčiai reguliuojant jų pasiūlą priklausomai nuo paklausos, t. y. pristatant juos būtent tuo metu, kai jų reikia.
Pasak eskpertės, JIT arba lietuviškai „pačiu laiku“ filosofija paplito ne tik plataus vartojimo prekių, bet ir ginklų gamyboje. Vienintelis skirtumas, kurį pastebi C.Stelzenmuller, yra tas, kad lengva pagaminti daugiau naujų „iPhone“ telefonų, bet ne naujų tankų. Be to, gynybos pramonei reikalingos garantijos.
„Taigi suvokėme, kad mūsų (Europos – red. past.) ir Amerikos gynybos pramonė nepajėgi taip sparčiai didinti gamybos, – teigė ekspertė, – Ir tai yra šokiruojanti įžvalga“.
Nepaisant to, Vakarų karinė gamyba ir toliau augs, o tai neabejotinai turės įtakos regiono gynybiniams pajėgumams.
