Karybos ekspertas įvertino Ukrainos kontrpuolimo galimybes

Dar praėjusį penktadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patvirtino, jog prasidėjo ilgai lauktas Ukrainos kontrpuolimas. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad prieš Rusijos pajėgas vykdomi kontrpuolimo veiksmai, tačiau atsisakė pateikti daugiau detalių.

Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
karas Ukrainoje. Ukrainos kariai.<br>AP/Scanpix nuotr.
karas Ukrainoje. Ukrainos kariai.<br>AP/Scanpix nuotr.
Darius Antanaitis<br>T.Bauro nuotr.
Darius Antanaitis<br>T.Bauro nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>SIPA Press/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>SIPA Press/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jun 14, 2023, 3:31 PM, atnaujinta Jun 14, 2023, 3:46 PM

Karybos ekspertas Darius Antanaitis „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „Nauja diena“ plačiau pakomentavo besivystantį Ukrainos kontrpuolimą tikindamas, jog kontrpuolimui laikas yra nuostabus, oro sąlygos – puikios.

Ukraina yra pasirengusi kontrpuolimui, kad išlaisvintų savo teritoriją nuo okupantų rusų. Tai birželio 3d. pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio interviu laikraščiui „The Wall Street Journal“.

Anot valstybės vadovo, Ukrainos kariuomenė gavo ne visą ginkluotę, kurios tikėjosi, tačiau ilgiau laukti jau nebuvo galima.

Ukrainos kontrpuolimas

Paklaustas patikslinti, ko šiuo metu imasi Ukrainos kariuomenė, karybos ekspertas D. Antanaitis pabrėžė, jog kontrpuolimą, paprastai kalbant, sudaro keturi veiksniai.

„Jeigu taip labai paprastai kalbant, tai kontrpuolimą sudaro maždaug keturi veiksniai. Pirma, tu turi padaryti apgaulingą operaciją, tam, kad priešą apgauti ir jis perkeltų savo resursus į neteisingą vietą. Antra, tu turi turėti remiantį veiksnį, kuris pašalintų kliūtis nuo pagrindinės puolimo krypties. Tada tu turi pagrindinį veiksnį, kuris užima pagrindinį numatytą atakos subjektą, apie kurį neprivalo žinoti priešas ir ketvirtas veiksnys yra rezervas“, – kalbėjo ekspertas.

Karybos ekspertas tikino apgavysčių nematęs, tačiau jų vykdymas yra itin svarbus, kadangi tai ženkliai padėtų kariams aptikti priešo pozicijas ir atitinkamai realizuoti savo veiksmų planus. Taip pat ekspertas pabrėžė, jog maskuotė bei dezinformacija yra svarbios dalys, siekiant „priversti priešininką elgtis taip kaip tu nori, vykdyti tavo valią“.

Įvairių ekspertų teigimu, Ukrainos kontrpuolimas lėtas ir apskaičiuotas, kadangi yra siekiama atrasti silpnąsias Rusijos kariuomenės puses. Pats D.Antanaitis pritarė, kad kontrpuolimo operacija yra lėta, tačiau argumentavo, jog ji – itin sudėtinga.

„Kontrpuolimas yra komplikuotas, nes rusai turėjo pusantrų metų įrengti gynybines pozicijas, įrengti minų laukus, prišaudyti visus kampus, tai be abejo labai sunku judėti“, – aiškino analitikas.

„Jeigu mes pažiūrėsim kur sudėtingiausia, tai be abejo ten kur ir buvo didžiausi mūšiai, tai yra aplink Bachmutą ir panašiose vietovėse", - įvardijo ekspertas, nurodęs, kad galima spėti, kad Melitopolio kryptyje gynėjams judėti į priekį buvo lengviausia.

"Kare nėra lengvų išeičių, visur yra sunku, tačiau tempą išlaikyti privaloma, nes kontrpuolimas yra: išlaikyti tempą, judėti greitai, neleisti priešui atsikvošėti, neleisti priešui panaudoti savo rezervus ir prišaudyti tavo pozicijas, taigi kontrpuolimui būtinas greitas tempas“, – pridūrė jis.

Balandžio mėn. „The Washington Post“ leidinys skelbė, jog viena iš priežasčių, kodėl Ukrainos kontrpuolimas yra atidedamas – prastos oro sąlygos.

Šiuo metu, kontrpuolimo operacija vyksta nuostabiu laiku. Eksperto teigimu, tai labai patogus laikas operacijai, kadangi tokios oro sąlygos leidžia važiuoti ne tik asfaltuotais keliais, kurių nėra pakankamai daug, tačiau ir gruntiniais keliais, kurie rudenį, žiemą ir pavasarį yra praktiškai nepravažiuojami.

Tiesa, oro sąlygų palankumas pasiteisina ne tik Ukrainai, tačiau ir Rusijos pusei. D.Antanaičio įsitikinimu, gintis yra visada lengviau.

„Visada lengviausia yra gintis, tačiau besiginant niekada niekas karo nelaimės, todėl aš drįsčiau kalbėti, kad vis dėlto rusams yra patogu. Kontrpuolimas tai ne tik tai oras. <...> Tai yra kaip banga, tai yra vienas ešalonas užima vieną poziciją, kitas ešalonas pereina per kitas pozicijas ir jas užima, tai aš drįsčiau teigti vis tiek, jog bet kokiu oru lengviausia yra besiginantiems“, – aiškino karybos ekspertas.

Paklaustas apie tolimesnę kontrpuolimo eigą bei galutinį operacijos tikslą, D. Antanaitis patikino, jog Ukrainos planai nėra konkrečiai žinomi, tačiau juos galima numatyti pasinaudojus karine logika.

„Jeigu mes žinotume Ukrainos planus tai būtų gerai, tačiau pasinaudokim karine logika. Rusai nesugebėjo nuversti teisėtą Kijevo valdžią, jie nesugebėjo nuginkluoti Ukrainos kariuomenės ir paskutinis jų tikslas – užtikrinti sausumos kelią į Krymą - taip pat turi žlugti“, – kalbėjo D.Antanaitis.

D. Antanaičio teigimu, besiruošdami šitam Ukrainos kontrpuolimui rusai įrengė masę prieštankinių bei priešpėstinių minų laukų, siekdami blokuoti karinės technikos pravažiavimą bei karių mobilumą.

Kachovkos hidroelektrinės sprogimas

Anot karybos eksperto, Kachovkos hidroelektrinės sprogimas – tai karo nusikaltimas.

„Tai yra karo nusikaltimas, nes vis dėlto kare taikiniai turi būti tiktai kariniai. Kariniai daliniai, karinė technika, jokia civilinė infrastruktūra negali būti naikinama, nebent ji yra naudojama kariniais tikslais. Pavyzdžiui, jeigu kažkokią tai vėjo jėgainę užima Rusijos kariuomenė ir tos vėjo jėgainės gaminamą elektrą naudoja pakrauti bateriją savo tankų arba raketų akumuliatorius pakrauti, tai bet tokiu atveju tu turi teisę sunaikinti civilinę infrastruktūrą, tačiau jeigu ta infrastruktūra neturi jokios karinės reikšmės, naikinti ją yra draudžiama“, – paaiškino D.Antanaitis.

„Kalbėti apie tai, kad Rusija nesiruošia ukrainiečių kontrpuolimui yra naivu, – teigia D.Antanaitis. – Be abejo rusams reikia kažkaip tai apsaugoti Krymą ir be abejo ten (red. Kachozkos užtvanka) yra arčiausias kelias ir patogiausiai judėti link Krymo Ukrainos kariuomenei, tai tos užtvankos susprogdinimas, ko gero, tai buvo paskutinis tiltas per Dnipro upę, per kurį galėtų pravažiuoti ukrainiečiai.“

Ukrainos ginkluotė

D.Antanaičio teigimu, ginklai yra svarbu, kadangi karo vien tik gynyba laimėti – neįmanoma.

„Niekas besigindamas nelaimėjo karo, tu privalai vykdyti kontrpuolimą, tu privalai padaryti žingsnį į priekį, tu privalai judėti į priekį. Ginklai buvo svarbu ir kaip ir sakė nuo praeitų metų, kad duokite mums ginklus tam, kad mes atliktume kontrpuolimą ir buvo įvardinti aiškūs ginklai, t. y. tankai ir pėstininkų kovos mašinos, tai visa tai ir buvo gauta ir kontrpuolimas prasidėjo“, – aiškino jis.

Paklaustas apie tai, ar praktiškai realu, jog JAV padės Ukrainai ginklais tiek, kiek reikės, D. Antanaitis paaiškino, jog 100 proc. patenkinti valstybės karo reikmėms nėra realu.

„Vis dėlto Jungtinės Amerikos Valstijos yra viena iš tų valstybių, kurios pasirašė Budapešto memorandumą ir teisiškai įsipareigojo padėti Ukrainai kartu su Didžiąją Britanija, apie Rusiją jau nebekalbu. <...> Tai vis dėlto ginklais, net ir amunicija tu niekada 100 proc. nepatenkinsi, todėl visą laiką yra tam tikros normos.

Tai be abejo, jeigu tu nesivadovauji tomis normomis, tai šalia gamyklą kad ir pastatytų amunicijos, ji vis tiek nepatenkins, nes tu tiesiog „plieksi“ bet kur, todėl kalbėti apie tai, kad visada visko pakaks.. Ne, visada nieko nepakaks, visada bus trūkumas kažko“, – tikino ekspertas.

Rusijos pajėgų praktika

Pirmadienį, birželio 12 d., buvo pranešta, jog per mūšius Zaporožės regione žuvo generolas majoras Sergejus Goriačevas.

Išgirdęs šia žinią, D.Antanaitis sureagavo teigiamai, pašiepdamas Rusijos karinę praktiką.

„Aukšti karininkai niekada neturi būti fronto linijoje, jų darbas ne lakstyti su automatu mūšio lauke, bet mąstyti, planuoti, jų darbas yra galvoti. Tai jeigu nukautas dar vienas generolas, tai labai miela“, – kalbėjo jis.

„Rusai niekada savo pajėgų pagal paskirtį nenaudoja, arba stato „ot dač“ (liet. vasarnamius) savo generolams, arba generolai laksto mūšio laukuose“, – papildė karybos ekspertas.

Paklaustas kodėl rusų generolai yra siunčiami į mūšio laukus, D.Antanaitis paaiškino, jog taip yra siekiama pakelti kovinę dvasią arba padėti žemesniems vadams susitvarkyti su darbu.

„Paprastai tam, kad pakelti kažkokią tai kovinę dvasią arba kada žemesnio lygio vadai nesusitvarko su savo darbu, tada ateina iš viršaus ir kažkas tai vadovauja. Tai yra įprasta praktika Rusijos kariuomenėje, kada pirštu nurodoma kam ką padaryti.

Tuo metu vakarietiškoje kariuomenėje yra toks tikslinis vadovavimas, kada tu paaiškini kariui kokį rezultatą jis turi pasiekti ir karys pats ieškosi priemonės, arba pats turi tą rezultatą pasiekti. Tai vakarietiškoje kariuomenėje kiekvienas žemesnės grandies karys jis laikomas mąstančiu žmogumi, tuo metu pas rusus kiekvienas žemesnis stovintis karys laikomas tiesiog nemąstančiu gyvuliu“, – paaiškino D.Antanaitis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.